Stipriausias variklis darbe džiaugsmas matant sveikstančiuosius

Vyr. kineziterapeutė Lina Žukauskienė – darbuotojai neleis sumeluoti – vienas ryškiausių šiais metais 50-ąjį jubiliejų švenčiančios „Eglės sanatorijos“ šviesulių. Ji – kupina energijos ir pozityvumo, veda savo kineziterapeutų komandą į priekį, nenustygsta vietoje ir yra visada pasiruošusi tobulėti. Be to, sanatorijos sienas ji pažįsta kaip penkis savo pirštus – sanatorijoje Druskininkuose darbuojasi jau 33 metus!

Vyr. kineziterapeutė L. Žukauskienė „Eglės sanatorijoje“ Druskininkuose darbuojasi jau 33 metus / „Eglės sanatorijos“ archyvo nuotraukos

– Lina, 33 metai! Oho! Paklausiu labai atviro ir žmogiško klausimo – ar neatsibodo?

– Žinote, tie 33 metai praėjo taip greitai, per juos taip viskas pasikeitė ir keičiasi iki šiol. Taigi nuoširdžiai galiu pasakyti, kad ne, tikrai neatsibodo (juokiasi). 1989 metais „Eglės sanatorijoje“ atlikinėjau praktiką. Po jos, atsisveikindama, kaip dabar pamenu, pasakiau, kad čia tikrai sugrįšiu. Ir grįžau labai greitai. Nors, nemeluosiu, turėjau puikių darbo pasiūlymų Vilniuje, tačiau Druskininkai – nuostabus miestas, mano miestas, tad pasilikau čia. Tiesa, per šį laikotarpį, pusmečiui iš sanatorijos buvau „pabėgusi“ į kitą darbovietę. Natūralu, man, kaip jaunam žmogui, buvo smalsu išbandyti ką nors naują, bet po pusės metų supratau, kad mano širdis priklauso Eglei, tad nustojau save apgaudinėti ir sugrįžau čia, kur esu šiandien.

– Daugumai jaunų žmonių dirbti vienoje įmonėje 33 metus atrodo misija neįmanoma. Ką jiems pasakytumėte?

– Patikėkite, su tokiu požiūriu esu susidūrusi tikrai ne kartą. Ir pasakysiu atvirai – aš jį visiškai suprantu. Bet manau, kad viskas priklauso nuo įmonės, kurioje dirbi. Jeigu tavo darbovietėje viskas vyksta monotoniškai, jeigu darbdavys tau nesukuria galimybių tobulėti, mokytis, jeigu tave supanti komanda yra niūri, nemotyvuota – žinoma, aš nė vienerių metų neištverčiau. Tačiau „Eglės sanatorijoje“ yra kitaip. Tikrai tikiu, kad dauguma darbuotojų man pritartų. Sanatorija nestovi vietoje, nuolat keičiasi ir tobulėja. Kai tik pradėjau dirbti, turėjau tokią komandą, apie kurią daugumai liktų tik pasvajoti, buvome kaip vienas kumštis, tas užsidegimas ir noras augti – nenumaldomas. Žinoma, dabar taip pat dirbu su puikiais žmonėmis, bet mano karjeros pradžia buvo labai įsimintina dėl komandos, ugnelės jų akyse.

– Tikiu, kad sanatorijoje, bėgant metams, daug kas pasikeitė. Kokie pokyčiai, Jūsų manymu, ryškiausi?

– Kadangi čia esu ilgai, yra tekę dirbti su 3 skirtingais sanatorijos vadovais. Aišku, anksčiau ir laikai, ir žmonės buvo kitokie, bet smagu, kad, kai pradėjo vadovauti dabartinis sanatorijos generalinis direktorius, jis įnešė gaivaus oro gurkšnį į visą sanatorijos organizavimo procesą. Manau, kad pas mus diegiamas požiūris, apimantis tiek darbuotojus, vidinę kultūrą, tiek požiūrį į klientą ir kokybišką paslaugų teikimą, nenusileidžia geriausioms užsienio įmonėms. Ir mes, Egliečiai, tuo tikrai galime didžiuotis.

Sakoma, kad, ilgai dirbant vienoje įmonėje, negali tobulėti. Netiesa. Aš galiu tai paneigti! Labiausiai mane žavi tai, kad veržliems žmonėms čia suteikiama visiška laisvė. Turiu omenyje laisvę tobulėti, mokytis, bandyti įdiegti naujoves. Čia galima drąsiai dalintis savo idėjomis. Žinoma, ne visos jos įgyvendinamos, bet visada išklausomos ir išdiskutuojamos, o kartais, žiūrėk, tavo pasiūlymas jau tapo realybe. Pavyzdžiui, mes pirmieji Lietuvoje pradėjome vesti „Gymstick“ mankštas vandenyje, nes kažkur išgirdome, kažkur pamatėme ir sugalvojome, kad mums reikia to išmokti – susiradome tai išmanantį lektorių ir įdiegėme šią, tuo metu, naujovę.

Ir dar vienas labai svarbus aspektas, kurį noriu paminėti, tai technika ir technologijos, su kuriomis dirbame. Dirbdama „Eglės sanatorijoje“, visada turėjau išskirtinę galimybę dirbti su naujausiais aparatais, susipažinti su inovacijomis. Tai, kaip specialistui, kaip medicinos atstovui, yra ypatingai svarbu. Bet viskas, ką čia jums pasakoju, vis tiek susideda į vieną ir tą patį – galimybę augti ir tobulėti.

– Kokia kineziterapeuto darbo dalis Jums yra maloniausia?

– Be jokios abejonės – pagalba žmonėms ir rezultatas, kurį matai po reabilitacijos. Kiek kartų yra buvę taip, kad žmogus atvažiuoja, ant savo kojų nestovėdamas, visas liūdnas, praradęs viltį… O tu jį išlydi tiesiog švytintį, žingsniuojantį – gal ir ne tvirtu, bet užtat ryžtingu žingsniu, savomis kojomis. Pamenu, vienas pacientas nusviedė savo lazdelę – tikrąja ta žodžio prasme! Jam jos nebereikėjo, jis galėjo eiti pats. O žmonių, jų artimųjų akys, kai pamato tarsi naujai gimusį savo mylimą žmogų! Žinokit, tai yra kažkas tokio, emocija žodžiais nenusakoma. Tai ir yra maloniausia kineziterapeuto darbo dalis. Įsivaizduojate, kiek teigiamos energijos pasikrauni! Kiek laimės suteiki kitam ir tuo pačiu sau!

– Tikrai, Lina. Net šiurpuliukas eina, Jūsų beklausant. Ir pabaigai, perduokite kokį nors palinkėjimą klientams ir kitiems savo vietos po saule beieškantiems kineziterapeutams.

– Klientams linkiu tikėjimo ir vilties – viskas yra įmanoma! Bet pirmiausia rūpinkitės savo sveikata taip, kad nereikėtų į sanatoriją vykti reabilitacijai. Ką turiu omeny? Lankykitės sanatorijoje reguliariai, tam yra skirtas sanatorinis gydymas, kuris yra reikalingas visų amžiaus grupių žmonėms – ir visiškai sveikiems, ir turintiems kokių nors sveikatos sutrikimų.

Kineziterapijoje galime pritaikyti posakį – darbo šaknys karčios, bet vaisiai labai saldūs. Tad kineziterapeutams palinkėsiu kantrybės šiame daug meilės ir atsidavimo reikalaujančiame darbe. O jeigu norite prisijungti prie mano šaunios kineziterapeutų komandos – susisiekite!

Savo gyvenimo aprašymą (CV) galite siųsti el. paštu
karjera@sanatorija.lt arba kreiptis telefonu
+370 61696940

Užsakymo Nr. MDR-380-01