Nenutylėta Dzūkijos istorija – Viešojoje bibliotekoje sutikta nauja Alfredos Pigagienės knyga

Rezistencinis ir partizaninis judėjimas Dainavos apygardoje buvo vienas iš stipriausių, geriausiai organizuotų ir ilgiausiai išsilaikiusių ginkluoto pasipriešinimo židinių Lietuvoje. Ši kova prieš okupantus neaplenkė ir Druskininkų apylinkių. Čia, kaip ir visoje Dzūkijoje, laisvės kovotojų atminimas saugomas itin aktyviai – tam sutelkiamas ir valstybės dėmesys, ir vietos bendruomenės entuziazmas. Ši iniciatyva pasireiškia aktyviu pilietiniu įsitraukimu, gyvosios istorijos renginiais, materialaus paveldo priežiūra bei autentiškų prisiminimų rinkimu. Žmonių atmintis dažnai išlieka vieninteliu šaltiniu, leidžiančiu sužinoti apie mažesnius partizanų būrius, lokalius susirėmimus, žūties vietas ar slapta palaidotus kovotojus.

Viešojoje bibliotekoje sutikta nauja A. Pigagienės (viduryje) knyga / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

„Medis gyvas šaknimis, o tauta – savo istorija“, – šiais žodžiais savo pasisakymą pradėjusi kraštotyrininkė Alfreda Pigagienė puikiai iliustravo supratimą, kad gyvų liudininkų prisiminimai yra nykstantis istorijos turtas, įkvepiantis vietos entuziastus imtis prasmingų darbų. Ji – viena iš tų šviesuolių, didelę savo laisvalaikio dalį skirianti būtent šioms istorinėms spragoms užpildyti. Autorė įsitikinusi, kad užrašyti laisvės kovų dalyvių prisiminimus yra labai svarbu, nes šių liudijimų negali pakeisti jokie kiti šaltiniai.

Objektyvų, dokumentais bei faktais pagrįstą pasipriešinimo vaizdą, gyvosios istorijos renginių aprašymus ir pasakojimus apie atminties vietų priežiūrą kraštotyrininkė pateikia knygoje „Neramūs pokario metai“. Pirmąją šio leidinio dalį ji išleido 2022 metais, o antrąją, pasirodžiusią visai neseniai, birželio 4 dieną pristatė Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Šis naujausias darbas tapo dar vienu svarbiu žingsniu, dokumentuojant regiono laisvės kovų metraštį. Naujausia knyga – jau vienuoliktasis leidinys autorės bibliografijoje. Jame išsamiai apžvelgiama ginkluotos rezistencijos eiga Dzūkijoje ir jos atspindžiai Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus ekspozicijoje.

Surinkta istorija virsta gyva patirtimi

Siekiant, kad surinkta istorija virstų gyva patirtimi, skaitytojams čia pateikiamas ir pažintinio maršruto žemėlapis – schema „Laisvės kovotojų keliais“. Šį maršrutą dar 2006 m. sudarė pati A. Pigagienė, tuo metu ėjusi muziejaus direktoriaus pavaduotojos pareigas, ir tuometė rinkinių saugotoja Eugenija Sidaravičiūtė. Autorės schemoje tiksliai nurodė jau atstatytus partizanų bunkerius, taip pat –

 mūšių ir žūties vietose iškilusius paminklus bei atminimo ženklus.

Ypatingu vizualiniu ir simboliniu šios naujosios knygos akcentu tapo jos viršelis – jį puošia paminklo Dainavos apygardos partizanams, kovojusiems 1944-1953 m., nuotrauka. Šis monumentas, iškilęs Alytuje, senamiesčio skvere, turi išskirtinę istorinę reikšmę, kadangi Dainavos apygarda buvo paskutinė, oficialiai paminklu įamžinta partizanų apygarda visoje Lietuvoje. Dar 2021 m. gegužę prie šio monumento buvo iškilmingai paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, o po metų – 2022-aisiais – paminklas buvo oficialiai pašventintas. Šis įvykis vietos gyventojams ir laisvės kovų dalyviams suteikė neįkainojamų emocijų: renginyje dalyvavęs partizanas Algis Rauličkis-Apuokas, išvydęs šį pagarbos ženklą savo bendražygiams, nesulaikė džiaugsmo ašarų.

