Mokykla po skambučio nesibaigia: kaip Visos dienos mokykla gali pakeisti ugdymą?

Mokykla šiandien – tai ne vien pamokos ir vadovėliai. Druskininkų savivaldybės mokyklose diegiamas Visos dienos mokyklos modelis keičia požiūrį į ugdymą: vaikai ne tik mokosi, bet ir tyrinėja, kuria, eksperimentuoja, konsultuojasi su specialistais bei ieško atsakymų į realaus gyvenimo klausimus. Vienas ryškiausių pokyčių pavyzdžių – „Ryto“ gimnazijoje veikiančios modernios laboratorijos ir mokytojų – konsultantų sistema, padedanti mokiniams pažinti mokslą per praktiką.

„Ryto“ gimnazijos direktorė Ž. Krivonienė / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Nuo teorijos – prie tikrojo pažinimo

Biologijos, chemijos ir fizikos laboratorijos „Ryto“ gimnazijoje buvo įrengtos, įgyvendinant projektą „Tūkstantmečio mokyklos“. Kartu atsirado ir nauja ugdymo grandis – mokytojas-konsultantas. Šias pareigas gimnazijoje eina mokytoja konsultantė Viktoriia Shukiavichienie.

Jos darbas – ne tik paruošti priemones ar padėti organizuoti praktinius užsiėmimus. Viktoriia konsultuoja mokinius, vykdančius ilgalaikius projektus ir brandos darbus, padeda mokytojams rengti eksperimentus, kartu ieško naujų ugdymo metodų.

„Vaikams neužtenka vien perskaityti vadovėlį. Jiems reikia pamatyti, paliesti, išbandyti savo rankomis. Tada atsiranda tikras susidomėjimas ir motyvacija mokytis“, – įsitikinusi mokytoja konsultantė.

Laboratorijose mokiniai tiria oro ir vandens kokybę, analizuoja mikroorganizmų veiklą, stebi fotosintezę, atlieka naftos išsiliejimo simuliacijas, aiškinasi, kaip buitinė chemija veikia aplinką. Tai temos, kurios glaudžiai susijusios su šiandienos ekologiniais iššūkiais.

Mokytoja konsultantė V. Shukiavichienie (kairėje) ir biologijos mokytoja metodininkė D. Šlajuvienė / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Mokiniai tampa tyrėjais

Biologijos mokytoja Danutė Šlajuvienė pripažįsta, kad laboratorijų atsiradimas iš esmės pakeitė pamokų kokybę: „Anksčiau vienai paruošti praktinius darbus būdavo labai sudėtinga. Dabar galime daugiau dėmesio skirti pačiam ugdymui, o mokiniai gauna daugiau individualios pagalbos. Jie daug aktyviau įsitraukia, geriau supranta teoriją, nes gali ją iš karto pritaikyti praktiškai.“

Pasak jos, daugelis laboratorinių darbų kuriami pačių mokytojų. Ypač daug dėmesio skiriama ekologijos temoms: mokiniai tiria ežerų eutrofikaciją, oro taršą, vandens sudėtį, mikroplastiko poveikį aplinkai, ieško alternatyvų buitinėje chemijoje naudojamoms medžiagoms.

Tyrimai dažnai tampa ir ilgalaikių projektinių bei brandos darbų pagrindu. Vienas mokinys nagrinėja Druskininkų apylinkių ežerų būklę, kitas – žmogaus veiklos poveikį augalams, dar viena gimnazistė ieškojo būdų, kaip chemines valymo priemones pakeisti augalinės kilmės medžiagomis.

Biologijos mokytoja metodininkė D. Vasiljevienė / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Mokiniai laukia laboratorinių darbų

Didžiausias pokyčių vertinimas – pačių mokinių reakcijos. Pasak mokytojos – konsultantės Viktoriios, vaikai dažnai koridoriuose teiraujasi, kokie eksperimentai jų lauks kitą kartą. Kartą atėjusi į klasę ji buvo sutikta net aplodismentais.

„Net po dienos teorinių pamokų mokiniai per praktinius užsiėmimus – dirba susidomėję ir aktyviai. Jie laukia tų veiklų“, – šypsojosi biologijos mokytoja D. Šlajuvienė.

