Stovykloje „Ąžuolas“ smagu ne tik mažiesiems druskininkiečiams, bet ir vaikams iš užsienio

„Čia labai linksma. Susiradome naujų draugų. Matėme pasieniečių šunį. Auklėtojos labai geros. Norėčiau čia likti visai vasarai!“ – klegėjo besišypsantys vaikai, savo poilsiui pasirinkę vasaros stovyklą „Ąžuolas“.

Šią stovyklą jau šešerius metus organizuoja Druskininkų švietimo centras, o joje kiekvieną vasarą turiningai ir prasmingai pailsi šimtai jaunųjų druskininkiečių ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų. O šiemet prie jų prisidėjo ir kartu su tėvais į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes atvykę užsienyje gyvenančių tautiečių vaikai.

Mažiesiems „Ažuolo“ stovyklautojams patinka po Druskininkus smagiai pasivažinėti ekskursiniu traukinuku / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Organizuojama šeštą kartą

Druskininkų švietimo centro direktorius Vytautas Gintutis sakė, kad stovykla organizuojama jau šeštą kartą, ją labai pamėgo jaunieji druskininkiečiai ir kurorto svečiai.

„Vasarą nemažai vaikų atvažiuoja į Druskininkus aplankyti savo senelių, giminaičių, todėl labai svarbu, kad jų poilsis būtų kokybiškas, mažieji susipažintų su mūsų savivaldybės įžymybėmis, kitomis įdomiomis vietomis, pamiltų Druskininkų kraštą. Mūsų stovykla tam labai tinka, nes joje dirba patyrusios pedagogės, kurios nuoširdžiai rūpinasi visaverčiu vaikų užimtumu“, – sakė V. Gintutis.

Jo teigimu, stovykla yra šiek tiek komercinė – už vieną stovyklavimo dieną reikia mokėti 15 eurų, tačiau už tuos pinigus vaikai yra maitinami, jiems rengiama gausybė edukacijų ir pramogų.

Direktorius sakė, kad stovykloje vaikai būna užimti penkias darbo dienas, tačiau vaikai gali joje būti tiek dienų, kiek jie nori, – nebūtinai visą savaitę.
Yra nemažai vaikų, kurie stovykloje vasaroja net dvi savaites. Vienoje pamainoje paprastai stovyklauja apie 15 vaikų.

Stovyklos buveinė – „Atgimimo“ mokykla, ten vaikams yra suteiktos patalpos užsiėmimams, mokyklos valgykloje jie ir pietauja.

„Kadangi galime pasinaudoti ir geltonojo autobusiuko paslaugomis, stovyklautojus vežame į kitas lankytinas Dzūkijos vietas. Be to, vieną kartą per savaitę jie keliauja į kino teatrą Alytuje arba Varėnoje žiūrėti naujų kino filmų“, – pasakojo V. Gintutis.

Susidomėjo užsieniečiai

Švietimo centro direktorius planuoja, kad ir kitais metais į „Ąžuolą“ gali atvykti nemažai vaikų iš užsienio.

„Per Lietuvių pasaulio sporto žaidynes buvome surengę specialią stovyklą žaidynėse dalyvavusių sportininkų vaikams. Ji buvo sportinės pakraipos, mums talkino jauna šeima – Justinas ir Jolita Levickiai.
Stovykla vaikams labai patiko, gavome teigiamų atsiliepimų iš ne vienos užsienio šalies. Jau galvojame apie stovyklą užsienyje gyvenančių tautiečių vaikams. Bandysime socialiniame tinkle skelbti registraciją į stovyklą kitai vasarai“, – ateities planais dalijosi V. Gintutis.

Jis pripažino, kad stovyklos sėkmė didele dalimi priklauso ne tik nuo finansinių išteklių, bet ir nuo žmonių, kurie dirba su vaikais.

Direktorius džiaugėsi, kad stovykloje „Ąžuolas“ jau ne vienerius metus dirba puiki mokytojų komanda – Aida Balčiūnienė, Gitana Zdanavičienė ir Žydrūnė Baležentienė, o joms kartais padeda jaunimas, dirbantis pagal JUC vykdomą Jaunimo verslumo programą.

„Viskas priklauso nuo pedagogų, kurie dirba stovykloje. Norint, kad jie būtų motyvuoti, reikia jiems mokėti sąžiningą atlygį, tai mes ir stengiamės daryti.
Juk šiems pedagogams tenka didelė atsakomybė – jie visą dieną atsakingi už keliolikos vaikų sveikatą, užimtumą, gerą nuotaiką. Kita vertus, stovykloje daugiau erdvės mokytojų saviraiškai – čia jie gali įgyvendinti įvairias idėjas ir panaudoti naujas priemones, kurių negalėtų realizuoti tradicinėje pamokoje. Tai sudaro sąlygas vaikams ir mokytojams parodyti savo naujus talentus“, – sakė V. Gintutis.

Mažieji stovyklautojai smagių įspūdžių patyrė Druskininkų miesto muziejaus galerijoje surengtose edukacijose / Asmeninio archyvo nuotrauka

Kiekviena diena – vis kitokia

Kai savaitraščio „Mano Druskininkai“ žurnalistai lankėsi „Ąžuolo“ stovykloje, vaikai buvo neseniai sugrįžę iš išvykos pasienio užkardoje ir dalijosi savo įspūdžiais apie pamatytus pasieniečių ginklus, keturkojį pareigūną ir kitas įdomybes.

