Už vieną nerūšiuojantį sumoka dešimt tų, kurie rūšiuoja
Kai paklausai žmonių kalbų, atrodo, kad beveik visi rūšiuoja atliekas. Kai ištiri atliekų sudėtį, paaiškėja, kad nieko panašaus. Tyrimai rodo, kad į mišrias atliekas išmetama apie 60-70 proc. biologiškai skaidžių atliekų, kurių didžiausią dalį sudaro žaliosios ir maisto bei virtuvės atliekos.
Tiriant mišrių atliekų sudėtį, paaiškėja, kiek daug atliekų yra nerūšiuojama / ARATC archyvo nuotrauka
Taip atrodo mišrių atliekų konteinerių turinys / ARATC archyvo nuotrauka
Atliekų sudėtis tiriama keturis kartus per metus. Tai daroma pagal Aplinkos ministro nustatytą tvarką. Vykdant tyrimus, kviečiami dalyvauti už atliekų tvarkymą atsakingi savivaldybių specialistai, aplinkosaugininkai. Kaskart ištiriama po 300 kilogramų iš kiekvienos savivaldybės atvežtų mišrių komunalinių atliekų.
Išrūšiavus ir pasvėrus šias atliekas, paaiškėja, kad apie du trečdaliai iš jų yra įvairios biologiškai skaidžios atliekos, kurios turi būti renkamos atskirai. To nepadarius, atliekų tvarkymo kaštai auga, nes mišrias atliekas reikia papildomai rūšiuoti, jos būna labai užterštos. Ir didžiulė dalis nebetinka jokiam tolesniam naudojimui, išskyrus du pačius brangiausius variantus – deginimą ir šalinimą sąvartyne.
Jeigu šios atliekos būtų išrūšiuotos, jų tvarkymas kainuotų daug pigiau, ir rūšiuojantiems gyventojams netektų dengti tų išlaidų, kurias sukuria nerūšiuojantieji atliekų.
„Nerūšiuojantys žmonės labiausiai kenkia ne atliekų tvarkymo centrui, valdžiai ar dar kažkam, ant ko jie pikti, o patys sau ir aplinkiniams, ypač tiems, kurie rūšiuoja, bet turi padengti augančius atliekų tvarkymo kaštus ir už nerūšiuojančius“, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Jis pastebi, kad situacija su rūšiavimu pagerėja, paskelbus apie vykdomą sugriežtintą konteinerių kontrolę. Bet prie kiekvieno konteinerio kasdien kontrolieriaus nepastatysi, o patirtis rodo, kad geriausi kontrolieriai yra kaimynai – jų perspėjimai ir pranešimai veikia efektyviausiai.
„Kol neateis suvokimas, kad, neteisingai rūšiuodamas ar visai nerūšiuodamas, vienas žmogus padidina visų kaimynų išlaidas atliekų tvarkymui, tol situacija iš esmės nepasikeis“, – įsitikinęs A. Reipas.
Jis primena: atliekų tvarkymo sistema regione sukurta, galimybės rūšiuoti yra, tad rezultatas ir tvarkymo kaštai dabar labiausiai priklauso nuo pačių gyventojų, jų požiūrio ir elgesio.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacija