Pianistė Guoda Gedvilaitė-Göhle: „Druskininkai yra miestas, į kurį visada norisi sugrįžti“

Iš Druskininkų kilusią pianistę Guodą Gedvilaitę-Göhle galima drąsiai vadinti gimtojo miesto ambasadore. Tarptautinių profesinių aukštumų pasiekusi Guoda, šiuo metu didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžianti Vokietijoje, nepamiršta savo gimtųjų Druskininkų ir visus pačius įspūdingiausius savo muzikinius projektus atveža pristatyti gimtojo miesto žiūrovams.

Šiandien ji – Aukštosios muzikos ir vaizduojamojo meno mokyklos Frankfurte prie Maino dėstytoja, aktyvi solistė, tarptautinių konkursų laureatė.

Guoda nuolat primena, kad jos šaknys yra Druskininkuose, todėl ji gimtajame mieste – dažna viešnia, dažnai aplanko tėvelius, visas atostogas, vasaras ir Kalėdas praleidžia su šeima Druskininkuose. Guoda rengia daug koncertų ir meistriškumo kursų visoje Lietuvoje, tačiau ypatingą dėmesį skiria Druskininkams. Su originaliomis programomis ji daug metų dalyvauja festivalyje „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“, taip pat gimtajame mieste rengia meistriškumo pamokas. Ji į Druskininkus atveža muzikantus ir svečius iš Vokietijos.

G. Gedvilaitė-Göhle: „Druskininkų savivaldybės apdovanojimas kultūros srityje man reiškia labai daug, esu už jį dėkinga visiems, kurie prie jo prisidėjo ir kurių dėka esu tokia, kokia esu / Algirdo Jakšto nuotrauka

2022-aisiais Druskininkų savivaldybė G. Gedvilaitei-Göhle už reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjant ir skleidžiant profesionalųjį meną Druskininkų kurorte, kuriant menines programas, inicijuojant ir rengiant novatoriškus profesionaliosios kultūros projektus druskininkiečiams bei kurorto svečiams, už jaunųjų Lietuvos talentų globą, Lietuvos ir Druskininkų vardo garsinimą pasaulyje skyrė garbingiausią kultūros srityje apdovanojimą – Kultūros puoselėtojo premiją, kuri jai bus įteikta per Padėkos šventę.

Apie ypatingą ryšį su Druskininkais, saviraiškos laisvę, įgyvendintus ir dar planuojamus projektus, apie sugebėjimą jaustis laiminga kalbamės su G. Gedvilaite-Göhle.

G. Gedvilaitė-Göhle: „Laimingiausia būnu, jausdama, kad mano atliekama muzika pasiekia
klausytojų širdis“/ Rolanos Kunske nuotrauka

– Guoda, jau daugybę metų esi tarsi savo gimtojo miesto ambasadorė, garsinanti jo vardą visame pasaulyje. Ką pačiai reiškia Druskininkai?

– Druskininkai man reiškia viską – nes tai mano gimtinė, mano vaikystės miestas, tai vieta, kur aš žengiau pirmuosius muzikos žingsnius, gimnazijos ir studijų metais, tai mano savaitgalinių sugrįžimų iš Vilniaus miestas. Tai vieta, iš kurios kilo mano seneliai, mamytė, čia gyvena mano mylima šeima, giminaičiai. Tai vieta, kurią aš kasdien prisimenu ir vieta, į kurią visuomet sugrįžtu ir sugrįšiu. Dažnai pagalvoju, kaip man pasisekė, kad gimiau šiame ramiame, nuostabiame ir ypatingame, miškų apsuptame miestelyje, kuriame vaikščiojo, gyveno ir kūrė Čiurlionis, kuriame visuomet buvo daug muzikos, dailės, poezijos ir kur gyvena nuostabūs ir mylimi žmonės.

– Esi nuostabi atlikėja, kuri nestokoja originalių saviraiškos idėjų, Tavo programos visada kupinos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant. Iš kur semiesi idėjų ir fantazijos?

