Tautodailininkė Daiva Stoncelienė atvėrė savo sielos skrynią

„Ateina metas, kai suvoki, kad jau laikas atidaryti širdies skrynią“, – taip lapkričio 16-ąją atidarytą savo kūrybos parodą „Mano sielos skrynia“ Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatė druskininkietė tautodailininkė Daiva Stoncelienė. Į atidarymą sugužėjo gausus būrys meno mėgėjų – tautodailininkų, autorės vedamų edukacijų dalyvių, bendradarbių, draugų, giminaičių, kurie ne tik smalsavo pamatyti sielos lobius, bet ir norėjo pasveikinti autorę jos gimtadienio proga. Visiems renginio svečiams muzikinius sveikinimus paskyrė ir Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos gitarų ansamblis, vadovaujamas Sauliaus Vilpišausko.

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje savo kūrybos parodą „Mano sielos skrynia“ pristatė druskininkietė tautodailininkė D. Stoncelienė/Viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Parodos autorė prisipažino, kad į savo sielos skrynią daugelį metų krovė džiaugsmą ir liūdesį, atradimus ir praradimus, nuotaikas ir emocijas, kurios kaupėsi, gėrintis mamos tėviške – etnografiniu Žiūrų kaimu: dailiomis trobų langinėmis, gėlių darželiais, spalvingais audimo raštais, prosenelio savadarbiais baldais, kuriuos kadais jis gėlėmis išpiešė, raižiniais išmargino.

Visa tai Daiva perteikė tapyboje ir grafikoje. Vieni siužetai gimė, mąstant apie būties įprasminimą, ankstyvą ir labai skaudžią tėvų netektį, kiti – svarstant apie moters misiją nešti gėrį ir saulės šviesą, treti – stebint gamtos įvairovę ir amžiną jos grožį. D. Stoncelienės kūryba kupina simbolių ir filosofinių poteksčių. Autorė neviešina paveikslų pavadinimų, palieka parodos lankytojams laisvę įžiūrėti tai, kas jiems sava, svarbu ir artima. Akrilinė tapyba atspindi kūrybinių ieškojimų kelią, o juodu tušu plonyte plunksna atlikti grafikos lakštai liudija autorės kūrybiškumą, kruopštumą ir skrupulingumą. Parodoje eksponuojami ir taškinės tapybos darbai. Daiva – bene pirmoji iš vietinių menininkų „prisijaukino“ šią technologiją – piešimą dažų taškeliais, iš pradžių pasižymėjus būsimo siužeto kontūrus. Viename paveiksle – šimtai mažesnių ir didesnių taškelių, kurių kiekvienas – tai rankos judesys, specialiu įrankiu perkeliant dažų lašą ant popieriaus, kartono, medžio ar kito paviršiaus. Regis, technologija labai monotoniška, tačiau galutinis rezultatas anaiptol nėra nuobodus – darbas suteikia iškilios ir išraiškingos mozaikos įspūdį. Autorė šį tapybos būdą vadina meditacija, kuri atitolina visus rūpesčius, padeda atsipalaiduoti, užmiršti problemas. Pasitelkusi unikalią dekoravimo galimybę, tautodailininkė taip pat „parėdė“ 12 dzūkiškų kalėdinių eglučių, išrašydama jų šakas skoningais ornamentais. Kiekviena eglutė turi savo talismaną – grakštų ažūrinį paukštuką ar žvaigždelę.

D. Stoncelienė papasakojo, kad noras piešti užgimė, besimokant Druskininkų 3-oje vidurinėje mokykloje. Tuo laiku ji ne kartą lankėsi pas tetą Kaune, o ši nusivesdavo į savo darbovietę – Dailiosios keramikos gamyklą „Jiesia“. Porceliano puošyba Daivą sužavėjo taip, kad, baigusi 8 klases, ji panoro rinktis profesiją, susijusią su menu. Labiausiai pažįstamas buvo keramikos dekoravimas, o ši disciplina buvo dėstoma prestižinėje Kauno 52-ojoje profesinėje technikos mokykloje.