Susitikome su stovyklos vadovėmis – A. Balčiūniene, G. Zdanavičiene ir Ž. Baležentiene, kurios sakė esančios „Ąžuolo“ komanda ir mielai sutiko pasidalinti mintimis apie darbą stovykloje.

„Pas mus stovyklauja ne tik mažieji druskininkiečiai, yra vaikų, atvykusių iš Vilniaus ir Kauno. Mūsų buvę vietiniai gyventojai, išvažiavę gyventi į didmiesčius, dabar yra jauni tėveliai ir sugrįžta atostogoms į Druskininkus arba atveža savo vaikus pas senelius. Seneliams leisti vaikus į stovyklą labai patogu, jiems patiems nereikia rūpintis turiningu anūkų užimtumu – juk mūsų stovykloje daug veiklų, be to, jie gali pasirinkti laiką, kiek nori čia būti“, – pasakojo „Ąžuolo“ stovyklos vadovės.

Jos sakė, kad stovykloje ilsisi vis daugiau užsieniečių. Štai praėjusią savaitę ją lankė vaikai, atvykę iš Čikagos. Nors kartais vaikai kalba skirtingomis kalbomis, tačiau visada atsiranda tokių, kurie moka kalbėti ir supranta rusiškai, angliškai, taigi pagelbėja ir stovyklos draugams. Mokytojų nuomone, problemų dėl bendravimo kalbos stovykloje niekada nebūna.

„Vaikams čia labai patinka, stovykloje daug erdvės atsiskleisti vaiko kūrybiškumui. Mes jiems suteikiame laisvo laiko, kai jie gali piešti, užsiimti kūrybiniais žaidimais, bendrauti individualiai su kitais vaikais. Skiriame laiko kūrybinėms edukacijoms, tuomet bendrai leidžiame laiką. Ta veiklų įvairovė, nestatymas į griežtus rėmus, leidžia vaikui atsiskleisti“, – pasakojo „Ąžuolo“ komandos narės.

Vaikai stovykloje turi galimybę susipažinti su Druskininkų krašto įžymybėmis, kitomis įdomiomis vietomis, čia  nuoširdžiai rūpinamasi visaverčiu vaikų užimtumu / Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasidomėjus, ar darbui šioje stovykloje reikia pasiruošimo, moterys sakė, kad stovyklai ruošėsi keletą savaičių – viską apgalvojo, sudarė programą, taip pat numatė įvairius galimus variantus, jei keistųsi oras, vaikų skaičius ir panašiai. Mokytojos komandoje dirba šeštus metus, todėl puikiai susikalba ir sugeba priimti teisingus sprendimus.

„Pirmadienis – diena, kai vaikai keičiasi, reikia su jais susipažinti. Turime būti pasiruošusios įvairiems netikėtumams: atrodo, kad bus 15 vaikų, o staiga paaiškėja, kad susidarė 25 vaikų grupė… Tai tenka viską pergalvoti, jei lyja lietus, ieškai kito varianto. Visiems atvejams turime ir variantą „B“, – sakė auklėtojos.

Susipažįsta su profesijomis

Paklaustos, kuo skiriasi darbas mokykloje, per pamokas ir darbas stovykloje, stovyklos vadovės atsakė, jog stovykloje nėra žinių vertinimo, gyvenimas neįspraustas į 45 minučių rėmus.

„Čia daugiau kūrybiškumo, galima save kitaip realizuoti, organizuojant laisvalaikio užimtumą. Čia su vaiku galima kitaip pabendrauti, kitoks pats priėjimas prie vaiko, nėra mokyklinio skambučio, gyvenimas neįrėmintas, stovyklautojai tuo pačiu metu gali užsiimti skirtingomis veiklomis“, – viena kitą papildydamos, sakė mokytojos.

Šią savaitę „Ąžuolo“ stovyklautojų laukė įvairiaspalvė programa. Jie lankėsi Raigardo pasienio punkte, susipažino su pasieniečių darbu, taip pat važinėjo po Druskininkus legendiniu traukinuku, lankėsi UNO parke, Žirmūnų profesinio rengimo centre.

„Dabar „ant bangos“ yra vaikų supažindinimas su profesijomis, amatais, pokalbiai apie karjerą, todėl visos edukacijos, kurias mes galime organizuoti, susijusios su pažindinimu su profesijomis – policininko, ugniagesio, kalvio, virėjo ir kitomis“, – pastebėjo stovyklos vadovės.

Paklaustos, kaip dar būtų galima patobulinti vasaros stovyklą „Ąžuolas“, moterys sakė, kad, turint didesnį biudžetą, reikėtų paįvairinti veiklas, taip pat sudaryti vaikams galimybę susipažinti ne tik su Alytaus apskritimi, bet ir kitais Lietuvos regionais.

„Norėtume, kad vaikai kuo daugiau pamatytų, patirtų teigiamų emocijų ir vėl norėtų pas mus sugrįžti“, – kalbėjo „Ąžuolo“ komandos narės.

Pagal Druskininkų švietimo centro informaciją parengė Laimutis Genys