Knygos vertę padidina publikuojamos storinės nuotraukos

Vartydami knygos puslapius, skaitytojai yra nuosekliai supažindinami su atkurtos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Dainavos apygardos veikla, kurią lydi itin jautrūs liudijimai. Į skaudžius savo ir ginklo brolių išgyvenimus leidinyje sugrįžta paskutinis šios apygardos vadas, karys savanoris Vytautas Žilionis-Linelis. Knygoje atsiveria kraupi pokario realybė: vadas dalijasi protu nesuvokiama patirtimi – baisu, kai tėvo akyse yra nušaunamas jo paties sūnus. Šioje, antrojoje leidinio dalyje, taip pat publikuojami autentiški LLKS Gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago, jo žmonos Birutės bei dukters Auksutės prisiminimai, atskleidžiantys skaudžius partizanų, ryšininkų bei rėmėjų išgyvenimus ir kovas.

Knygos vertę dar labiau padidina publikuojamos 58 istorinės nuotraukos ir keletas mūsų tėvų dainuotų dainų tekstų. Be to, leidinyje aprašomas gyvosios atminties išsaugojimas: čia pasakojama apie spektaklį „Miško seserys“, kuriame vaidino Neringa Varnelytė, Vitalija ir Darius Mockevičiai bei Paulius Kovalenko. Knygoje taip pat nušviečiama aktyvi tuometės Viečiūnų pagrindinės mokyklos (dabar – progimnazija) kraštotyrininkų veikla, vykusi dar 1999 metais. Šis prieš kelis dešimtmečius suorganizuotas moksleivių susitikimas su Genovaite Sauliūnaite-Baltrūniene šiandien tampa neįkainojamu užfiksuotos istorijos liudijimu.

Neabejingi praeičiai

A. Pigagienė šia knyga siekė paneigti visuomenėje sklandantį mitą, esą vidurinioji ir jaunesnioji kartos yra abejingos praeičiai. Autorė nuoširdžiai tiki, kad šių kartų atstovai tikrai domisi savo krašto istorija ir neleis jai nugrimzti užmarštyje. Šį tikėjimą akivaizdžiai patvirtino 2025 m. organizuoti renginiai partizanams atminti, nuvilniję per visą Dzūkiją. Didžiuliai būriai jaunųjų šaulių, jaunimo ir moksleivių rinkosi Alytuje, Nemunaityje, Nedzingėje, Kasčiūnuose, Varčios miške, Merkinėje bei Druskininkuose, prie memorialo, esančio „Mergelių akių“ ežerėlio prieigose. Vienuolikos kilometrų pėsčiųjų žygyje iš Kabelių kaimo į Druskininkus pasiryžo dalyvauti apie 70 viduriniosios ir jaunesniosios kartos žygeivių, įveikusių maršrutą net su mažais vaikais!

Knygos „Neramūs pokario metai“ antrosios dalies sutiktuvėse vyravo gyva, jautri ir atmintį žadinanti atmosfera. Puikią šventinę nuotaiką susirinkusiems Viešosios bibliotekos bičiuliams sukūrė kapela „Ratnyčėlė“, vadovaujama Gintaro Černiausko. Renginio pabaigoje A. Pigagienė perskaitė keletą jausmingų ištraukų iš partizanų Apuoko bei Linelio pasisakymų, taip pat – vieną posmelį dainos, sukurtos tragiškai žuvusiam vado sūnui atminti.

Savo padėkas, šiltus žodžius A. Pigagienei išreiškė renginio dalyviai, džiaugdamiesi dar vienu neįkainojamu Dzūkijos istorijos paminklu.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija