REDAKCIJOS KOMENTARAS: Klasikas – gyvas, arba laisvos politikų interpretacijos Čiurlionio tema

Praėjusią savaitę nusiminusi ir liūdna, tarsi iš paveikslo „Auka“ nužengusi, virš mūsų sklandė Čiurlionio dvasia. Tai šen, tai ten – žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir Seimo koridoriuose – tūkstančius kartų skambėjo jo vardas. Niekas nė pusės blogo žodžio apie kūrėją nepasakė, tačiau vis tiek visi iš nuostabos kraipė galvas. Prisiminę M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, žmonės netikėtai sumanė kažkaip pagerbti ir įprasminti jo atminimą.

Atmintis

Pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos dailininkų ir kompozitoriaus atminimą, aukštai sėdintys valdžios žmonės nei iš šio, nei iš to sugalvojo Senąją Varėną pervadinti Čiurlionio Varėna. Sugalvojo, bet pačių Varėnos gyventojų nepaklausė. Taigi Varėnos rajono meras ir Senosios Varėnos bendruomenės atstovai skeptiškai įvertino tokią iniciatyvą.

Gruodžio 2-ąją visi paminėjo tarptautinę vergovės panaikinimo ir kompiuterinio raštingumo dieną. Vaizdžiai tariant, tai šiek tiek ir priminė baudžiavos ar krikšto laikus, kuomet visus suvarė į tekantį Merkį ir tarė: „Jūs dabar gyvensite Čiurlionio Varėnoje“. Tik baltų marškinių nedavė.

Varėnoje

„Galbūt Senosios Varėnos ir Varėnos rajono gyventojai vis dėlto supras, kad Senoji Varėna yra ta sakrali vieta, kur įvyko mūsų genijaus gimimo faktas, galbūt jis ten neilgai gyveno, bet jis ten gimė“, – biologiškai-teologiškai ir paprastai, tarsi būrams, baudžiauninkams aiškino Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. „Istorinis teisingumas to miesto pavadinime šiek tiek atsistatytų ir būtų toks paminklas, apie kurį turbūt niekas negalėtų ir svajoti“, – pamokslavo operos „Pilėnai“ Ūdrio dainos atlikėjas. O galbūt jis norėjo pasakyti, kad rusai savo enciklopediniuose leidiniuose iki šiol Senąją Varėną vadina „Derevnia Staryje Orany“?

Mintyse siųsdami V. Juozapaitį į gimtąjį Radviliškį, varėniškiai pigios idėjos nepalaikė. Na, ką galėtų papasakoti svečiui perkrikštyto miestelio gyventojas? 1875 m. čia gimė Čiurlionis, tačiau, būdamas dvejų metukų, su tėvais „suvisam“ išvažiavo į Druskininkus. Ir viskas?..

Senosios Varėnos bendruomenės pirmininkas Adomas Taraskevičius sako, kad gyventojai nepalaiko tokio pasiūlymo: „Tai sukėlė labai didelį erzelį pas mus, labai daug diskusijų.“ Senosios Varėnos gyventojai labiau norėtų, kad jų gyvenvietei pagaliau būtų suteiktas miestelio statusas.

Skeptiškai idėją įvertino ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta. Pasak jo, iniciatyvos ką nors pervadinti turėtų kilti pačioje Varėnoje, o ne Vilniuje: „Tokie dalykai turi būti derinami su bendruomene, dar geriau, kai iš apačios iniciatyvos kyla dėl tokių svarbių dalykų. Turi būti pačių gyventojų noras, poreikis. Senojoje Varėnoje tikrai taip nėra“. A. Kašėta sakė, kad, juokaudami, vietos gyventojai socialiniuose tinkluose svarstė, kad geriau Senąją Varėną būtų pavadinti Čiurlioniškėmis, nei Čiurlionio Varėna.

