Komentaras: Sociologinių apklausų veidrodyje: viešųjų paslaugų kokybės srityje Druskininkai yra absoliutus lyderis

Vasario 13 d. portale LRT.lt paskelbtame straipsnyje „Du dešimtmečius mero nekeičiančių Druskininkų bėdos: miestas įkalintas mažų atlyginimų ir nedarbo spąstuose“ perskaičiau, kaip žurnalistės Modestos Gaučaitės kalbintas Romas Sadauskas-Kvietkevičius, vertindamas Druskininkų situaciją, viešai skelbia, kad „jokių nepriklausomų apklausų apie mero veiklos vertinimą nebuvo“. Mane nustebino tokia informacija, nes 2017-2018 m. sandūroje mano vadovaujama mokslinė grupė, Druskininkų savivaldybės užsakymu, lygiagrečiai atliko net dvi masines apklausas – vietos gyventojų ir kurorto svečių. Abu tyrimai – nepriklausomi. Juos atliko ne patys valdininkai, o nepriklausomi tyrėjai, turintys mokslo laipsnius. Apklausti 1206 gyventojai ir 681 kurorto svečias. Gyventojai pildė klausimyną apie pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis. Be kitų rodiklių, buvo prašoma įvertinti mero, administracijos, seniūnų veiklą. Iš viso gyventojai įvertino 179 paslaugų rodiklius.

Kurorto svečiams buvo parengti klausimynai lietuvių, anglų, lenkų ir rusų kalbomis. Klausta, kas kurorte patiko ir kas nepatiko? Ką vietos valdžia turėtų padaryti, kaip turėtų tobulinti viešąsias paslaugas, kad lankytojams būtų gera ir norėtųsi sugrįžti?

Vertindamas apklausų rezultatus, noriu pasakyti, kad kurorto svečiai sužavėti Druskininkais, vertinimai itin palankūs. Šiuolaikinis vartotojas – pretenzingas, matęs pasaulio, išmano paslaugos standartą. Juk anoniminėje svečių apklausoje galima buvo tikėtis visko – nuo mandagių palinkėjimų iki negailestingos kritikos.

Apklausos metu aptiktas didelis procentas svečių, Druskininkuose viešėjusių ne pirmą kartą ir ketinančių atvykti vėl. Jei žmonės čia bent kartą pabūna, jie nori sugrįžti. Daugeliui su vietove užsimezga stiprus emocinis ryšys. Manau, kad Druskininkų verslui, vietos valdžiai reikia galvoti, kaip didinti būtent pirmą kartą atvykstančių svečių skaičių. Tada suveiktų sniego kamuolio principas, o rekreacijos paslaugų sektorius plėstųsi toliau.

Kurorto svečiai Druskininkams rašo labai aukštą pažymį. Prieš keliolika metų Druskininkai buvo depresuojanti vietovė. Panašu, galėjo pakartoti Tyrulių ar Didžiasalio likimą. Šiandien Druskininkai yra visus metus veikiantis, tarptautiniu mastu žinomas kurortas, puoselėjantis savitą rekreacijos ir kurortinės vietovės konceptą. Tai – ramybės, meditacijos ir sveikatingumo kurortas. Čia prasmingai praleis laiką ir šeima, ir vienišius, ir žvalus jaunimas, ir sveikatą atgauti norintis senjoras. 

Nesenai išleistoje Lietuvos regionų plėtros „Baltojoje knygoje“ ekspertai dar tik formuluoja rekomendaciją kiekvienam regionui apsispręsti, kaip ir kurlink jis specializuosis, kaip konstruos savo tapatybę moderniame ir konkuruojančiame pasaulyje? Druskininkai tai padarė prieš keliolika metų ir šiandien jau raško išmintingo apsisprendimo vaisius. Iš Druskininkų bando mokytis Birštonas, kurortinės vietovės statusą svajoja sugrąžinti Kulautuva.

Kurorto sėkmė yra visų nuopelnas: verslo, vietos valdžios, gyventojų. Pastebiu, kad net patys radikaliausi kritikai negali paneigti akivaizdaus fakto – įspūdingas Druskininkų proveržis yra neatsiejamas nuo ilgamečio mero R. Malinausko personos. Ryški šio asmens lyderystė ir buvimo politikoje potencialas dar tikrai nėra išsemti.

Strateginį pranašumą įgyja regionas, savivaldybė, kurie turi ryškų lyderį, tokį, kuris yra įgalus iškelti ir įgyvendinti ambicingus tikslus. Džiugina, jog tokių regioninių lyderių, sėkmės salelių Lietuvoje atsiranda daugiau. Kauno rajonas, Akmenės rajonas pritraukė įspūdingas investicijas. Bus kuriama daug kokybiškų darbo vietų, didės įplaukos į vietos biudžetą. Kuo daugiau tokių sėkmingų pavienių savivaldybių, tuo daugiau sėkmės ir gerovės visoje Lietuvoje.

