Mokytojų senjorų klubo „Bičiuliai“ nariai: „Tarsi iš mokyklos būtume ir neišėję“

Laimutis Genys

Druskininkai garsėja daugeliu unikalių dalykų, stebinančių Lietuvą ir Pasaulį. Vienas iš tokių – vienintelis Lietuvoje mokytojų senjorų klubas „Bičiuliai“, prieš penkiolika metų įkurtas „Atgimimo“ mokyklos direktorės Danutės Časienės iniciatyva ir bendrai veiklai subūręs buvusius Druskininkų mokytojus. Sambūrio tikslas – jaustis reikalingiems mokyklai, būti kartu bendroje veikloje.

Nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų klubo „Bičiuliai“ nariai įsitraukė į „Atgimimo“ mokyklos veiklą/Asmeninio archyvo nuotrauka

Klubo „Bičiuliai“ kuratorė – prieš 48 metus šią mokyklą baigusi, o dabar ten dirbanti miesto pedagogų istorijos puoselėtoja, mokytoja Rita Mikalčienė. Su ja ir kalbėjome apie klubo ištakas, penkiolikos metų kelią, nuveiktus darbus ir mokytojus, kurie dalyvauja „Bičiulių“ veikloje.

– Gerbiamoji Rita, kaip atsirado „Bičiuliai“?

– 2006 metais vasario 15 dieną „Atgimimo“ mokyklos direktorei D. Časienei į galvą atėjo mintis, kad reikia suburti visus buvusius mokytojus senjorus į klubą. Ji ir yra „Bičiulių“ krikštamotė. Kadangi aš pati esu baigusi šią mokyklą, buvau 25-sios laidos abiturientė, tai ji man pasakė: „Tu tuos mokytojus pažįsti, žinai, kur jie gyvena, tu juos pakviesk. Mes juos sukvietėme, nusprendėme kartu švęsti Vasario 16-ąją. Nuo to viskas ir prasidėjo“.

– Kiek senjorų prieš 15 metų prisijungė prie klubo? Kiek jų dabar?

– Tada buvo 44 mokytojai. Netekome 22 mokytojų,  ypatingai pilni netekčių buvo pastarieji metai. Pandeminiai. Dabar klube yra 24 senjorai. Mokytojų amžius – nuo 65 iki 97 metų.

Smagu prisiminti iškilius mokytojus – Eleną Kvaraciejienę, Stasį Volungevičių, Janiną Časnavičienę, kurie buvo vieni iš pirmųjų klubo narių. Į klubą „Bičiuliai“ atėjo ir buvusių mokytojų šeimos: Juzė ir Vytautas Savilioniai, Emilija ir Stasys Žaldokai, Stasė ir Vytautas Baziai, Vera ir Antanas Zabotkos, Teresė ir Antanas Budeliai, Vida ir Alfonas Šuliauskai, Elena ir Vincas Kvaraciejai. O viena iš mokytojų senjorų šeimų – Boleslava ir Vladas Jurgioniai – tebedalyvauja mūsų veikloje iki šiol.

Deja, kai kurių mokytojų šeimų arba vieno iš sutuoktinių jau nėra su mumis, palydėjome juos Anapilin.

– Kokio amžiaus žmonės dalyvauja „Bičiuliuose“?

– „Bičiuliai“ vienija išėjusius į pensiją mokytojus. Bet tie, kurie į užtarnautą poilsį išėjo neseniai, dar neskuba prisijungti prie klubo. Sako ateisiantys tada, kai jiems bus tiek metų, kiek yra dabartiniams klubo nariams. Ką tik išėjusios į pensiją moterys – dar jaunos, pačios keliauja, vaikais ir anūkais rūpinasi, į klubą jungtis neskuba.

– Kurie metai laikytini Druskininkų pedagogų bendruomenės pradžia?

– Mūsų mokykla buvo pirmoji šiame krašte, 1944 metais atidaryta direktoriaus Domininko Viščinio iniciatyva. Pradžioje tai buvo vienintelė lietuviška mokykla Druskininkuose, kurioje dirbo daug puikių mokytojų, ją baigė daug žinomų Lietuvos žmonių. Su šia mokykla prasidėjo svarbus Druskininkų istorijos etapas. Mokyklos pedagogai buvo Druskininkų inteligentijos žiedas. Visas Druskininkų gyvenimas rutuliojosi, jiems dalyvaujant. Čia atvažiuodavo dirbti jauni mokytojai, čia jie kurdavo šeimas, susilaukdavo vaikų, švęsdavo kartu visas šventes – dažniausiai mokykloje, nes tuomet to niekas nedraudė.Pedagogų bendruomenė buvo labai stipri, draugiška ir labai svarbi Druskininkų gyvenime.

Klubo „Bičiuliai“ nariai laukiami „Atgimimo“ mokyklos renginiuose, jie dalyvauja valstybinių švenčių minėjimuose, parodų atidarymuose, kurias patys inicijuoja, eina į pamokas, dalyvauja šachmatų turnyruose, proto mūšiuose/Asmeninio archyvo nuotraukos

– Ar klube yra senjorų iš pirmųjų mokyklos veiklos metų?

– Prieš 15 metų, kai klubas buvo įkurtas, jame buvo net du buvę pirmųjų mokyklos metų pedagogai. Dabar, deja, jie jau išėję Anapilin. Vyriausiajai klubo narei Reginai Gvazdaitienei netrukus sukaks 97-eri.

– Kokia yra šio klubo veikla?

– Nuo pat pirmųjų klubo gyvavimo dienų mes ne tik įsitraukėme į jo, bet ir į „Atgimimo“ mokyklos veiklą. Klubo nariai renkasi vieną kartą per mėnesį – trečią ketvirtadienį. Mūsų klubo nariai laukiami „Atgimimo“ mokyklos renginiuose – dalyvauja valstybinių švenčių minėjimuose, parodų atidarymuose, kurias patys inicijuoja, eina į pamokas, dalyvauja šachmatų turnyruose, proto mūšiuose. Kartu su moksleiviais prie mokyklos pasodinome ąžuolą.

Klube – spalvingos asmenybės, turinčios įvairių pomėgių ir talentų. Pavyzdžiui, buvusi darbų mokytoja Aldona Galdikienė surengė savo kryželiu siuvinėtų darbų parodą mokyklos bibliotekoje, istorikas Vytautas Valentukevičius pristatė parodą apie Sausio 13-ąją. Ekspozicijas apžiūrėjo – tada dar nebuvo karantino apribojimų – ne tik „Atgimimo“ mokyklos mokiniai bei pedagogai, bet ir kiti druskininkiečiai.

Mūsų mokykla yra išleidusi į gyvenimą tris Nepriklausomybės akto signatarus, septyni mūsų mokyklos auklėtiniai buvo Pirmosios Vyriausybės ministrai. Buvę auklėtiniai domisi savo mokyklos gyvenimu, „Bičiulių“ veikla ir stengiasi prisidėti prie klubo darbų.

Sulaukiame dėmesio ir pagalbos iš Druskininkų savivaldybės, mielai su klubo nariais bendraudavo buvęs Švietimo skyriaus vedėjas Jevgrafijus Samuchovas. Buvusi mokinė Laima Andrikienė padėjo išleisti knygą, skirtą mokyklos 75-ečiui, prie kurios išleidimo prisidėjo ir „Bičiulių“ nariai, ji visada padeda, kai sugalvojame važiuoti į kokią nors pažintinę kelionę. Klubą globoja ir buvę auklėtiniai, kurie dabar yra sėkmingai verslininkai, jie pasirūpina vaišėmis klubo renginiams, užsako autobusą kelionėms.

Mes esame apkeliavę visą Lietuvą, buvome nuvykę į Lenkiją, Baltarusiją. Klubo nariai lankėsi Seime, Prezidentūroje, mus globojo buvusi mokyklos mokinė Irena Degutienė. Ypač įsiminė kelionė į Briuselį, kurią surengė buvęs mokyklos auklėtinis Arūnas Degutis, tuo metu dirbęs Europos Parlamente. Kelionės metu išmaišėme visą Europą, buvo nuostabu!

Džiugina tai, kad klubo narių vaikai paskambina ir dėkoja, kad jų tėvai nesėdi namuose, bet eina bendrauti į klubą. Mes kartais net kartu švenčiame klubo narių asmenines šventes. Kai viena senjorų pora minėjo jubiliejų, pobūvyje kartu su jų giminėmis dalyvavo ir „Bičiulių“ klubo nariai. Buvo gražu matyti, kaip garbaus amžiaus moterys pasipuošė, pasitempė. Mes dainavome, o giminės stebėjosi mūsų kūrybingumu ir energija.

– Ar galima teigti, jog šitas klubas padėjo buvusiems pedagogams nepasenti ir jaustis reikalingiems?

– Taip, jie džiaugiasi buvimu kartu. Jaučiasi, tarsi nebūtų išėję iš mokyklos. Mes dalyvaujame miesto renginiuose, mus pastebi ir vertina visuomenė.

Noriu papasakoti apie ypač svarbų klubo narių darbą. 2009 metais susiradome D. Viščinio dukrą Saulę Daukuvienę, kuri gyvena Vilniuje. Kartu su ja važiavome ieškoti pirmojo mokyklos direktoriaus kapo. Direktoriaus brolis Petras Viščinis, miesto Garbės pilietis, buvo atvykęs į Druskininkus ir padovanojo mokyklai vertingų eksponatų. Jis įsteigė D. Viščinio vardo premiją, kuriai lėšas skiria  JAV Lemonto lietuvių bendruomenė.

– Ar klubo nariai renkasi mokykloje kiekvieną rugsėjo 1-ąją?

– Mūsų klubo nariai nelabai nori ateiti į mokyklą rugsėjo 1-ąją. Tądien susirenkame po pietų, dažniausiai ne mokykloje. Pasikalbame, pasivaišiname. Paskutinis klubo susitikimas buvo rugsėjo trečią ketvirtadienį, jau dėvėjome kaukes.

– Kaip Jums atrodo, kuo skiriasi mokytojų senjorų klubas nuo analogiškų inžinierių ar gydytojų senjorų klubų, jei tokie veiktų?

– Mokytojas yra ne šiaip profesija, tai – gyvenimo būdas, ši specialybė – visam gyvenimui. Mokytojas turi turėti tam tikrus asmenybės bruožus, kurie ateina iš vidaus, tai yra pašaukimas. Šitie žmonės savęs negaili, išdalija mokinimas. Mokytojai senjorai – amžiaus patirtis, laikmečio suvokimas, gyva mūsų miesto istorija. Tai – išskirtinė profesija, ypač nedideliame mieste.

– Ko norėtumėte palinkėti kolegoms klubo 15-ojo gimtadienio proga?

– Sakau ir įsakau – dar turite tikslą gyventi! Nes dar ne viskas išvažinėta, ne viskas pamatyta. Saugokite save. Ir žinokite, kad mes palikome savo pėdsaką Druskininkų istorijoje. Tikėkime, kad jis nedings.