Druskininkiečių „Tėvadieniai“: edukacinės išvykos ir prasmingas tėčių bendravimas su savo atžalomis

Prieš šešerius metus trijų druskininkiečių draugų – Simono Kazakevičiaus, Artūro Skausmenio ir Arnoldo Vasiliausko sumanyta „Tėvadienio“ iniciatyva sėkmingai gyvuoja ir šiandien. „Tėvadieniu“ paskelbtas pirmas mėnesio sekmadienis suburia bendraminčius, kurie savo vaikams organizuoja smagias savaitgalio pramogas drauge su tėčiais. Kaskart jie stengiasi su vaikais nuveikti ką nors įdomaus, o mamoms leidžia pailsėti ir skirti laiko sau. „Tėvadienių“ nekantriai laukia ir vaikai, ir patys jų tėčiai. Rugsėjo pradžioje druskininkiečiai sumanė apsilankyti Alytuje veikiančiame Atliekų tvarkymo centre, susipažinti su atliekų perdirbimo sistema, o vėliau smagiai leido pramogų parke.

„Tėvadienio“ dalyviai sumanė apsilankyti ARATC, pamatyti, kaip panaudoti daiktai atgimsta antram gyvenimui, susipažinti su atliekų perdirbimo sistema/Asmeninio archyvo nuotrauka

Apie „Tėvadienių“ idėją kalbėjomės su vienu iš iniciatorių – savivaldybės mero patarėju S. Kazakevičiumi.

– Ar pradėję „Tėvadienius“ tikėjotės, kad jie bus tokie populiarūs?

– Į pirmąjį „Tėvadienį“ – iškylą su pietumis K. Dineikos parke – su Artūru ir Arnoldu išsiruošėme trise, su savo atžalomis. Ir jau tada tapo aišku, kad tokie „Tėvadieniai“ ir toliau bus organizuojami. Paskelbdavome „Tėvadienio“ datą socialiniame tinkle „Facebook“ ir prisijungdavo kiti tėveliai, kurie tuo metu galėjo. Vaikai per tą laiką paaugo, bendraminčių ratas plėtėsi – dabar per „Tėvadienius“ susirenka (su vaikais) ir 30 žmonių grupės, „Tėvadienių“ programos darėsi vis smagesnės.

Tiesa, buvo padaryta pertrauka ir dėl COVID-19 pandemijos, ir dėl to, kad norėjosi atnaujinti idėjas. Juk mūsų „Tėvadienis“ – tai ir smagus pabendravimas su vaikais, ir edukacijos, ir pramogos. Norint sudaryti programą, kuri visus sudomintų, reikia ne vieną dieną pasukti galvas. Rengiant edukacines „Tėvadienių“ programas, norisi, kad ir būtų vaikams įdomu, ir patys ką nors nauja susižinotumėme.

Per visus šiuos metus ir Lietuvą apkeliavome, ir keltu į Stokholmą kėlėmės, ir pačių sukonstruotu plaustu porą kartų Nemunu plaukėme. Esame įkūrę „Tėvadienio“ asociaciją, galime gauti 1,2 proc. GPM paramą, taigi šiemet iš tų gautų lėšų nusipirkome medžiagų plausto gamybai, patys jį pasistatėme. Tai – tęstinis projektas, prieš trejetą metų jau buvome pastatę vieną plaustą, kuriuo iš Druskininkų pasiekėme Alytų. Tik tada nebuvo galimybės jį pargabenti atgal. Palikome, tikėdamiesi parduoti, net telefono numerį parašėme, tik kažkas „pasiėmė“, nepaskambinęs ir nesumokėjęs…

Turime tikslą Nemunu pasiekti Kuršių marias. Šiemet norėjome nuplaukti nuo Alytaus iki Kauno. Beveik pasiekėme tikslą, tik neįvertinome, kad upė dėl HES‘o stipriai išplatėja, tada beveik nėra jos tėkmės, ir plaustu kelionė tampa neįmanoma, kai neturi nei irklų, nei variklio.

– Kaip „Tėvadienius“ vertina Jūsų vaikai ir ką Jums suteikia tas buvimas su savo atžalomis?

– Pirmiausia norisi plėsti vaikų akiratį, kad „Tėvadieniai“ jiems būtų naudingi pažintine prasme. Stengiamasi laisvalaikį leisti kuo išradingiau, įtraukti vaikus į edukacines veiklas. Laikas, praleistas su vaikais, turi būti prasmingas.