Ryškesnį proveržį neretai įgyvendina būtent patyrę merai. Pirma mero kadencija nueina mokymuisi, komandos suformavimui, antra kadencija – idėjų ir vizijų sugeneravimui, trečia, ketvirta kadencija – darbui ir proveržiui. Dažnas vietos lyderių kaitaliojimas ne visada gėris. Proveržiui padaryti, sėkmei įvirtinti kartais pasitarnauja būtent stabili politinė lyderystė, užtrunkanti keletą kadencijų.

Demokratijos sąlygomis viską nusprendžia rinkėjas. Kviesčiau žmones pasidomėti, panagrinėti rodiklius. Ar savivaldybė daro pažangą? Kaip ji atrodo panašių savivaldybių kontekste? Pirmauja ar velkasi uodegoje? Ar mero komanda turi ambicingą viziją, ar vykdo įsipareigojimus rinkėjams?

Sveikintina, kad šalyje atsirado tiesioginiai mero rinkimai. Dabar daugiau demokratijos ir lyderystės. Nes anksčiau dar balsų skaičiavimo naktį ne vienoje savivaldybėje susidarydavo draugų koalicija, kuri pastumdavo į šalį ir politinę jėgą, surinkusią daugiausiai balsų, ir jos lyderį. Valdydavo nebūtinai tie, kurie daugiausiai balsų surinko.

Vis dėlto, jei meras lieka be stiprios partinės daugumos, taryboje prasideda destabilizacija, intrigos. Taryba nebeturi galių merą lengvai atšaukti. Kita vertus, meras, atsidūręs labai priešiškoje taryboje, yra tarsi supančiojamas. Panašiai atsitiko Šiaulių miesto, Raseinių rajono ir kitose savivaldybėse. Jei taryboje nėra galios centro, nuolat vyksta destrukcija, taigi ir ryškesnio proveržio sunku tikėtis.

Man atrodytų, kad jei rinkėjas apsisprendė dėl jam tinkančio mero, tada logiška ir už jo sąrašą balsuoti. Priešingu atveju žmonės rizikuoja ketveriems metams išsirinkti tarybą, kuri ne žmonėms dirbs, bet kariaus „pilietinius karus“…

Kaip žmonės vertina vietos valdžią, savivaldybės pasiekimus viešųjų paslaugų ir kurorto plėtros srityse? Kaip vertina vietos valdžią ir savo rinktą merą? Turimais duomenimis, nėra šalyje savivaldybės, kurioje viešos paslaugos būtų teikiamos geriau nei Druskininkuose. Pagal LR vietos savivaldos įstatymą ir pagal Europos vietos savivaldos chartiją viešųjų paslaugų teikimas yra pagrindinė vietos valdžios prievolė. Druskininkai šiuo požiūriu lenkia net visuose reitinguose nuolat pirmaujančias žiedines Kauno rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybes.

Viešosios paslaugos apima viską, kas sudaro pamatą gyvenimo kokybei toje vietovėje. Tai – komunalinis ūkis ir aplinkos tvarkymas, buitinės atliekos ir vandenvala, viešasis transportas, švietimas, kultūra, socialinė ir sveikatos apsauga. Viešųjų paslaugų kokybė priklauso absoliutaus gėrio kategorijai, kaip ir saugumas, sveikata, laimė. Tokių dalykų niekada nebūna per daug. Net neabejoju, kad gyventojai turėtų kritinių pastabų savo rinktai valdžiai, kaip kažką padaryti dar geriau. Deja, viską pažįstame lygindami. Viešųjų paslaugų kokybės srityje Druskininkai yra absoliutus lyderis. Vaizdžiai tariant, Druskininkų valdžia, administracija yra katinas, kuris gerai gaudo peles.

Laisvos rinkos institutas kasmet sudaro savivaldybių reitingus. Priešingai nei mūsų apklausos, minėti reitingai sudaromi, remiantis objektyviais ekonometriniais rodikliais. Tame reitinge Druskininkų savivaldybė metų metais laikosi viršūnėje. Neseniai Specialiųjų tyrimų tarnyba paviešino savo sudarytą Lietuvos savivaldybių nepotizmo indeksą ir reitingą. Buvo žiūrima, koks nuošimtis artimų giminaičių dirba vietos valdžios struktūrose, administracijoje. Druskininkai tikrai nėra nepotizmo kamuojama, piktnaudžiaujanti savivaldybė.

Masinės apklausos duomenimis (apklausta 1206 respondentų), meras R. Malinauskas turi didžiulį vietos gyventojų pasitikėjimą. Minėto mero veiklą palankiai vertina net 77 proc. respondentų. Kitose tirtose savivaldybės šis rodiklis vidutiniškai siekė tik 58,1 proc. ir svyravo nuo 43,2 iki 77 proc. Administracijos direktoriaus veikla taip pat vertinama palankiai – 67,2 proc.

Keistas prieštaravimas – savivaldybė lenkia kitas, veržliai vystosi, viešos paslaugos teikiamos neprastai, meras turi didžiulį pasitikėjimą. Deja, apie Druskininkus teigiamos informacijos viešoje erdvėje labai mažai. Tai ir stebina, ir liūdina. Apie Druskininkus medijose tikrai stinga pozityvios informacijos, o meras, mano manymu, apskritai demonizuojamas. Neslėpsiu, į Druskininkus teikti paslaugų ir pats vykau, paveiktas neigiamų stereotipų, kuriuos Lietuvos žmonėms įpiršo žiniasklaida. Vis dėlto iš Druskininkų pradėjo plaukti labai palankūs sociologiniai duomenys, išsinagrinėjau objektyvius statistinius rodiklius. Nustebau, apėmė neteisybės jausmas. Panašu, kad egzistuoja įtakinga interesų grupė, kuri meta išteklius, naudoja juodąsias ir pilkąsias technologijas ne visai kilniais tikslais. Ignoruojant rinkėjų valią, kryptingai siekiama užpilti R. Malinausko politinę personą ir ryškią lyderystę melagingomis naujienomis, „feikais“, paneigti išskirtinius vietovės vystymo pasiekimus. Panašu, kad lyderį, kuris esmingai prisidėjo prie miesto sėkmės istorijos, dabar tiesiog norima pastumti į pavėsį… Manau, kažkas banaliai nori perimti į savo rankas sėkmės aikštelę vardu Druskininkai.

Pasiguosti galima tuo, kad arbitru bus rinkėjas. Esu įsitikinęs, jog netrukus, po vietos valdžios rinkimų, tos tiesos rasis daugiau.

Žinoma, Druskininkuose yra problemų. Viena iš jų ta, kad jauni ir apyjauniai druskininkiečiai (iki 50 m. amžiaus) pasižymi stipriai išreikštais emigraciniais ketinimais. Pagal šį neigiamą rodiklį Druskininkai pastebimai lenkia visas kitas apklaustas savivaldybes. Bandėme suprasti paradoksą – gyventojai čia patenkinti viešosiomis paslaugomis, palankiai vertina vietos valdžią, o yra nusiteikę emigruoti? Pateikčiau tokį hipotetinį paaiškinimą. Paslaugų sektoriuje atlyginimai mažoki. Į kurortą suvažiuoja vidutinės ir aukštesnės socialinės klasės atstovai. Jie čia mėgaujasi neprastu gyvenimo ir paslaugų kokybės standartu. Druskininkiečiai, padovanoję kurorto svečiams dvasios šilumą ir svetingumą, matyt, savęs paklausia, kodėl mes negalime tokio pat standarto leisti sau, savo šeimai? Net kai kurie apklausti kurorto svečiai (!) pastebėjo, kad paslaugų sferoje dirbantieji čia nėra teisingai atlyginami… Tad jauniems žmonėms kyla noras kelti sparnus… Druskininkai yra atsidūrę kryžkelėje. Čia sukurta neprasta ir perspektyvi kurortinio verslo platforma. Deja, spėju, kad bent daliai vietos darbdavių stinga socialinės atsakomybės. Jei Druskininkų sėkmės pyragas nebus dalinamas teisingiau, jeigu nebus pagalvota apie sunkiai dirbantį „mažą žmogų“, pradės nykti gyventojų ir darbo jėgos ištekliai, silpnės gyventojų darbo ir svetingumo motyvacija. Nesu tikras, ar tą išskirtinį Druskininkų svetingumą užtikrins trumpam atlėkę darbo migrantai? Yra rizika, kad pasikeis kurorto potencialas ir tapatybė. Ar tikrai visi pokyčiai atneš vien sėkmę ir gėrį?  Darbdaviai pjauna šaką, ant kurios sėdi…

Deja, nei meras, nei savivaldybės administracijos direktorius neturi galių išsikviesti privačius darbdavius ant raudono kilimo ir direktyviai nurodyti: „nuo pirmadienio keliate atlyginimus…“. Druskininkams šiuo požiūriu verkiant reikia „nacionalinio susitarimo“, atėjo laikas atsisukti veidu į paprastą žmogų. Manau, žmonių išrinktas meras, jei jis patyręs ir autoritetingas, tikrai galėtų tokį susitarimą inicijuoti ir jį sėkmingai moderuoti.


Gediminas Merkys,
profesorius, habilituotas daktaras