Vilniuje

2025-uosius Seimas paskelbė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros bei lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Ko gero, dėl to popierėlius kilnojantys ir pro langelį žiūrintys biurokratai, labai nevargdami ir net užpakalio nepakėlę, tiesiog „A“ sujungė su „Č“ ir sugalvojo Vilniaus oro uostą pavadinti Čiurlionio vardu. Vėl užvirė diskusijos, svarstymai, interneto balsavimai… Erzelio daug, beveik nieko nekainuoja, tik, deja, niekur ir nenuveda.

Kaune

Supratę pavojų ir siekdami užbėgti lengvai nuspėjamos, netolimos ateities įvykiams už akių, taikliai pastebėję lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus, šyptelėję iš nepasisekusio kandidato į Kauno merus V. Juozapaičio pamokslų, kauniečių deleguoti Seimo nariai pasiūlė Kauno Karmėlavos oro uostui suteikti aviacijos pionieriaus, konstruktoriaus Antano Gustaičio pavadinimą. Reikia priminti, kad senasis Kauno Aleksoto oro uostas jau turi Dariaus ir Girėno vardą.

Inicijuoti kreipimąsi į Vyriausybę dėl Kauno oro uosto pavadinimo Seimo narį A. Kupčinską paskatino ir viešojoje erdvėje nuskambėjęs pasiūlymas pavadinti Vilniaus oro uostą M. K. Čiurlionio vardu. Pasak jo, Gustaičio nuopelnai Lietuvos aviacijai ir nuopelnai jaunos valstybės augimui – nepakankamai įvertinti.

Druskininkuose

Liūdna, kad naujosios kartos politikai ir valdininkai nepasivargino paklausti garbių, savo gyvenimus genijaus kūrybai pašventusių žmonių – kaip buvo pažymėtas ankstesnis M. K. Čiurlionio jubiliejus? Apie ką svajota, ko nespėta padaryti? Bent jau dokumentinius filmus būtų pažiūrėję…

Tiesa, Druskininkuose jau apsilankė Vyriausybės ministro pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė ir Vyriausybės strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Barbora Karnienė. Susipažino su svarbiais kultūriniais druskininkiečių projektais, tokiais kaip M. K. Čiurlionio kelio skulptūrų atnaujinimas, M. K. Čiurlionio skvero rekonstrukcija, zodiako ženklų skulptūrų sukūrimas, aplankė ir gyvai apžiūrėjo svarbiausio objekto – Kultūros ir kongresų rūmų erdves. Kaip sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, mūsų visų bendras tikslas – kultūrinio turizmo aktyvinimas ir M. K. Čiurlionio kūrybinio palikimo garsinimas visame pasaulyje.

Druskininkiečiai Čiurlionio jubiliejų siūlo sutikti praktiškai. Svarstydami biudžetą, pasiūlė iš Finansų ministerijos numatytų 150,8 mln. Eur, skirtų pažangos priemonėms įgyvendinti, perskirstyti ir 10 mln. lėšų panaudoti Druskininkų kultūros ir kongresų rekonstrukcijai. „Jei vyriausybė skirtų šiam objektui bent 5 mln. Eur, savivaldybė ieškotų ir rastų būdų, kaip surinkti likusią lėšų dalį,. ir 2025-aisiais jau galėtume kirpti atidarymo juostelę“, – įsitikinęs R. Malinauskas.

Seime

Druskininkiečių į Seimą deleguotas Zenonas Streikus Vyriausybės ir Seimo narių prašė: „Šiandien objekto užbaigtumas siekia 76 proc. Atliktų darbų vertė –28 mln. Eur, iš kurių valstybės biudžeto lėšos – 15,1 mln. Eur, Druskininkų savivaldybės indėlis – 12 mln. Eur. 2025 m. Druskininkai bus Lietuvos kultūros sostinė ir minės M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Tai yra ir garbė, ir atsakomybė Lietuvai deramai paminėti šios iškilios asmenybės jubiliejų. Šiuo metu Druskininkuose nėra tinkamo kultūros centro, kuriame būtų galima tinkamai organizuoti tarptautinio ar respublikinio lygmens renginius. Projektas įtrauktas į Alytaus regiono plano sąrašą, savivaldybė inicijavo šio objekto pripažinimą regioninės svarbos objektu. Svarbu remti ir regionus. Projektas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo bei kultūrinio turizmo skatinimo, Nacionalinio pažangos plano priemonės rodiklių tarpinės reikšmės pasiekimo 2025 m. Užbaigti darbus galima greičiau nei per du metus, tačiau tam reikia 16 mln. Eur lėšų.“, – sakė druskininkiečių išrinktas Seimo narys Z. Streikus. Jam pritarė ir antrino alytiškių deleguotas seimūnas, Kultūros komiteto narys Robertas Šarknickas.