„Ryto“ gimnazijos abiturientas Šarūnas Giedraitis sakė, kad praktinės veiklos leidžia visai kitaip pažinti mokslą. „Mes ne tik skaitome teoriją, bet ir patys matome procesus. Per mikroskopus galime stebėti ląsteles, tyrinėti organizmus. Žinios tampa ne tekstu, kurį reikia iškalti, o tikrove, kurią pats gali suprasti ir patirti“, – įspūdžiais pasidalijo gimnazistas.

Mokiniams susidomėjimą kelia ir chemijos eksperimentai. Ypač tie, kuriuose galima pamatyti akivaizdžius reakcijų rezultatus – spalvų pokyčius, putojimą ar vadinamąją „sidabrinio veidrodžio“ reakciją, kai mėgintuvėlio sienelės pasidengia tikru sidabru.

Visi gimnazijos pirmųjų klasių mokiniai įgyvendina integruotą ugdymo veiklą – projektinį arba tiriamąjį darbą. Šiais metais, atsiradus naujoms STEAM laboratorijoms ir išsiplėtus praktinio mokymosi galimybėms, pirmųjų klasių mokiniams buvo pasiūlyta nauja projektinių darbų kryptis – STEAM. Ši ugdymo prieiga grindžiama gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos integracija, skatinančia mokinius tyrinėti, kurti, eksperimentuoti ir ieškoti sprendimų realioms problemoms.

Dirbdami kartu su mokytojais po pamokų ir naudodamiesi laboratorijose esančia įranga bei priemonėmis, mokiniai nagrinėjo įvairias aktualias temas: „Ar mūsų mokykla saugi sveikatai?“, „Turizmo poveikis saugomoms teritorijoms ir populiarioms turistinėms vietovėms“, „Kaip stresas ir aplinka veikia mūsų mokymosi rezultatus?“. Gimnazistai kūrė Goldbergo mašinas, gamino hidrolatus, tyrinėjo dirbtinio intelekto etikos klausimus, vykdė apklausas mokyklos bendruomenėje. Kiti projektai buvo skirti meno raiškai ir kultūriniam pažinimui – mokiniai ieškojo meno atspindžių Druskininkų mieste, kūrė dailės darbus ir komiksus, analizavo lietuviškos tapatybės ženklus šiuolaikinėje aprangoje bei gilinosi į daugelį kitų įdomių ir aktualių temų.

Žaneta Krivonienė, Druskininkų „Ryto“ gimnazijos direktorė: „Siekiame, kad ugdymas būtų kuo arčiau realaus gyvenimo“

– Kaip Druskininkų savivaldybės mokyklos pasikeitė, įgyvendinant Visos dienos mokyklos modelį?

– Šiuo metu visos Druskininkų savivaldybės mokyklos įgyvendina Visos dienos mokyklos modelį, kuris reikšmingai prisideda prie ugdymo kokybės gerinimo. Visos dienos mokyklos modelis leidžia mokiniams daugiau laiko skirti praktiniam mokymuisi, kūrybinėms veikloms, konsultacijoms ir individualiai pagalbai. Mokyklose atsirado daugiau galimybių ugdymą organizuoti ne tik klasėje, bet ir laboratorijose, įvairiose edukacinėse erdvėse, įtraukiant patyriminį mokymąsi. Svarbiausia, kad šis modelis padeda kurti mokyklą, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi matomas, gauna reikiamą pagalbą ir turi daugiau galimybių patirti mokymosi sėkmę. Siekiame, kad mokymasis būtų ne tik kokybiškas, bet ir įdomus, motyvuojantis bei prasmingas kiekvienam mokiniui.

– Kokia pagrindinė šio modelio idėja?

– Pagrindinė idėja – sukurti vientisą ugdymo procesą, kuriame formalusis ir neformalusis ugdymas papildo vienas kitą. Siekiame, kad mokymasis nesibaigtų nuaidėjus pamokos skambučiui, o tęstųsi per praktines veiklas, tyrinėjimą, kūrybą ir realias patirtis.

– Viena iš „Ryto“ gimnazijos sėkmės istorijų – mokytoja konsultantė Viktoriia. Koks jos vaidmuo projekte?

– Ji padeda mokiniams atlikti projektinius ir praktinius darbus, gilintis į dominančias temas, pasiruošti brandos darbams. Konsultantė suteikia individualią pagalbą ir paskatina mokinius mąstyti savarankiškai.

Viktoriia atvyko iš Ukrainos, yra daugiavaikė mama. Per labai trumpą laiką ji išmoko lietuvių kalbą ir tapo svarbia mūsų bendruomenės dalimi. Šiandien ji ne tik konsultuoja mokinius, bet ir pati nusprendė studijuoti pedagogiką. Matome ją kaip būsimą puikią biologijos mokytoją.

– Kokią naudą šie pokyčiai suteiks mokiniams ateityje?

– Praktinis mokymasis moko vaikus atsakomybės už savo sprendimus, ugdo kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti problemas. Tai investicija į jauną žmogų ir jo ateitį.

Druskininkų savivaldybės „Ryto“ gimnazija partnerio teisėmis dalyvauja projekte „Visos dienos mokyklos paslaugų plėtra ir prieinamumo didinimas Druskininkų savivaldybėje“ (Nr. 10-059-K-0012) Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2030 m. Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“.

„Ryto“ gimnazijos informacija

Žaneta Krivonienė, Druskininkų „Ryto“ gimnazijos direktorė: „Siekiame, kad ugdymas būtų kuo arčiau realaus gyvenimo“

– Kaip Druskininkų savivaldybės mokyklos pasikeitė, įgyvendinant Visos dienos mokyklos modelį?

– Šiuo metu visos Druskininkų savivaldybės mokyklos įgyvendina Visos dienos mokyklos modelį, kuris reikšmingai prisideda prie ugdymo kokybės gerinimo. Visos dienos mokyklos modelis leidžia mokiniams daugiau laiko skirti praktiniam mokymuisi, kūrybinėms veikloms, konsultacijoms ir individualiai pagalbai. Mokyklose atsirado daugiau galimybių ugdymą organizuoti ne tik klasėje, bet ir laboratorijose, įvairiose edukacinėse erdvėse, įtraukiant patyriminį mokymąsi. Svarbiausia, kad šis modelis padeda kurti mokyklą, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi matomas, gauna reikiamą pagalbą ir turi daugiau galimybių patirti mokymosi sėkmę. Siekiame, kad mokymasis būtų ne tik kokybiškas, bet ir įdomus, motyvuojantis bei prasmingas kiekvienam mokiniui.

– Kokia pagrindinė šio modelio idėja?

– Pagrindinė idėja – sukurti vientisą ugdymo procesą, kuriame formalusis ir neformalusis ugdymas papildo vienas kitą. Siekiame, kad mokymasis nesibaigtų nuaidėjus pamokos skambučiui, o tęstųsi per praktines veiklas, tyrinėjimą, kūrybą ir realias patirtis.

– Viena iš „Ryto“ gimnazijos sėkmės istorijų – mokytoja konsultantė Viktoriia. Koks jos vaidmuo projekte?

– Ji padeda mokiniams atlikti projektinius ir praktinius darbus, gilintis į dominančias temas, pasiruošti brandos darbams. Konsultantė suteikia individualią pagalbą ir paskatina mokinius mąstyti savarankiškai.

Viktoriia atvyko iš Ukrainos, yra daugiavaikė mama. Per labai trumpą laiką ji išmoko lietuvių kalbą ir tapo svarbia mūsų bendruomenės dalimi. Šiandien ji ne tik konsultuoja mokinius, bet ir pati nusprendė studijuoti pedagogiką. Matome ją kaip būsimą puikią biologijos mokytoją.

– Kokią naudą šie pokyčiai suteiks mokiniams ateityje?

– Praktinis mokymasis moko vaikus atsakomybės už savo sprendimus, ugdo kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti problemas. Tai investicija į jauną žmogų ir jo ateitį.

Druskininkų savivaldybės „Ryto“ gimnazija partnerio teisėmis dalyvauja projekte „Visos dienos mokyklos paslaugų plėtra ir prieinamumo didinimas Druskininkų savivaldybėje“ (Nr. 10-059-K-0012) Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2030 m. Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“.„Ryto“ gimnazijos informacija