Lietuviškos numizmatikos patriarchas D. Kaubrys pasveikintas 104-ojo gimtadienio proga

„Bočių“ parengta renginio programa gražiai supynė istorinius laikmečius, tai tapo malonia staigmena ne tik visiems susirinkusiesiems, bet ir sukaktuvininkui Domininkui Kaubriu/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Sausio 14-ąją iškilmingoje „Draugystės“ sanatorijos  Raudonosios salės aplinkoje druskininkiečiai, kurorto svečiai, susirinkę į Laisvės gynėjų dienai, Sausio 13-ajai, skirtą renginį „Glauskime Lietuvą prie širdies“, turėjo progą pasveikinti ir Druskininkuose esančio unikalaus Numizmatikos kabineto įkūrėją Domininką Kaubrį jo 104-ojo gimtadienio proga.

Simboliška, kad šios dvi datos – greta: juk ilgaamžis šviesuolis, gimęs 1915-aisiais, yra sudėtingo Lietuvos valstybės kelio ir laisvės, nepriklausomybės siekių bei jų įtvirtinimo liudininkas. Jis niekada nebuvo ir nėra abejingas gimtosios šalies likimui, istorijai, įvykiams. Tai atsispindi ir D. Kaubrio knygoje „Gyvenimo kelias“, ir jo eilėse. Renginyje perskaitytas ir jo eilėraštis „Sausio 13-oji”.

Daugiau kaip 80 gyvenimo metų D. Kaubrys domėjosi Lietuvos senovinėmis monetomis ir surinko pasaulyje trečią pagal dydį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigų kolekciją, privačią ir vienintelę pilnai aprašytą ir eksponuojamą. Nuo 2006 metų ekspozicija perkelta į D. Kaubrio Numizmatikos kabinetą Druskininkuose. Anot numizmatikos žinovų, D. Kaubrio numizmatikos rinkinys – tai „tarsi kalendorius, atspindintis komplikuotą, bet garbingą Lietuvos valstybės istoriją, šimtmečiais trukusią tautos kovą dėl Laisvės ir pasiektą Nepriklausomybės pergalę prieš galingas, bet laikinas imperijas.“

Unikali kolekcija

Sukakties proga D. Kaubrį pasveikino Druskininkų „Bočių“ kolektyvas, Druskininkų savivaldybės atstovai, artimieji ir bičiuliai. Renginyje viešėjo ir D. Kaubrio kolega prof. Stanislovas Sajauskas, su kuriuo kartu jiedu yra išleidę katalogų ir knygų apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatiką. 1998 m. kartu su prof. S. Sajausku D. Kaubrys Lietuvos banko apdovanotas Vlado Jurgučio premija už darbą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika“. Profesoriaus S. Sajausko teigimu, D. Kaubrys įvardintinas Lietuvos numizmatikos tėvu.

Kolekcija pradėta rinkti, Domininkui esant 16 metų, Lietuvoje  yra didžiausia eksponuojama, lietuviškų monetų privati kolekcija, saugojama jau paveldėtojų, – sūnaus Algirdo ir vaikaičio Gedimino.

Prof. S. Sajauskas pabrėžė, kad lietuviškų monetų kolekcija išdėstyta pagal mokslinius principus.

Po renginio kolekciją apžiūrėjo Druskininkų „Bočių“ narės, lydimos prof. S. Sajausko. Pasak „Bočių“ vadovės Zitos Jančiauskienės, ekskursija buvo įspūdinga.

Sukakties proga 104-erių sulaukusį D. Kaubrį pasveikino Druskininkų „Bočių“ kolektyvas, Druskininkų savivaldybės atstovai, artimieji ir bičiuliai/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Istorijos atspindžiai

Popietėje „Glauskime Lietuvą prie širdies“ koncertavo Druskininkų „Bočių“ moterų vokalinis ansamblis „Druskelė“ (vad. Nijolė Vindbergienė), linijinių šokių grupė, eilės skaitė „Bočių“ Žodžio meno klubo narės. Specialus repertuaras, renginio programa gražiai supynė istorinius laikmečius, tai tapo malonia staigmena ne tik visiems susirinkusiesiems, bet ir sukaktuvininkui Domininkui Kaubriui. Skambėjo ir šiuolaikinės, ir tarpukario estrados šlagerių melodijos, pagal kurias „Bočių“ atstovės atliko linijinių šokių kompozicijas, vokalinis ansamblis sudainavo dainą, sukurtą pagal Domininko Kaubrio eilėraštį „Koks gražus tas mūsų kraštas“. Renginyje skambėjo ir jo paties kūrybos eilės, kurias skaitė druskininkietės Audronė Padegimaitė bei Laimutė Radinienė.

„Bočių“ narės savo dainomis, šokiu, poezijos skaitymais turtina miesto šventes, o pačios gražios ir jaunatviškos yra todėl, kad nesensta širdimi ir savo veikla bendruomenei rodo būtent tokį pavyzdį. Ne mažiau reikšminga ir kita jų iniciatyva – senų žmonių lankymas ir jiems skiriamas laikas. „Bočių“ narė Violeta Valskienė patikino, kad pastaruoju metu su D. Kaubriu nemažai laiko praleidžia drauge: „Daug kalbamės. Tai įdomi asmenybė; turi tiek daug prisiminimų. Dalinėmės prisiminimais ne tik apie savo, bet ir apie Lietuvos gyvenimą, šiandienines temas“.