– Galbūt tai – paveldimas dalykas… Mano tėveliai buvo ilgamečiai Druskininkų kultūrinio gyvenimo puoselėtojai. Jie organizavo masinius miesto renginius, Vilniaus filharmonijos koncertus ir mažesnius klasikinius koncertus. O aš augau tame fone, tame įvykių sukūryje, kurie mane ugdė ir vienareikšmiškai įkvėpė tapti muzike. Niekada nenorėjau būti kuo nors kitu.

Meno mūzos atskrenda, kada panorėjusios. Dažniausiai jos pas mane atskrenda ir menines idėjas kartu su įkvėpimu atneša, man begrojant, kai sėdžiu prie instrumento ir valandų valandas praktikuojuosi. Tik tuomet mano smegenys atsiriboja nuo kasdienių rūpesčių ir buities. Ir tik tuomet gaunu dovanų kokią įdomią, keistą ar originalią idėją. Tuomet nepaleidžiu jos ir, vaikščiodama miškais, pradedu ją analizuoti, fantazuoti ir vystyti. O iš viso to dažnai gaunasi koks nors ekstravagantiškas ir įdomus koncertas ar projektas.

Miesto muziejuje surengtame koncerte Guoda pagerbė savo tėvelius, koncerte dalyvavo vyras Henrikas ir sunūs Aurelijus / Ramunės Tarandės nuotrauka

– Pastaraisiais metais publika žavisi ir Tavo sumanytais Klaros Šuman salonais…

– Šio didelio karališko renginio pradžia buvo taip pat tik maža idėja ir susižavėjimas viena iškilia vokiečių asmenybe – pianiste, kompozitore, 7 vaikų mama, genealaus vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano žmona, pedagoge, publiciste, redaktore Klara Šuman, kai gavau užsakymą išmokti ir atlikti kelis jos kūrinius.

Pradėjau mokytis ir gilintis į jos kūrinius, daug skaičiau apie kompozitorę, jos kūrinių atsiradimo istorijas, ją supančią aplinką. Supratau, kad 19 amžius – tai muzikos aukso amžius, romantizmo epocha, padovanojusi mums tiek iškilių ir įdomių meno asmenybių. Negalėjau paleisti tos idėjos, auginau ją kasdienių pasivaikščiojimų metu, sugalvojau ne tik suburti savo kolegas ir pasiūlyti jiems persikūnyti į kompozitorius, atliekant gražią jų muziką, bet ir papasakoti publikai istorijas ir faktus, kaip jie vieni su kitais susiję. Taip iš mažos idėjos atsirado Klaros Šuman Salonas – toks, kokį druskininkiečiai praėjusią vasarą matė K. Dineikos sveikatingumo parke.

„Klaros Šuman salonas“ atgimė Druskininkų K. Dineikos sveikatingumo parke / Asmeninio archyvo nuotrauka

– Kas Tau kūryboje yra svarbiausia?

– Svarbiausia – pačiam būti kūrybiškam, tuomet ir kitų žmonių, ir sava kūryba įgaus prasmę. Aš manau, kad kiekviena diena turėtų būti kažkuo ypatinga, nes mes kasdien galime sužinoti ir išmokti vis ką nors naujo. Svarbu yra niekuomet nenustoti domėtis, skaityti, žavėtis kitais, semtis įkvėpimo ne tik iš praeities, bet ir iš mus supančio pasaulio, aplinkos ir žmonių. Man svarbus yra bendravimas, pokalbiai, minčių išsakymas, diskusija. Taip generuojamos ir gimsta idėjos, kurios po truputį keičia formą ir tampa kūryba. Aš esu amžina mokinė.

– Kokius kūrinius labiausiai patinka atlikti? Kada jautiesi laimingiausia scenoje?

– Mano išskirtinumas yra turbūt tas, kad aš visuomet „degu“ – noriu ir galiu pagroti viską. Mane domina, užburia ir įtraukia absoliučiai viskas: ir barokas, ir romantika, ir impresionizmas, ir modernizmas, ir pop muzika, ir rokas, ir metalas. Net šiuolaikinė muzika, kilusi, pavyzdžiui, iš mokslinio projekto apie širdies veiklą, man yra įdomi.

