Druskininkų PSPC stiprina psichologų komandą ir siūlo inovatyvias paslaugas

Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovai, nuolat rūpindamiesi druskininkiečių gera psichologine būsena, puikia psichine sveikata, savo darbuotojų komandą nuolat papildo kvalifikuotais specialistais bei plečia paslaugų spektrą.

Šiuo metu poliklinikos Psichikos sveikatos centre dirbančios dvi medicinos psichologės A. Liegė (kairėje) ir K. Šlapikė siūlo išmėginti ir naują paslaugą – multisensorinę stimuliaciją / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Poliklinikos Psichikos sveikatos centre nauja, moderni paslauga – multisensorinė stimuliacija, neseniai darbą pradėjo nauja medicinos psichologė.

Multisensorinė stimuliacija padeda nusiraminti

Poliklinikoje nuo praėjusių metų pradėta teikti masažinės kėdės multisensorinė stimuliacija. Šis multisensorinės stimuliacijos būdas taikomas psichoterapeuto konsultacijos metu.

Multisensorinė stimuliacija yra naujas metodas Lietuvoje, efektyvus nemedikamentinis ir neinvazinis būdas sumažinti neuropsichiatrinius simptomus tarp vyresnio amžiaus, kognityvinių funkcijų sutrikimų turinčių pacientų. Visame pasaulyje atlikti išsamūs tyrimai įrodė multisensorinės aplinkos teigiamą poveikį asmenims su psichikos ligomis, lėtiniais skausmais, smegenų sutrikimais, sutrikusiais motoriniais gebėjimais.

Multisensorinė stimuliacijai naudojama masažinė kėdė – neinvazinis gydymo metodas, palengvinantis sunkių somatinių ligų pacientų skausmą, sumažinantis psichiatrinių simptomų, tokių kaip nerimas, agresija, nuotaikos sutrikimai, pasireiškimą.

Masažinės kėdės, lyginant su fizioterapija, išlaidų atžvilgiu yra bent 60 proc. efektyvesnė priemonė, galinti pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, savijautą, mažinti skausmą bei taikoma platesniam pacientų ratui. Reguliarus masažinių kėdžių bei vizualinės stimuliacijos naudojimas pacientams taip pat gali padėti sumažinti patiriamą stresą, normalizuoti kraujospūdį, pulsą.

Taip pat  kartu su masažine kėde taikoma vizualinė stimuliacija (TV ekrane), kuri turi ilgalaikį nemedikamentinį poveikį psichikos sveikatos  gerinimui.

Komandoje – dar viena medicinos psichologė

Prieš savaitę Psichikos sveikatos centro komandą papildė naujoji medicinos psichologė Kamilė Šlapikė. Ji dirbs Psichikos sveikatos centre ir psichikos dienos stacionare.

Šiuo metu poliklinikoje dirba dvi medicinos psichologės – Aušra Liegė ir Kamilė Šlapikė.

Druskininkų PSPC direktoriaus pavaduotojas medicinai Jonas Stankevičius džiaugiasi, kad pavyko surasti dar vieną medicinos psichologę: „Mūsų Psichikos sveikatos centras aptarnauja visus Druskininkų savivaldybės gyventojus, todėl džiaugiamės, kad komandą papildė dar viena specialistė. Tokių specialistų poreikis itin didžiulis – daugumai poliklinikų regione sunku surasti šių specialistų“. Siekdami paslaugų kokybės ir didesnio prieinamumo mūsų pacientams, mes stengiamės į mūsų centrą pasikviesti geriausius specialistus, kurie suteiktų druskininkiečiams aukščiausios kokybės paslaugas“.

Psichologės pasirengusios padėti

Apie poliklinikoje teikiamas medicinos psichologo paslaugas, psichikos sveikatos problemas, šios srities specialistams kylančius iššūkius, visuomenės stigmas kalbėjome su medicinos psichologėmis Aušra Liege ir Kamile Šlapike.

– Ar jaučiate mūsų visuomenės dar neįveiktą stigmą, kad į psichologą kreipiasi tik tie, kam „nuvažiavo stogas“?

Kamilė: „Matome tendenciją, kad žmonės į psichologą kreipiasi vis dažniau, kai kurie jau net žino skirtumą tarp psichologo ir psichiatro. Pastebima, jog jauni žmonės labiau linkę teikti dėmesio savo psichinei sveikatai, kartais tiesiog ateina, norėdami geriau suprasti save.

Stigma, tikėtina, išlikusi tarp tų, kurie turėję labai prastą patirtį tolimoje praeityje, arba yra iš kaimyno žmonos pusseserės draugo girdėję, „kad ten visus bepročiais padaro“. Smagu matyti, kad žmonės teikia daugiau dėmesio savo psichinei sveikatai, ima kreiptis dar problemoms neįsivešėjus, stengiasi siekti gyvenimo pokyčių, daryti net ir sudėtingus sprendimus geresnės ateities labui“.

– Kokie požymiai praneša apie tai, kad žmogui reikia psichologo konsultacijos?

Aušra: „Greičiausiai esminis požymis yra tas, kad sutrinka žmogaus kasdienis funkcionavimas (dėl kažkokių stresinių aplinkybių, pokyčių), ir ilgesnį laiką jam tampa jau nemalonu ir nebemiela gyventi toje situacijoje, pavyzdžiui, darosi sunku atlikti įprastas veiklas, užsiimti mėgstama veikla, žmogus jaučiasi prislėgtas, vargina nuolatinės neramios mintys ir rūpesčiai, įvairios baimės, nerimas, panikos priepuoliai ir pan. Ypač naudinga būtų kreiptis pas psichologą, kai žmogus išgyvena kokią nors psichologinę krizę ir jaučia, jog neturi vidinių resursų su tuo susitvarkyti pats.

Dėl to, reikia ar nereikia psichologo konsultacijos, greičiausiai apsisprendžia pats žmogus. Vis dėlto džiugu, jei artimieji, šeimos gydytojas, psichiatras ar kitas specialistas, esant kokiam nors sunkumui, tiesiog paskatina ar rekomenduoja žmogui kreiptis į psichologą, o šis tą rekomendaciją priima palankiai.“

– Kuo praėjęs laikotarpis – pandemija, karantinas, karas Ukrainoje – ypatingas mūsų visuomenės psichinės sveikatos prasme? Ar tiesa, kad po jo žmonėms ypač reikia psichologo pagalbos?

Aušra: „Dėl pandemijos, karantino, karo Ukrainoje daugelis žmonių patyrė ar vis dar patiria stresą, o kai kurių žmonių emocinė sveikata dėl to pastebimai pablogėjo – jie daugiau nerimauja, jaučia baimę ir nuolatinę įtampą, sunku prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų ir gyventi neapibrėžtume.

Kai kuriems žmonėms dėl to ypač reikia psichologo pagalbos, norint padėti įsisąmoninti ir priimti jiems kilusias emocijas toje situacijoje, padėti prisitaikyti prie naujų aplinkybių, siekiant nukreipti jų turimus vidinius resursus į tai, ką jie gali padaryti dabar (pavyzdžiui, stiprinti savo emocinę sveikatą, psichologinį atsparumą ar pan., o ne eikvoti energiją nerimavimui apie tai, kas jau įvyko, arba kas dar gali įvyki ateityje)“.

– Kokie Jūsų patarimai, kai žmonėms atsiranda vienišumo, komunikacijos trūkumo, nežinomybės jausmas?

Aušra: „Kartais jausti vienišumą, komunikacijos trūkumą ar nežinomybės jausmą yra visai normalu, bet jei tai žmogui pradeda trukdyti, užsitęsia, ir jis pats neranda būdų, kaip pagerinti savo būseną, arba turimi metodai neveikia,  siūlyčiau kreiptis pagalbos į psichologą, kuris padės suprasti, kokios yra tokios jam nepriimtinos būsenos priežastys ir kokios būtų efektyvios veikimo strategijos, siekiant norimo rezultato“.

Pagal Druskininkų PSPC informaciją parengė
Laimutis Genys