Vyriausybėje

Vyriausybės poziciją išsakiusi Finansų ministrė Gintarė Skaistė, trumpai tariant, pasiūlė savivaldybei „paieškoti vidinių resursų, kreiptis į atskiras ministerijas ir konkurso būdu pretenduoti į papildomą finansavimą“. Trumpai tariant, pasiūlė pasiūlymui „nepritarti“.

„Liūdna, kad vyriausybė atsisako prisidėti prie projekto. Mes jau treti metai prašome Vyriausybės. Druskininkai reprezentuoja Lietuvą. Kultūros komitetas lankėsi Druskininkuose, matėme patalpas, kurios reikalauja užbaigimo darbų. Keista matyti kolegą iš Druskininkų, buvusį tarybos narį – Semešką, kuris balsuos „prieš“ Druskininkus“, – stebėjosi alytiškis R. Šarknickas.

Popieriuje

Iš 58 Seime buvusių ir balsavusių politikų „Už“ buvo 51 Seimo narys, „Prieš“ balsavo 1, o „Susilaikė“ 6. Na, ne beviltiškai, bet „nepritarta“. „Kuo prastesni regionai? Štai Vilniui, Tautos namams reikia 26 mln. Eur… O kodėl prastesni regionai?“, – po balsavimo dar spėjo replikuoti R. Šarknickas. Deja…

Paraštėje

Tarsi „Pilypas iš kanapių“, tik be akvalango, išniro kitas, druskininkiečių nerinktas seimūnas V. Semeška. „Visuomet pasisakau, kad kultūros centro druskininkams reikėjo prieš 20 metų. Jo nėra, tačiau kolegos įsiklausykite į skaičius – 44 mln. Eur objektas Druskininkuose?“, – pavydžiai bėdavojo vidurinės mokyklos atestato iki šiol niekam neparodęs politikas. „Na, jau Gazmanovas galbūt neatvažiuos į Druskininkus koncertuot“, – Seime dėstė V. Semeška, pamiršęs, jog kalbama apie M. K. Čiurlionio atminimą. „Buvo statomos tokios salės, kur dydis tiesiog, nesuvokiamai didelis, ir gigantomanija Druskininkuose jau gerai žinoma su mero Malinausko idėjomis. Dirbtinė jūra bus sekantis projektas, kur bus Valstybė „terorizuojama“, matyt, dar prisidėti. Valstybė ir taip prisidėjo 16 mln. Eur. Ir prisidėjo gerbiamo Skvernelio Vyriausybė, ir pasakė galbūt gana… Savivaldybė vysto…“ – ir čia nardymo „specialistas“ nėrė į naują, dar neregėtą akiplėšiškos gražbylystės gelmę, senas Druskininkų konservatorių dainas bandydamas „įdėti“ į buvusios Vyriausybės lūpas, kuri, pripažinkime, vis tik rado finansinių galimybių padėti kurortui, skirtingai nei dabartinė, kuri jau tris metus siūlo ieškoti pinigų kitur. „Nors vieną viešbutį parduotų iš dviejų, galbūt pakaktų pinigų, nors vieną SPA centrą parduotų, galėtų tikrai užbaigti tuos projektus“, – dėstė politikas, pamiršdamas, kad nei dabartinė, nei buvusi Vyriausybės, nei Druskininkų savivaldybė nesuteikė Semeškai teisės kalbėti jų vardu ir spręsti, ką parduoti, o ko ne…

REDAKCINIS STRAIPSNIS – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija