„Ryto“ gimnazijai – jau 45-eri!

Šiais metais rugsėjo 20-ąją Druskininkų „Ryto“ gimnazija mini savo 45-erių metų sukaktį. Jeigu palyginsime mokyklos gyvenimą su žmogaus amžiumi, tai nėra ilgas laiko tarpsnis. Tačiau patirčių pakanka, ir išbandymai nebe tokie grėsmingi.

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai, susirinkę aktų salėje, prisiminė gražiausias mokyklos gyvavimo akimirkas ir šalia buvusius žmones/„Ryto“ gimnazijos archyvo nuotrauka

Nors neįprasta situacija pasaulyje dėl Covid-19 pakoregavo gimtadienio minėjimo formas, vis dėlto visą savaitę mokykloje netrūko renginių. Gimtadienio išvakarėse atidaryta nauja poilsio erdvė. Įgyvendintas vienas iš daugiau kaip 30-ties iniciatyvos „Idėja mokyklai“ projektų. Projekto autorės – abiturientės Dorotėja Dyburytė ir Emilija Dailydaitė. Judumo savaitės renginiai ragino pakilti iš suolo ir drauge pasportuoti, o tinklinio turnyras, kuris vyks keturis spalio šeštadienius iš eilės, pakvies dabartinius ir buvusius mokinius, mokytojus ir socialinius partnerius pasivaržyti sporto aikštelėje.

Trečiadienis buvo skirtas mokytojams. Rugsėjo 22-osios vakarą mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai mokyklos aktų salėn susibūrė tam, kad prisimintų akimirkas, nuotykius, žmones – visa tai, kas susiję su būtuoju mokyklos, vėliau – gimnazijos, laiku. Vakaro koncertinėje programoje šoko Rūtos Dvorkinienės kolektyvo šokėjos. 3a klasės gimnazistas Nauris Pipiras atliko savos kūrybos dainą „Pabėgimas iš pasakos“, o mokytoja Ronata Balkaitienė su dviem dainininkėmis – Jorūne Keturkaite (3a) ir Guste Šematovičiūte (2a) skaidrino nuotaiką šviesia daina „Ten, kur namai“. Trijulė sau pritarė ukulėlėmis.

Gimnazijos direktorė Egidija Vilkienė, kurdama jaukią atmosferą, prieš koncertą lyriniais žodžiais kreipėsi į kolegas, linkėdama „smiltelėje išvyst pasaulį, matyti dangų gėlėje, laikyt ant delno begalybę, semt amžinybę dienoje“. Gimnazijos vadovės idiliškame linkėjime – viltis, jog mokytojai mokykloje galėtų jaustis, it namie. Kaip kad M. K. Čiurlionis rašė: „<…> kaip gera pas mus namie. Kažkokia nuostabi harmonija, kurios niekas negali sudrumsti – visi tarpusavyje gyvena kaip gražus spalvų derinys, kaip puikaus akordo skambesys“.

Nors svečių nebuvo daug, jie – svarbiausi žmonės mokyklos istorijoje: esami ir buvę mokytojai, mokyklos darbuotojai, taip pat buvusiai trečiajai vidurinei ir gimnazijai vadovavę direktoriai Marijona Kriščiūnaitė ir Jevgrafijus Samuchovas.

Gimtadienio išvakarėse atidaryta nauja poilsio erdvė/„Ryto“ gimnazijos archyvo nuotraukos

15 metų prie mokyklos vairo buvęs matematikas J. Samuchovas kalbėjo: „Šiandien mokytojas yra misionierius. Ir tiems, kuriems rūpi tik piniginė darbo atlygio dalis, ne vieta mokykloje. Išties painiu – pertvarkų ir kitokių virsmų – laiku mokytojui ypač sudėtinga“. Direktorius džiaugėsi salėje tarp susirinkusių mokytojų regėdamas daug šią mokyklą pabaigusiųjų.

M. Kriščiūnaitė, vadovavusi gimnazijai 7 metus, jautriai prabilo apie savo, kaip buvusios direktorės ir kaip žmogaus, jausenas. Pasak šio sąžiningo ir kruopštaus žmogaus, eidama direktorės pareigas, ji visąlaik jautė naštą, kuria dalijosi su mokytojais, ir dėl to tebesijaučia kiek kalta. M. Kriščiūnaitė pasidalijo prisiminimais apie 1975 metų rugsėjo 20-ą, kai didžiulis būrys mokinių ir mokytojų, saulei plieskiant, iš tuometės 1-osios vidurinės žygiavo naujojo pastato link.

Mokytojai dainavo, pasakojo linksmus nuotykius iš savo, kaip buvusio mokinio ar kaip mokytojo, praeities. Mokyklos fotografas Remigijus Lynikas atrinko pačius gražiausius kadrus ir surengė fotografijų iš mokyklos gyvenimo parodą. Joje – sustabdytos akimirkos ir visokie – linksmi, susimąstę, veikiantys ar tiesiog paskendę savo mintyse – mokytojų veidai. Paroda ne vienam ašarą braukė, mat jautrių akimirkų taip mąžta, o skubėdami vis rečiau pamatome džiaugsmą ar skausmą kolegos veide.

Prisiminimus apie išskirtinius gimnazijos renginius taip pat sužadino mokytojo Virginijaus Sutkaus nuotraukų koliažas, o sceną puošė jo didžiulis karpinys.

Vakaras, skirtas mokyklos gimtadieniui paminėti, buvo tarsi daug sustabdytų akimirkų. Dėl to džiugu.

Koncerto įžangos prakalbą sukūrė mokytoja Rita Gervelienė, scenarijų parašė lietuvių kalbos ir literatūros bei teatro mokytoja Laima Zdančiuvienė, kolegės kūrybą skaitė anglistė Gitana Stukienė. O žavusis vedėjas – trečiokas Karolis Kemzūra – oria laikysena ir nuostabiu balso tembru susaistė koncertinę dalį taip puikiai, kad pasijutome, kaip aukščiausio lygio renginyje.

Linkime mokyklai gyvuoti dar mažiausiai tiek, kiek jau pragyvavo!

Ramunė Karlonienė