„Sūrūs vėjai“ – vietos gyventojų siūlomos pramogos bei unikalūs turistiniai maršrutai

Kai į Druskininkus iš kitų Lietuvos miestų ar užsienio atvykę svečiai išmėgina Druskininkų gydyklos ir SPA centrų siūlomas gydomąsias ir grožio procedūras, pasigroži įspūdinga gamta, papramogauja Vandens parke, „Snow Arenoje“ ir apžvelgia miesto panoramą, besikeldami Lynų keliu, jie turi galimybę susipažinti ir su miesto apylinkėse verdančiu gyvenimu, pažinti Druskininkų krašto tradicijas ir papročius. Druskininkų krašto miesteliuose ir kaimiškose vietovėse gyvena žmonės, siūlantys išskirtines pažintines pramogas bei unikalius turistinius maršrutus.

VšĮ „Sūrūs vėjai“ siūlomų edukacinių programų organizatoriai: Juozas Sadauskas, Gražina Auguvienė, Laima Žukauskaitė, Agnė Jazepčikaitė-Gaidienė, Antanas Vailionis/Laimos Rekevičienės nuotrauka

 

Kas atsispirs pagundai pamatyti, kaip Augų ūkyje gaminami įvairiausių rūšių sūriai ar pažinti bitininkystės paslaptis pas bitininkus Milius? O kur dar smagios pramogos „Plėšikų girioje“, rafinuoti susitikimai Leipalingio dvare ar linksmi dzūkiški pasibuvimai Naujasodės ir Jaskonių bendruomenėje, stebint, kaip dzūkas ieško žmonos? Ir tai tik maža dalis iš VšĮ „Sūrūs vėjai“ druskininkiečiams ir miesto svečiams siūlomų paslaugų, kurios vis labiau populiarėja.

 

Siūlo galimybę užsidirbti

Kaip pasakojo VšĮ „Sūrūs vėjai“ vadovė Agnė Jazepčikaitė-Gaidienė, Druskininkų vietos veiklos grupės nariai, pamatę, kad bendruomenėse yra daug aktyvių, kūrybingų žmonių: grojančių, gaminančių skaniausius patiekalus, žinančių krašto tradicijas, mokančių įvairių amatų, sumanė, kad būtent šie žmonės galėtų reprezentuoti Druskininkų kraštą ir pasiūlyti įdomių dalykų į kurortą atvykstantiems svečiams ir patiems gyventojams. „Mūsų raginimą pirmoji išgirdo Gražina Auguvienė, išdrįsusi pasiūlyti edukacines sūrių gamybos programas turistams; kitiems reikėjo pagalbos. Supratome, kad reikia įkurti įmonę, kuri koordinuotų ir reklamuotų visas edukacines programas, rūpintųsi turistų pritraukimu. Sumanėme, kaip, pasinaudojus visiems gerai žinomu Druskininkų vardu, kurorto sėkmės dalimi paversti ir kaimovietoves. Taigi, sujungę Druskininkų vietos veiklos grupės ir veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ pajėgas, įsteigėme viešąją įstaigą „Sūrūs vėjai“, kuri siūlo patrauklius turizmo maršrutus, telkia mūsų krašto amatininkus, pramogas siūlančius žmones, – pasakojo A. Jazepčikaitė-Gaidienė. – Druskininkai išskirtiniai ne tik dėl unikalių mineralinio vandens versmių, gydyklų, gražios gamtos, – čia visus metus galima rasti ir vasaros, ir žiemos pramogų. Taigi norėjome tą sūraus vandens skonį paskleisti ir po kaimą, kad žmonės atvyktų ne tik į kurortą, bet ir į jo apylinkes, kuriose taip pat galima aptikti labai įdomių ir smagių atrakcijų.“

„Sūrūs vėjai“ turistams siūlo apie 20 skirtingų pramogų – dzūkiškas vakarones, bandų kepimą, sūrių gamybą ir degustaciją, bitininkystės, keramikos, aromaterapijos, pynimo, kalvystės, išskirtinai įdomias ekskursijas ir įvairias kitas programas.

Įstaiga apjungia skirtingas veiklas, kuria specialius pasiūlymus įmonėms, mokykloms ir turistų grupėms, parodo įdomiausias Druskininkų vietas ir organizuoja pažintines pramogas mūsų krašte. Pastaruoju metu „Sūrių vėjų“ pramogomis ypatingai domisi šeimos, ieškančios idėjų, kaip netradiciškai paminėti jubiliejų, vaiko gimtadienį, krikštynas ar kitą šeimos šventę.