Vaikai tikrai labai laukia „Tėvadienių“. Kai buvome padarę pertraukėlę, būtent jie vėl paskatino atgaivinti gražią tradiciją. Vaikai jau žino, kad tai bus tikrai įdomi diena ar net kelios dienos – laukia ir pažintinės programos, ir pramogos.

Kadangi vaikai jau paaugę, kai kurias pramogas, pavyzdžiui, „Tarzanijoje“, kurių dėl amžiaus apribojimų anksčiau negalėjome išbandyti, atrandame iš naujo.

Manau, kad labai tvirtėja mūsų ryšys su vaikais, juk bendri prisiminimai ir kartu praleistas laikas labai suartina. Ir su tėveliais, kurie dalyvauja „Tėvadieniuose“, jau tapome gerais, laiko patikrintais draugais.

Savo idėją stengiamės viešinti, raginti prisijungti vis naujų narių – juk su vaikais praleistas laikas – pats prasmingiausias. Ir kada, jei ne dabar tai geriausia padaryti?

Tikrai smagu, kad antrosios pusės labai teigiamai vertina mūsų idėją. Kai paskelbiame apie „Tėvadienius“ socialinėje erdvėje, sulaukiame mamyčių prašymų ir jų vyrus su vaikučiais priimti į kompaniją. Tikrai manau, kad jos įvertina tai, koks svarbus yra mūsų su vaikais kartu praleidžiamas laikas ir bendri potyriai.

– Sakėte, kad daug dėmesio skiriate edukacijoms. Pastaroji Jūsų kelionė buvo į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą. Kodėl pasirinkote būtent šį objektą?

– Viskas prasidėjo tada, kai sužinojome, kad ARATC organizuoja edukacines programas atliekų tvarkymo tema. Labai norėjosi tai pamatyti savo akimis. Be to, vaikams  viską geriau viską parodyti gyvai, o ne apie tai tik pasakoti. Suintrigavo, kad ARATC siūlo pasinaudoti virtualiais akiniais, žiūrėti filmukus, pamatyti visą šiukšlių kelią – kaip jos metamos, rūšiuojamos, perdirbamos, kas vyksta po to, kaip surūšiuotos atliekos atgimsta antram gyvenimui. Buvo smagu patiems pamatyti ir vaikams perteikti savo patirtį, taip skatinant jų sąmoningumą, norą rūpintis juos supančia aplinka.

Tiesą sakant, apsilankę ARATC, buvome nustebę visi – ir tėveliai, ir mūsų atžalos. Pamatėme visą ARATC teritoriją, net ir tą, kur šiek tiek kvapai rietė nosį. Bet realiai pamatyti, kaip viskas atrodo, kaip veikia visas ARATC mechanizmas, buvo labai naudinga. Juo labiau, kad tai – pažangiausias atliekų perdirbimo centras Lietuvoje, su labai inovatyviu požiūriu. Pamatėme, kaip gali būti panaudojamos perdirbamos atliekos – ir elektros energijos, ir dujų gamybai, kaip pagaminta energija naudojama patalpų apšildymui. ARATC įgyvendina ir vis planuoja įdomiausius projektus. Sužinojome, kad planuojama vaikams miške sukurti dar vieną erdvę edukacijoms.

Manau, kad tikrai verta ten apsilankyti kiekvienam vaikui ir viską pamatyti savo akimis. Tada jie tikrai žinos, kaip svarbu tausoti aplinką, kaip svarbu rūšiuoti šiukšles, bus susipažinę, kaip galima panaudotus daiktus prikelti antram gyvenimui.

Mūsų vaikai dabar jau žino, kad, kuo atsakingiau mes rūšiuosime atliekas, tuo pigiau mums kainuos atliekų išvežimas. Juk už išrūšiuotas atliekas – plastiką, stiklą, popierių mokėti nereikia, kainuoja tik mišrių atliekų išvežimas.

– Jūsų veikla tikrai įvairiapusė, švietėjiška ir prasminga. Kokius planus su vaikais kuriate?

– Idėjų jau pasiūlo ir patys vaikai. Viena iš tokių – Tėvadienių stovykla. Tikrai suintrigavo! Labai norėtųsi savaitę praleisti su vaikais neįprastoje aplinkoje, kai jiems kartais leidžiame gal daugiau, nei leistų mamos… Manau, kad ši idėja bus įgyvendinta jau kitą vasarą…

Vaikams ir jų tėveliams patiko kelionės pačių sukonstruotu plaustu Nemuno upe/Asmeninio archyvo nuotrauka

Laima Rekevičienė