Veiklus ir turiningas „Bočių“ pavasaris

Vita Gimaitė

Atsikvėpę po keleto COVID-19 smūgių, Zitos Jančiauskienės vadovaujami Druskininkų „Bočiai“, pasidžiaugę bundančiu, įgaunančiu drąsą pavasariu, atidavę duoklę rimčiai per svarbias pavasario šventes, nutarė nelaužyti tradicijų ir tęsti darbus bei savo misiją.

Pavasarį Druskininkų „Bočiai“ pradėjo įdomiais renginiais / „Bočių“ archyvo nuotraukos

Ir štai sulaukėme kvietimo iš Varėnos rajone esančio Puodžių kaimo bendruomenės namų. Balandžio 27-tąją į išpuoselėtą, jaukų kaimą, apšviestą pavasario saulės, atskubėjo linijinių šokių šokėjos su vadove Laimute Radiniene. Mūsų damos su meile žiūrovams atliko net devynis šokius. Žiūrovai negailėjo katučių, šypsenų… Prisiminsime šią išvyką ypač ilgai. O jau kitą rytą Puodžių bendruomenės vadovė „Facebook“ paskyroje dalijosi įspūdžiais: „Buvome pakviesti į „Pasimatymą“. Pasimatymą su Druskininkų „Bočių“ bendrija ir jos vadove Zita Joana Jančiauskiene, kurį laiką dirbusia Puodžių darželio vedėja. Daug malonių prisiminimų, įspūdžių ir apsikabinimų buvo šiandien. Žavėjomės „Rudenėlio“ šokėjomis, jų energija ir jaunatviškumu, radijo diktorės Audronės Padegimaitės skaitytomis eilėmis. Viešnios nuostabios“.

Linijinių šokių grupės „Rudenėlis“ vadovė L. Radinienė į repeticijas šokėjas sukviečia dukart kas savaitę. Per niūriąją COVID-19 pandemiją jos repetuodavo lauke. Repertuaras – sudėtingas, šokių daug, grupės sudėtis keičiasi, taigi būna rūpestėlių – kaip šokį atlikti kokybiškai, sinchroniškai, muzikaliai, patraukliai. O vasaros pabaigoje „Rudenėlio“ laukia naujas iššūkis – tarptautinis festivalis „Aukso amžius“ Portugalijos saloje Madeiroje. Tai bus jau trečiasis festivalis, kuriame pasirodys mūsų kolektyvas, patirties jau įgijęs Pesare (Italija) ir Kretoje (Graikija).

Prasmingas „Bočių“ renginys šį pavasarį organizuotas ir abiejose jaukiose Viešosios bibliotekos antro aukšto salėse. Vienoje koncertavo mišrus „Bočių“ ansamblis, vadovaujamas Adolfo Tamulionio, apdainavęs gyvenimo keleliuose patirtus jausmus. Nuoširdumu sužavėjo autorinė Vinco Žiūko atlikta daina apie Druskininkus: „Myliu šį kampelį gražų, žalią kraštą Lietuvos, Ratnyčėlė linksmai klega, tai – kurortas Lietuvos.“ Šie metai V. Žiūkui ypatingi – jis atšventė 90-metį. Nuo jaunystės pradėjęs kurti dainas, savo archyve jų sukaupė ne vieną dešimtį.

Kitoje erdvėje buvo galima pamatyti džiaugsminga pavasario nuotaika švytinčios bendrijos klubo „Kraitė“ vadovės Janinos Klimienės ir klubo narių pavasarinę parodą. Joje netrūko įvairiausiomis technikom dekoruotų margučių, spalvingų atvirukų (autorė Danutė Petrauskienė), šventiškų paveikslėlių šio laikotarpio tema, žaismingų dėžučių, kraitelių gardėsiams – tik žiūrėk ir dyvykis! Kartu su druskininkiečiais džiaugėsi ir bibliotekoje apsilankiusi grupelė pabėgėlių iš Ukrainos.

Neatsilieka ir „Žodžio meno“ klubo, vadovaujamo A. Padegimaitės, nariai. Ką reiškia ašara ant monsinjoro Kazimiero Vasiliausko skruosto? Pasirodo, tai – menininkų rūmuose skaitytos Justino Marcinkevičiaus eilės: „Kiekvienas paliekam pėdas žemėj, kai einam laukais. Jei gilios – ilgai jos išlieka, jei teisingos – jos tampa keliais.“ Paminėjome monsinjoro K. Vasiliausko 100-metį, nes jis liko mūsų visų KUNIGU.

„Žodžio meno“ klubas prisiminė ir 1944-ųjų metų pabėgėlę poetę Liūnę Sutemą. Tapybiškai sodraus žodyno poetė sukūrė savą pasaulį, savą žemę „Sutema su srovenančiu jame upeliu Liūnė“. Įdomu skaityti ir nagrinėti toli nuo mūsų likimo nublokštą tėvynainę, suprasti jos nuosprendį niekada nevažiuoti į Lietuvą, savaip pasiteisinant, kad „JOS Lietuva taip ir liko jos sąmonėje, ir ji to vaizdo jau negali savy pakeisti“, nors buvo kviečiama atsiimti Nacionalinę kultūros ir meno premiją 2007 metais.

Šie metai, LR Seimo nutarimu, paskelbti Marijos Gimbutienės, Liūnės Sutemos, Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais. Visus juos „Žodžio meno“ klubas su dideliu dėkingumu paminėjome.

Liūdėjome ir atsisveikinome su neseniai išėjusiu daininguoju poetu Algimantu Baltakiu. Giedojome jo „Ilgesio dainą“, pabuvome kartu su „Antilope“, „Mažąja legenda“, „Gimiau pačiu laiku“, „Aš dar dainuosiu“…