„Mūsų misija – padėti turistui ar druskininkiečiui atrasti originalią programą Druskininkų krašte, o vietos gyventojams, ūkininkams, amatininkams ir kaimo bendruomenėms – padėti atrasti turistą. Seniūnijų gyventojai, žinoma, yra laimingi, galėdami pristatyti savo kraštą; vietos gyventojai turi galimybę parduoti savo paslaugas, produktus ar dirbinius, realizuoti savo sugebėjimus ir gauti papildomų pajamų, o visi – ir druskininkiečiai, ir kurorto svečiai – geriau pažinti Druskininkų kraštą, dzūkiškas tradicijas, dalyvauti pramoginėse bei edukacinėse programose“, – pasakojo A. Jazepčikaitė-Gaidienė, pridurdama, kad „Sūrūs vėjai“ bendradarbiauja su apie 25 paslaugų teikėjais, o programose dalyvauja per 100 žmonių.

 

Turistai – į „Plėšikų girią“

„Visada laikiau žirgus, jais jodinėjau, visas mano gyvenimas susietas su arkliais, gamta. Taigi drauge su specialistais ir sukūrėme programą, kuri būtų įdomi bei patraukli turistams, mums patiems smagi. Galbūt tokios programos atsiradimui įtakos turėjo ir perskaitytos knygos apie kaubojų gyvenimą, ir lietuviškosios legendos – Tado Blindos istorija, todėl ji ir pavadinta „Plėšikų giria“, – pasakojo ūkininkas Antanas Vailionis, siūlantis pramogą „Plėšikų giria“.

 

 

Programos dalyviams, einantiems miško keliuku, tenka įveikti įvairias, užduotis, ieškoti slaptažodžio. Jeigu užduotys nebūna įveiktos ir slaptažodis nerastas, netikėtai pasirodę plėšikai gali „atimti“ daiktus. Jeigu slaptažodis rastas, „plėšikai“ saugiai palydi dalyvius iki stovyklavietės. O ten jau siūlomos įvairios smagios atrakcijos. Galima dalyvauti šaudymo iš lankų ar pneumatinio šautuvo rungtyse, lauže kepti bulves, o iš ekologiškų produktų – blynus. Viską daro patys programos dalyviai, padedami šeimininkų. Svečiai turi galimybę susipažinti ir su A. Vailionio ūkyje auginamais naminiais gyvūnais – ožkomis, vištomis. Miesto žmonėms, o ypač užsieniečiams, ši programa palieka neišdildomus įspūdžius.

Ūkininkas džiaugiasi, kad turistai turi galimybę pabūti gamtoje, paragauti natūralių, jo ūkyje užaugintų produktų.

 

„Kaip dzūkas žmonos ieškojo“

Naujasodės ir Jaskonių kaimo bendruomenės pirmininkas Juozas Sadauskas sako, kad jų siūloma programa „Kaip dzūkas žmonos ieškojo“ labai populiari – per trejus metus surengta jau per 70 pasirodymų. Šios programos metu svečius pasitinka muitininkas, daktaras, linksmina muzikantai ir du dzūkeliai – Mama ir Sūnelis, kuriems tenka svarbi užduotis – išrinkti sūnui žmoną. Vakaro metu galima paragauti dzūkiškų vaišių, susipažinti su dzūkų tradicijomis, išmokti dzūkiškų žodžių, smagių dzūkiškų šokių. Naujasodės ir Jaskonių kaimo šeimininkės turi progą parodyti ir savo kulinarinius sugebėjimus – populiariausios būna bulvinės bandos su spirgučių padažu, jos ypač mėgstamos svečių.

Ši išskirtinai dzūkiška ir linksma programa ypatingai populiari tarp įmonių, organizacijų ir giminių, kurie švenčia jubiliejus, tenka su šia programa vykti ir į kitus Lietuvos miestus, kaimo turizmo sodybas.

 

 

Kaip atsiranda sūriai?

