Kūrybai amžius – ne kliūtis

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikia Zigmonto Jurevičiaus darbų paroda. Autorius parodoje eksponuoja beveik dvi dešimtis savo kūrybinės veiklos pradžioje nupieštų eskizų, nutapytų etiudų, nulietų akvarelių. Lankytojai čia pamatys porą kamerinių autoriaus autoportretų, taip pat minimalistinių, negausiais štrichais brūkšteltų, bet puikiai kiekvieno personažo individualų charakterį perteikiančių grupinių kompozicijų, galės įvertinti realistiškus piešinius – studijas, demonstruojančias pavydėtiną piešėjo kantrybę, ir pasigėrėti skaidriais, jausmingais peizažais, kuriuose dominuoja gamta ir Žemaitijos kaimo vaizdai.

Z. Jurevičius sako, kad dar gali ir nori piešti, todėl dažnai į rankas ima pieštuką ar pastelės kreideles / Druskininkų viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Kurorto senbuvis Z. Jurevičius, šiuo metu skaičiuojantis 93-iuosius savo gyvenimo metus, daugeliui vyresnės kartos druskininkiečių yra pažįstamas kūrėjas. Iš Žemaitijos į Druskininkus su šeima jis atvyko 1969 m. ir pagal savo specialybę įsidarbino ką tik įsteigtoje Meno gaminių įmonėje. Iki tol 10 metų dirbo mokytoju Telšių taikomosios dailės mokykloje, kurią buvo baigęs. Mokyklos vadovai, pastebėję gabų ir perspektyvų Dailiojo metalo apdirbimo skyriaus absolventą, buvo palikę jį šioje įstaigoje dirbti pedagoginį darbą. Mokykla po metų įgijo technikumo statusą. Z. Jurevičius technikume dėstė juvelyriką, vadovavo mokinių praktikai. Tuo metu jau buvo pagausėjusi jo šeima, gimę sūnūs Alfredas ir Dalius, tad laisvalaikio likdavo ne kažin kiek, bet vieną kitą valandėlę pavykdavo ištaikyti ir kūrybai.

Druskininkų meno gaminių įmonėje „Ūla“ Z. Jurevičius dirbo dailininku – juvelyru, etalonų kūrėju. Jo darbo metais įmonė išaugo į vieną didžiausių Lietuvoje, kūrusių ne tik papuošalus, bet ir kitus praktinės, taikomosios paskirties dailės dirbinius. Šioje įmonėje sukurtais papuošalais iš sidabro, gintaro, rago, brangių ir pusbrangių metalų, taip pat suvenyrais, medaliais, ženkleliais, kitais dekoratyviniais gaminiais iš žalvario, bronzos ar vario buvo plačiai prekiaujama ir už Lietuvos ribų. Z. Jurevičius jau Telšiuose buvo pasiekęs graviravimo meistrystės aukštumų, o Druskininkuose pasižymėjo kaip iniciatyvus originalių gaminių kūrėjas. Sukurti metalo gaminio etaloną nėra greitas darbas. Etalono kūrimas reikalauja plačios vaizduotės, žvalios akies, titaniškos kantrybės, didelio kruopštumo ir meistriškų įgūdžių. Viskas prasideda nuo idėjos, nuo minties, ji išsirutulioja į projektą, eskizą, kuris būna svarstomas ir aptariamas. Jeigu idėjai pritariama ir projektas aprobuojamas, tuomet pereinama prie įgyvendinimo: graviruojamas štampas, modeliuojama matrica ir imamasi pavyzdžių gamybos. „Ūloje“ Z. Jurevičius sukūrė galybę įvairių gaminių, įsisavino aliuminio liejinių technologiją, dalyvavo parodose. Jam buvo patikėti ir svarbūs valstybiniai užsakymai sukurti medalį ir ženklelį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, vėliau – medalį, skirtą Popiežiui. Z. Jurevičius sako ketinęs studijuoti institute, bet darbai „Ūloje“ taip gerai sekėsi ir taip užvaldė, kad nuo jų niekaip negalėjęs atsitraukti.

Druskininkų meno gaminių įmonėje „Ūla“ Z. Jurevičius dirbo 20 metų, čia sulaukė ir pensinio amžiaus. Kai išėjo į užtarnautą poilsį, vėl atsigręžė į širdžiai mielus darbus, o pastaraisiais metais kūrybai skiria dar daugiau laiko. Su didele nostalgija Z. Jurevičius šiandien prisimena mokslo draugus, savo bičiulius tautodailininkus iš Žemaitijos Vytautą Galdiką ir Albertą Žulkų, šiuo metu jau iškeliavusius į Dievo namus. V. Galdikas tapė paveikslus, liejo bronzos dirbinius, pagarsėjo kaip vargonų kūrėjas, variklių kolekcionierius. A. Žulkus buvo iškilus skulptorius, medžio drožėjas, menotyrininkų pripažintas nepralenkiamu žinovu medžio bei gintaro dermės srityje.

Z. Jurevičius sako, kad dar gali ir nori piešti, todėl dažnai į rankas ima pieštuką ar pastelės kreideles. Jau turi darbų naujai parodai, yra sukūręs apie 30 pastelių. Traukia jį ir medžio drožyba, yra surikiavęs ištisą eilę rūpintojėlių, šv. Marijos, šv. Jono bei kitokių statulėlių. Labiausiai Z. Jurevičius norėtų bendros šeimyninės parodos, kurioje būtų eksponuojami ne tik jo kūriniai, bet ir sūnaus Alfredo, profesionalaus dailininko, tapyba, ir šviesaus atminimo žmonos Onutės Jurevičienės naiviojo meno pavyzdžiai.

Dabartinė Z. Jurevičiaus jaunystės darbų paroda viešojoje bibliotekoje veiks iki liepos 15 d.