Renginyje susirinkusieji susidomėję išklausė V. Valskienės pasakojimą apie D. Kaubrio gyvenimą.

Prisimindami ilgaamžio sukaktuvininko gyvenimo kelią, daugelis susirinkusiųjų mintimis tarsi keliavo per įvairius Lietuvos istorinius etapus…

Ilgaamžis D. Kaubrys džiaugiasi, kad 104-ąją savo gyvenimo sukaktį mini kartu su artimaisiais – sūnumi Algirdu ir marčia Violeta/ Roberto Kisieliaus nuotrauka

Laikas –  bičiulystei

Iš viso „Bočių“ moterys, įgyvendindamos jų sumanytą bendruomeniškumo ir pagalbos projektą „Padėkime vieni kitiems“, Druskininkuose nuolat lanko 34 senolius, kuriems 90 ir daugiau metų, tarp jų net trys šimtamečiai.

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Druskininkų miesto bendrijos vadovės Zitos Jančiauskienės teigimu, tokie susitikimai praturtina abipusiai ir „Bočių“ atstoves, ir jų lankomus druskininkiečius: „Susitikimai ypatingai įprasmina mūsų drauge praleistą laiką, nes mes jaučiamės laukiamos ir reikalingos, o mūsų lankomi žmonės džiaugiasi bendravimu, galimybe dalintis savo prisiminimais, išsakyti tai, kas juos pradžiugino, o gal kelia rūpestį…

Šie mūsų susitikimai – tai žmogiškąja šiluma ir nuoširdumu nuskaidrintas laikas.“

„Draugystės“ sanatorijos vadovė Violeta Kaubrienė renginyje kreipėsi į „Bočių“ nares ir bendrijos vadovę Z. Jančiauskienę, dėkodama už iniciatyvą: „Jūs matote tuos, kuriems reikia padėti, kuriems labiausiai reikia Jūsų šypsenų ir šiltų žodžių.

Net 34 druskininkiečių, kuriuos lankote jų namuose, širdys kupinos meilės ir dėkingumo Jums, už tai, kad atiduodate savo energiją, dvasinę šilumą, laiką, skirtą tiems žmonėms, guosdamos juos.

Jums dėkojame už šią, tokią humanišką misiją, kurią Jūs atliekate, kurią iškėlėte kaip savo veiklos vėliavą.“

Sūnaus padėka

„Ačiū labai už dainas ir šokius. Mane labai nustebinote“, – susirinkusiems dėkojo sukaktuvininkas, 104-erių sulaukęs D. Kaubrys. Paprašytas pasidalinti patarimu apie tai, kur semtis gyvenimo džiaugsmo, pašnekovas atsakė: „Gyvenimo džiaugsmas pats ateina, tik reikia mokėti jį saugoti.“ Savo sąmojį, humoro jausmą iki šiol išsaugojęs ilgaamžis D. Kaubrys sakė besidžiaugiantis, kad 104-ąją savo gyvenimo sukaktį mini tarp artimųjų: „Šalia yra visi tie, kurie myli mane ir kuriuos myliu aš.“

Ne tik patį D. Kaubrį, bet ir visus susirinkusiuosius sujaudino sukaktuvininko sūnaus Algirdo Kaubrio kalba ir sveikinimas.

Tokios nuoširdžios, mylinčio sūnaus kalbos sulaukti būtų didelis džiaugsmas ir laimė kiekvienam tėvui. „Taip jau lėmė likimas, kad visai Lietuvai skaudi data, Sausio 13-oji, yra taip arti sausio 14-osios, mano Tėvelio gimtadienio, kuris šiemet yra jau 104-asis.

Mano Tėvelis nuo pat vaikystės buvo svajotojas; santūraus būdo, bet labai jautrus; nors, būdavo, abu susigraudindavome, žiūrėdami filmą, tačiau, jei rimtas reikalas – ašarą Tėvelis retai išspaus…

Paskutinįkart mačiau Tėvą verkiantį, kai mirė mano šviesios atminties Mama.

Tėvelis buvo 80-ies. Jis neteko žmogaus, kuris jam buvo tikras draugas, ištikimas gyvenimo palydovas, ir, sakyčiau, įvairių sumanymų katalizatorius. Tėvelis visą gyvenimą turėjo daugybę įvairiausių sumanymų, juos įgyvendindavo vieną po kito, visus darbus padarydavo nors ir tyliai, ramiai, tačiau su žemaitišku užsispyrimu.

Tėvelis visą gyvenimą yra labai darbštus; yra vienas jo toks gražus pasakymas: „Pats maloniausias dalykas man – naktį svajoti, ką aš kitą dieną veiksiu.“

Savo pasakojimą apie Domininką Kaubrį jo sūnus Algirdas baigė žodžiais, kreipdamasis į sukaktuvininką: „Tėve, buvai puikus Tėvas. Dėkingas esu Tamstai, kad esi su manimi, su mumis. Esu laimingas sūnus.“

Parengė Ramunė Žilienė