Pagal tuomečius reikalavimus, po studijų absolventams tekdavo 2 metus dirbti pagal paskyrimą. Nuvažiavusi pateikti dokumentų ir sužinojusi, kad paskyrimo į Druskininkus negaus, nes šiame mieste nėra galimybės dirbti pagal būsimą specialybę, Daiva nesutiko su perspektyva palikti gimtuosius namus. O pasiūlyta juvelyro profesija nesusigundė, nors būtų gavusi darbo vietą tuometinėje Druskininkų meno gaminių įmonėje. Todėl ji sugrįžo pabaigti vidurinę mokyklą, vėliau įgijo kitą, nuo meno nutolusią specialybę. Tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad metalas vis vien atėjo į Daivos kasdienybę – 16 metų dirbdama UAB „Sidabrinė kamėja“ vadybininke, Daiva nuolat čiupinėja sidabro dirbinius. Per šį laiką ji sukaupė tiek patirties, kad gali įvardyti visus juvelyrinius akmenis, pagal gaminio techninius parametrus nustatyti jo autorių, nuspėti papuošalų paklausą, atsižvelgdama į besikeičiančias mados tendencijas.

Polinkį į meną paveldėjo ir Daivos dukros. Mokykliniais metais abi mergaitės domėjosi daile, lankė papildomas piešimo pamokas. Šiuo metu Augustė ir Greta gyvena Londone, Augustė universitete studijuoja architektūrą ir interjero dizainą.

Daiva nuo 2013 metų savo meninius gebėjimus ugdo Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos V. K. Jonyno dailės skyriaus Suaugusiųjų meninio ugdymo klasėje. Pirmosios mokytojos – Onutė Railienė ir Eglė Maračinskaitė – suteikė daug teorinių žinių ir patarimų, nuolat drąsino ir skatino kurti, išbandyti įvairias technikas. Pastaruosius šešerius metus suaugusiųjų grupei dėsto mokytoja Onutė Zakarienė. Daiva labai vertina šios pedagogės nuoširdumą, šilumą, altruizmą, besąlygišką atsidavimą vaikų ir suaugusiųjų meniniam ugdymui. Per šiuos metus mokytojos ir mokinės bendravimas nejučia peraugo į bičiulystę.

D. Stoncelienė nuolat mokosi, plečia akiratį, išbando naujoves. Prieš porą metų ji pabaigė 180 valandų trukmės pedagogikos ir psichologijos žinių kursus, o šio mėnesio pradžioje gavo neurografikos studijų sertifikatą. „Šis piešimo būdas neįpareigoja kurti vaizdų, greičiau tai – minčių nukreipimo priemonė, pabėgimas nuo lekiančio ir skubančio pasaulio, padedantis geriau pažinti savo emocijas, atskleisti kiekviename iš mūsų glūdinčius kūrybinius resursus“, – paaiškino Daiva.

Pirmąsias personalines parodas menininkė surengė Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre AQUA bei Druskininkų kultūros centro Viečiūnų laisvalaikio salėje. Kai 2019-aisiais Daiva tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos nare, parodų geografija išsiplėtė į kitus miestus – Vilnių, Marijampolę, Lazdijus. Neseniai Pabradėje baigėsi gausi Vilniaus regiono konkursinė liaudies meno paroda ,,Aukso vainikas 2021“, sutelkusi 150 dalyvių. Tarp jų buvo ir Daiva, pateikusi net penkis savo darbus. Šiuo metu D. Stoncelienės grafikos darbų paroda „Aukso viduriukas“ veikia Vilniuje, Nacionalinėje teismų administracijoje. Vienas šio ciklo darbas papuošė šios įstaigos leidžiamo žurnalo „Teismai.lt“ viršelį.

Dabartinės parodos „Mano sielos skrynia“ atidarymo metu autorės laukė staigmena – Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos direktorė Ona Olšauskienė už labai gerą mokymąsi parodos autorei įteikė padėką, o taip pat ir mokyklos baigimo pažymėjimą, pabrėždama, kad Daiva jau seniai perprato kompozicijos reikalavimus, įvaldė visas spalvinės išraiškos priemones.

Įgytas žinias bei įgūdžius Daiva tikrai pritaikys ir savo visuomeninėje veikloje. Jau trečią kadenciją ji yra išrinkta Viečiūnų bendruomenės tarybos nare, darbuojasi meno srityje. Be to, ji veda kūrybines edukacijas ne tik miestelio senjorams, bet ir įvairių renginių dalyviams. „Viečiūnų bendruomenė labai draugiška ir išradinga, nuolat kelia bei įgyvendina idėjas, tariasi dėl būsimų veiklų, švenčių organizavimo, siekia, kad jos būtų originalios ir nepakartojamos“, – pasakojo Daiva. Ji labai vertina bendravimą su senjorėmis, sako, kad tai suteikia širdžiai atgaivos – edukacijų metu ne kartą įsitikino, kad abipusis ryšys ją praturtina. Dėl to menininkė jaučiasi reikalinga ir yra laiminga.

D. Stoncelienės darbų parodą Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje galite apžiūrėti iki gruodžio 23 d.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija