Šeimos gydytoja Viktorija Gražulienė: „Norėčiau, kad mano pacientai būtų sveiki ir laimingi“


Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC), siekdamas gerinti teikiamų paslaugų kokybę, nuolat atnaujina savo komandą kvalifikuotais medikais. Jauni gydytojai, atvykę iš didmiesčių, mielai renkasi darbą mūsų kurorte ir ketina čia likti visam laikui.

Šiais metais baigusi šeimos medicinos rezidentūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, Druskininkų PSPC Leipalingio padalinyje darbą pradėjo jauna šeimos gydytoja Viktorija Gražulienė. Iš Kauno kilusi medikė teigė, jog pirmosios darbo savaitės Druskininkų krašte ją nuteikė optimistiškai, todėl su vyru jie ketina ilgam įsikurti Druskininkuose.

Druskininkų PSPC Leipalingio padalinyje darbą pradėjo jauna šeimos gydytoja V. Gražulienė/Asmeninio archyvo nuotrauka

Su šeimos gydytoja V. Gražuliene kalbėjomės apie medikės profesijos pasirinkimą, studijas ir sau keliamus uždavinius, tikslus dirbant Druskininkuose.

– Esate kaunietė, mokslus irgi baigėte laikinojoje sostinėje. Kaip atsitiko, kad gyvenimas atvedė į Druskininkus?

– Tai buvo mano vyro idėja. Jis kilęs iš Dzūkijos, ir šie kraštai jam artimi. Dėl to savo darbą ir karjerą jis pasirinko tęsti Druskininkuose. Taigi visa šeima atsikraustėme į garsųjį Lietuvos kurortą.

– Kodėl pasirinkote gydytojos profesiją?

– Baigusi mokyklą, rinkausi tarp dviejų kelių – stoti į ekonomikos arba į medicinos studijas. Pasirinkau mediciną, kadangi tuo metu ši specialybė žavėjo savo įvairiapusiškumu, darbu su žmonėmis ir galimybe jiems padėti.

– Kodėl pasirinkote būtent šeimos gydytojos specializaciją?

– Studijų metais labai sudėtinga pasirinkti specializaciją, nes studijuodami nematome kiekvienos specialybės gydytojų kasdienybės, praktinių dalykų. Pasirinkau šeimos mediciną, nes, baigdama studijas, supratau, kad noriu dirbti su įvairaus amžiaus žmonėmis – ir kūdikiais, ir vaikais, ir vyresnio amžiaus pacientais.

Pati turiu 90-mečius senelius, jie man yra akivaizdus pavyzdys, kaip tinkamas gydymas, priežiūra gali prailginti žmogaus gyvenimą ir leidžia sulaukti gražios ir orios senatvės. Labai vertinu, kad galime vykdyti profilaktines programas, užkirsti kelią įvairioms ligoms, jas anksti diagnozavus. Be to, ši specialybė apima visas kitas specialybes, reikia išmanyti ir žinoti tikrai labai daug. Manau, tai viena iš sunkiausių specialybių medicinoje.

– Esate licencijuota šeimos gydytoja, žengiate pirmuosius žingsnius savarankiško darbo keliu. Kokius sau keliate uždavinius?

– Labai įdomūs ir motyvuojantys tie pirmieji žingsniai. Šiuo metu mano svarbiausias tikslas, kad pacientai niekada nebijotų kreiptis į gydytoją, juo pasitikėtų, konsultacijos metu visą laiką jaustųsi gerai. Stengiuosi nuolat tobulėti, dalyvauju įvairiose konferencijose, esu Europos Jaunųjų šeimos gydytojų asociacijos narė, Lietuvos atstovė, klausau ir stebiu įvairias profesines konferencijas, seminarus.

– Rezidentūros metu konsultavote kauniečius. Ar skiriasi Kauno pacientas ir periferijos ligonis?

– Tolstant nuo didmiesčių išryškėja ir socialinė žmonių atskirtis. Kartu su sveikatos problemomis atsiranda ir daug socialinių iššūkių, tačiau Druskininkų PSPC savivaldybės pacientams teikia įvairias paslaugas. Turi mobiliąją medikų brigadą, kuri vyksta pas slaugomus pacientus į namus, bei yra pacientų transportavimo paslauga. Manau, kad tai padeda spręsti kai kurias socialines problemas.

– Jūsų savarankiško darbo pradžia – COVID–19 fone. Ar tai sukelia papildomų problemų?

– Didžiausias sudėtingumas – labai padidėję darbo krūviai, kuriuos jaučia viso pasaulio medikai. Šiuo metu gydytojams kyla labai daug iššūkių, organizuojant darbą. Man asmeniškai būna sunku konsultuoti pacientus nuotoliniu būdu ir, nematant paciento, įvertinti jo situaciją. Stengiamės užtikrinti, kad, esant galimybei, pacientai turėtų galimybę atvykti kontaktinei konsultacijai į gydymo įstaigą.

– Ar neturite kovido baimės?

– Dėl savęs nebijau, nes esu pasiskiepijusi. Greitai skiepysiuosi ir trečiąja COVID-19 vakcinos doze.

Be to, darbe laikomės visų apsaugos rekomendacijų.

– Koks Jūsų laisvalaikis Druskininkuose?

– Šiuo metu darbo krūvis yra labai didelis, praktiškai visą didžiąją dienos dalį praleidžiu darbuose. O likusį laiką skiriu šeimai, kuri man yra didžiausia vertybė.

– Ką galite pasakyti apie Druskininkus, kur gyvenate, o ne atvažiuojate kaip svečias?

– Gyvenimo tempas Druskininkuose yra daug lėtesnis, ir laikas, rodos, bėga lėčiau nei didmiesčiuose. Tai labiausiai ir žavi.

– Koks Jūsų profesinis siekis, kokie Jūsų norai? Kokią save įsivaizduojate po penkerių metų?

– Pagrindinis siekis – kad pacientai būtų patenkinti, sveiki ir laimingi.

O save įsivaizduoju, kaip geresnę gydytoją, turinčią daugiau patirties, dar labiau galinčią padėti savo pacientams. Gydytojo profesija yra nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas. Tuo keliu ketinu ir eiti.

– Kaip Jus sutiko Druskininkų PSPC vadovai, kokie pirmieji įspūdžiai apie šią įstaigą?

– Mane sutiko draugiškai. Pirmieji įspūdžiai tikrai geri. Direktorė bei jos pavaduotojas medicinai yra jauni, energingi, puikiai žino ir supranta jaunų žmonių ambicijas, norus bei siekius. Taip pat labai džiaugiuosi kolegišku ir profesionaliu Leipalingio padalinio kolektyvu.

Kalbino Laimutis Genys