Verslo, savivaldos ir kultūros paveldo specialistai ieškojo sąlyčio taškų

Kokia kultūros paveldo situacija Lietuvoje ir Druskininkuose, kaip sekasi suderinti normatyvinius dokumentus su realybe, su kokiais iššūkiais susiduria verslas, tvarkantis ir naudojantis kultūros paveldui priskirtus objektus? Tai – Druskininkams labai aktualios temos, kurioms Savivaldybė nuolat skiria daug dėmesio. Apie šiuos klausimus buvo dar kartą diskutuojama praėjusį penktadienį surengtoje konferencijoje „Kultūros paveldo situacija Druskininkų savivaldybėje“.

Konferencijoje dalyvavo Savivaldybės vadovai, Kultūros paveldo departamento darbuotojai, Seimo nariai ir Druskininkų verslo bendruomenės atstovai/Druskininkų savivaldybės archyvo nuotraukos

Prieš rengiant konferenciją, svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria Druskininkų savivaldybė, spręsdama kultūros paveldo klausimus, aptarė meras Ričardas Malinauskas savivaldybės architektūros ir kultūros paveldo specialistai ir vienas iš konferencijos sumanytojų – Druskininkų savivaldybės tarybos narys Donatas Mizaras.

Konferencijoje dalyvavo Savivaldybės vadovai, Kultūros paveldo departamento darbuotojai, Seimo nariai ir Druskininkų verslo bendruomenės atstovai.

Konferencijos moderatorius D. Mizaras pripažino, jog Druskininkai ne vienerius metus susiduria su tęstinėmis problemomis, kurios kyla, Savivaldybei bendraujant su kultūros paveldo institucijoms.

„Manau, kad čia susirinko visi tie, kam aktualūs kultūros paveldo klausimai, dėl kurių kartais nepavyksta susitarti. Bandykime apie tai padiskutuoti“, – sakė D. Mizaras.

Diskusijos dalyvius pasveikinęs Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius pasidžiaugė dar viena galimybe susodinti visas kultūros paveldo reikalais suinteresuotas puses prie vieno stalo ir aptarti daugelį metų neišsprendžiamas problemas: „Džiaugiuosi, kad pagaliau prasidėjo dialogas su Kultūros paveldo departamentu. Turime daug neišspręstų problemų. Viena iš jų – vieningo registro nebuvimas. Dažnai būna taip, jog Kultūros paveldo departamentas įtraukia kurį nors iš objektų į registrą, o Savivaldybė apie tai nieko nežino. Kyla problemų ir sprendžiant teritorijų planavimo klausimus. Manau, kad turi būti vieningas valstybės registras.“

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys pripažino, jog dėl skirtingų registrų tikrai kyla nemažai problemų. Jis pagyrė Druskininkus, skiriančius daug dėmesio ir lėšų kultūros paveldo objektams išsaugoti.

Druskininkų savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas-vyriausiasis architektas Vilius Margelis pristatė Druskininkų savivaldybės objektus, įtrauktus į kultūros paveldo sąrašą. Jis teigė, jog kyla problemų dėl Bendrojo ir specialiojo planų sprendinių derinimo istorinėje miesto dalyje. Anot V. Margelio, nėra gera praktika, kai miesto teritorijų planavimas vyksta be derinimo su Savivaldybe.

Apie problemas, su kuriomis susiduria verslininkai, valdantys pastatus, įrašytus į kultūros paveldo objektų sąrašą, pasakojo Druskininkų verslininkas Rimantas Markauskas. Jis skundėsi, kad negali surasti paveldo specialistų, kurie įvertintų ir pateiktų išvadas apie jo valdomo pastato, įtraukto į kultūros paveldo sąrašą, būklę.

Seimo narys Zenonas Streikus, klausydamas dalyvių pasisakymų, pripažino, jog konferencijoje aptariamoje srityje yra daug painiavos, todėl pasiūlė problemas išgryninti ir diskutuoti dėl galiojančių normatyvinių dokumentų pakeitimo.

Problemos, su kuriomis susiduria Druskininkų savivaldybė, spręsdama su kultūros paveldo reikalavimais

susijusius klausimus:

1. Vykdant teisės aktų reikalavimus, savivaldybėse privalo būti sudaromos kultūros paveldo tarybos. Nedidelei savivaldybei, kurioje nėra daug nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, tai sudarytų sunkumų: nėra reikiamos kvalifikacijos specialistų, taryba dirbtų epizodiškai, tik esant poreikiui.

2. Neretai kultūros paveldo objektų statuso pakeitimas yra inicijuojamas, apie tai nepranešus Savivaldybei, taip pat neįspėjus nekilnojamojo turto objektų savininkų. Kai kuriais atvejais jau yra vykdomi projektavimo ar net statybų darbai, kai paaiškėja, kad nekilnojamojo turto objektas yra įtraukiamas į Kultūros vertybių registrą. Atliktos procedūros netenka galių, visus projektavimo procesus reikia pradėti iš naujo, reikia papildomų finansinių resursų. Tokioje situacijoje yra tekę atsidurti pastato M. K. Čiurlionio g. 61 („House“) savininkams, taip pat Savivaldybei, ketinant pagerbti Druskininkų garbės piliečio K. Dineikos atminimą, sutvarkant kapavietę.

3. Nekilnojamojo Kultūros paveldo objekto statuso suteikimas nesiejamas su finansavimo skyrimu jo vertingųjų savybių išsaugojimui ir objekto priežiūrai. Lėšų poreikis objekto išsaugojimui turėtų būti įvertintas, iki skelbiant saugomu ir planuojamas valstybės biudžete.

4. Ne visada nekilnojamojo kultūros paveldo registro duomenys apie paveldo objektus, jų statuso pakeitimą, yra laiku perduoti Nekilnojamojo turto registrui, tvarkomam VĮ Registrų centre. Asmuo, įsigydamas objektą, gali nežinoti, kad įsigijo kultūros paveldo objektą, kuriam turi būti taikomi paveldosaugos reikalavimai (saugomo objekto ar vietovės valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, teritorijos ir apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sąlygos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos vertingosios savybėms apsaugoti), todėl yra pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai neribojamai disponuoti savo turtu. Be to, nežinodamas, kad įsigytam objektui taikoma teisinė apsauga, savininkas gali sunaikinti vertingąsias savybes.

5. Siekiant mažinti administracinę naštą, reikia supaprastinti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo procedūras: šiuo metu prašymas yra dubliuojamas – prašymas teikiamas per dvi sistemas: Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistemą „Infostatyba“ ir Kultūros paveldo elektroninių paslaugų sistemą KPEPIS.

6. Nemaža dalis kultūros paveldo objektų yra žuvimo vietos – istoriškai svarbios vietos, kurios vizualiai nėra išskirtinės, jose nėra statinių. Tokias vietas prižiūrėti yra sudėtinga, kai kurios vietos yra sunkiai privažiuojamos, minėtų vietų yra ir privačiuose žemės sklypuose.

Druskininkų  savivaldybės informacija