Laiminga scenoje būnu tuomet, kai kūrinį atlikti pavyksta taip, kaip aš įsivaizduoju, o laimingiausia būnu, jasdama, kad mano atliekama muzika pasiekia klausytojų širdis.

– Ar visa Jūsų šeima muzikuoja?

– Taip, mes esame muzikali šeima. Vyras Henrikas baigė džiazo gitaros studijas Londone ir Frankfurte, tačiau jis pasuko ne muziko keliu, o susidomėjo bei tapo judesio ir psichikos mokslo – motologijos specialistu.

Sūnus Aurelijus, augęs su mano ir mokytojos Sondros pianino pamokomis ir dainavęs Frankfurto operos chore, šiuo metu mokosi groti elektrine gitara ir svajoja sukurti savo grupę. Musų namuose dabar kasdien skamba roko gitaros ir Bacho muzikos garsai.

Pianistės G. Gedvilaitės sumanytame koncertų cikle „Klaros Šuman salonas“ istorinius personažus įkūnija ir žymūs Lietuvos pianistai / Asmeninio archyvo nuotrauka

– Druskininkų savivaldybė Tau skyrė garbingiausią kultūros srityje apdovanojimą – Kultūros puoselėtojo premiją. Ką ji Tau reiškia?

– Nors jau tiek metų dirbu, muzikuoju, kviečiu druskininkiečius ir surengiu koncertus Vokietijoje, atvežu muzikantus ir svečius iš Vokietijos į Druskininkus, niekada apie tai nepagalvojau, kad galėčiau būti kažkaip išskirta ar įvertinta už tai. Turbūt iš šalies atrodo kitaip. Man rodos, kad kiekvienas žmogus bando daryti gražius, naudingus bei reikšmingus darbus. Ir kiekvienas galėtų būti už tai įvertintas. O pats tikriausias įvertinimas, manau, yra žmonių meilė, šypsenos, noras susitikti ir bendrauti.

Šis įvertinimas kultūros srityje man reiškia labai daug, esu už jį dėkinga visiems, kurie prie jo prisidėjo ir kurių dėka esu tokia, kokia esu. Jaučiu ir žinau, kad ši, man skirta Kultūros puoselėtojos premija nėra tik už tai, ką esu padariusi Druskininkams. Ji mane įpareigoja ateityje dar daugiau dirbti, dar intensyviau dalintis ir skleisti muzikos galią Druskininkuose ir toli už jų ribų.

– Esi ne tik puiki atlikėja, bet ir žavinga moteris, spinduliuojanti gerą energiją. Kur jos semiesi?

– Svarbiausia žmogui yra būti laimingam. Labai noriu, kad visi būtų laimingi, apsupti mylimų žmonių, jų meilės. Pati labai visus myliu ir stengiuosi kuo daugiau meilę spinduliuoti. Muzika yra ta materija, kuri yra skirta dalintis grožiu ir meile, aš esu laiminga, nes galiu ja pasinaudoti.

Tačiau labiausiai gera energija apima ir spinduliuoja tuomet, kai nebūni kritiška, kai į viską žiūri pozityviai ir bandai kiekvienoje situacijoje pamatyti gerus ir gražius dalykus.

– Kokios naujos idėjos sukasi Guodos galvoje? Kuo dar žadi nudžiuginti Druskininkų publiką?

– Labai norėčiau, kad Klaros Šuman Salonai taptų tradiciniu ir visų laukiamu renginiu, kuriame moterys persirengia ilgomis sukniomis, vyrai užsideda cilindrus, ir visi kartu trumpam persikeliame, susitikame 19-ame amžiuje ir gėrimės gražia muzika bei vieni kitais.

Kadangi labai mėgstu džiazą, norėčiau surengti koncertą su Big Bandu. Tokie dideli projektai yra neįmanomi be miesto Kultūros centro palaikymo ir pagalbos. Iš tiesų, tai Druskininkų kultūros centro darbuotojos ir darbuotojai turėtų kasmet gauti Kultūros puoselėtojų premiją. Labai tikiuosi, kad ir ateityje bendradarbiausime, kartu kursime įdomius ir įspūdingus renginius druskininkiečiams ir mūsų gražiausio miesto pasaulyje svečiams.

Laima Rekevičienė