Vos 6 km nuo Druskininkų esančiame Didžiasalyje ūkininkaujanti Gražina Auguvienė pirmoji Druskininkų krašte pasiūlė turistams edukacinę sūrių gaminimo programą. Moteris sako, sūrius ji anksčiau gaminusi ir sėkmingai pardavinėjusi, bet komunikabiliai, veikliai bei išradingai ūkininkei norėjosi ir įdomios veiklos. Sulaukusi pasiūlymo priimti turistus namuose ir parodyti jiems sūrių gamybos procesą, pasitarė su vyru, o šis netruko ir namelį suręsti tokioms programoms vykdyti. Taigi ir pasipylė turistai. Laikui bėgant programa keitėsi, tobulėjo, kad ir patiems nenusibostų, ir turistams būtų įdomi. Atsirado papildomų užduočių, pramogų, pažintis su ūkiu, malkų pjovimas, pasijodinėjimas žirgais. Gražina sako, kad turistams itin smagu pamėginti patiems melžti karvutę. Tiesa, ji stovi kieme ir yra … medinė. Populiari ir šviežio mocarelos sūrio gamyba, o programos metu paragaujama apie 17-os sūrių. Taip ir „bovinamės“ su turistais ir kitais svečiais. Ir patiems smagu, ir jiems patinka. O už tuos žaidimus dar ir sumoka, tai yra nuostabu“, – sakė G. Auguvienė, savo gaminamais produktais ir žaisminga edukacine programa garsinanti Druskininkų kraštą ir pritraukianti daugybę turistų.

 

 

Leipalingio dvaro paslaptys

Leipalingio kalvis Juozas Kavaliauskas vasaros sezono metu moko kalvystės – nukala ne vieną dešimtį pasagų per dieną ir jas išdalija laimės išsiilgusiems turistams.

O tiems, kurie domisi Pietų Lietuvos istorija, Dzūkijos paveldu, siūlome apsilankyti renovuotame Leipalingio dvare, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1503 m. Čia turistai sužino dvaro, kuris apie 250 metų priklausė Lietuvos didikų Sapiegų giminei, istoriją. Daugeliui smalsu, kokios pramogos buvo dvare ir kuo turtingas dvaro muziejus? Programos svečiai dalyvauja ir dvaro Ponios pamokose, mokosi dvaro šokių, sužino „vėduoklės kalbos“ paslaptis. Dvaro programas vedanti Leipalingio progimnazijos mokytoja konsultantė Laima Žukauskaitė pasakojo, kad programa sulaukia didelio susidomėjimo. Jai pačiai teko daug domėtis dvaro kultūra, istorija: „Į dvare veikiantį muziejų atvažiuoja nemažai žmonių, o kai viskas vyksta muziejaus erdvėse, jaučiu dar didesnę atsakomybę už tai, ką pasakoju. Regis, ne tiek daug parodome, programa labiau santūri nei žaisminga, bet matome, kad žmonėms patinka būti dvaro aplinkoje; daugelis net ir savo šventes švenčia kitaip – renkasi ramų pabuvimą drauge, tiesiog pabendravimą tarpusavyje. Aplinka įkvepia: patys programose dalyvaujantys žmonės būna išskirtinai pasitempę, ne tik moterys – bet ir vyrai, vaikai. Kartais damos pasirūpina dvariškių rūbais, atvyksta jais pasipuošusios.

 

 

Svarbi Druskininkų kaimynystė

Pasak A. Jazepčikaitės-Gaidienės, smagu, kad visi pramogas siūlantys Druskininkų krašto žmonės ir bendruomenės labai gražiai tarpusavyje bendrauja. Visi sako, kad dabar be šių programų jau neįsivaizduoja savo gyvenimo, mat jos praturtina ir pačių kaimuose gyvenančių žmonių gyvenimą: „Kuo „Sūrūs vėjai“ papildo Druskininkų turizmo rinką? Mes esame druskininkiečiai, nuoširdžiai mylintys Druskininkus, o už mus pačius jų geriau niekas nepažįsta, todėl turistui galime pasiūlyti tai, ko jam labiausiai reikia ar norėtųsi. Žmonės, atvažiavę į Druskininkų kurortą, ieško ir papildomų pramogų, ir netradicinių laisvalaikio, švenčių praleidimo būdų. O mes tai ir siūlome! Geriausia, kad esame Druskininkų kaimynystėje, juk čionai plūsta žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio.“

 

 

Informacija apie visas „Sūrių vėjų“ siūlomas pramogas ir paslaugas yra skelbiama ir specialiai sukurtoje interneto svetainėje www.surusvejai.lt

 

„Mano Druskininkai“ informacija