Apeliacinis teismas konstatavo, kad, atstatant erozijos pažeistą Ratnyčios upės krantą Latežeryje, vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos nebuvo pažeistos
Po to, kai Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas prieš šešerius metus paveldėtoje Latežerio kaime esančioje 1960 metų sodyboje, rekonstruotoje 2006 metais, Ratnyčios upės tėkmės suardytą krantą sustiprino akmenimis, kai kurie galimai korumpuoti aplinkosaugininkai bandė kurstyti skandalą, tačiau, panašu, jų pastangos baigsis fiasko. Sausio 18 dieną apeliacinis Kauno apygardos teismas konstatavo, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimai Ričardui Malinauskui inkriminuoti nepagrįstai, kad apylinkės teismas neteisingai taikė įstatymo nuostatas. Teismas panaikino iki šiol galiojusią Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno nutarimą. Ar pirmos instancijos teismo sprendimui įtakos turėjo faktas, kad teisėjos brolis yra buvęs Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojas, lieka atviras klausimas.
Dar viena įdomi šios istorijos aplinkybė – apie tai, kad upės pakrantės tvarkymo darbus galima atlikti be aplinkos apsaugos specialistų leidimo ir kaip galima tai padaryti, merą susitikimo metu informavo ir net dokumentus, reglamentuojančius erozijos pažeisto kranto atstatymą, į rankas padavė pats Alytaus aplinkos apsaugos departamento direktorius Stasys Vanagas. Tačiau šiandien direktorius, pasak mero, šį faktą dedasi pamiršęs ir duoda savo pavaldiniams nurodymus rašyti protokolus ir skirti baudas. Apie teismo išaiškinimus ir aplinkosaugininkų veiksmus – interviu su meru R. Malinausku.
– Mere, Latežeryje, Jaskonyse ir Ratnyčioje tikrai rasime bent dešimtį sodybų, esančių ant paties upelio kranto. Jau nekalbant apie Jaskonių malūno terasą, kuri tikrąja to žodžio prasme yra įbridusi į upelį. Tačiau aplinkosaugininkų – ypač S. Kvaraciejaus ir S. Vanago – akys krypsta tik į Jus. Kaip vertinate tokį elgesį?
– Vertinu kaip akivaizdų persekiojimą, kaip galimą politinį užsakymą. Netikiu, kad jie, kaip specialistai, nemato Ratnyčios upės kranto erozijos ir nesupranta situacijos. Juolab, pats S. Vanagas man patarė, kaip galima sutvarkyti, atstatyti erozijos pažeistą krantą, nurodė teisės aktus, kurie tai reglamentuoja. Jis pats man į rankas padavė dokumentus, kurie aiškiai reglamentuoja, jog erozijos paveiktą krantą būtina atstatyti, o jei plotas – iki 400 kvadratinių metrų, tai padaryti galima be jokių specialių derinimų ar leidimų Jis pats viešai pripažino, kad davė man patarimų ir pasidžiaugė, kad žodžio niekur nepridėsi, neįrodysi. Ką tai sako apie jo sąžiningumą?
Nepaisant to, kad, tvirtinant krantą, buvo laikytasi visų įstatymų – iš galimų 400 kvadratinių metrų buvo atstatyti 34 kvadratiniai metrai erozijos pažeisto kranto, S. Vanago nurodymu, jam pavaldūs specialistai vieną po kito puolė rašyti protokolus, ieškodami pažeidimų. Manau, kad taip elgtis jiems buvo liepta, įtariu, kad jie net galėjo patirti spaudimą iš tam tikrų veikėjų.
Negana to, vos tik pradėjus pakrantės tvarkymą, tą pačią dieną apie tai ėmė rašyti kai kurie, tikėtina, angažuoti veikėjai, net nepasivarginę pasidomėti, ką šiuo klausimu reglamentuoja įstatymai. Dar kartą buvo siekiama savo tikslų – šmeižtu formuoti visuomenės nuomonę.
– Kaip vertinate apeliacinio teismo išaiškinimus ir sprendimą?
– Pagaliau priimtas sprendimas atitinka galiojančius teisės aktus ir svarbiausia – tiesą. Teismas atsižvelgė ir sąžiningai įvertino visas aplinkybes, visus faktus ir esminius dalykus, kuriuos įrodinėjau pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis teismas vienareikšmiškai pasakė, kad kaltinimai buvo pritempti, neatitinkantys teisės normų ir man inkriminuojami teisės pažeidimai panaikinti.
– Išeitų, kad šioje situacijoje jokiems teisminiams procesams pagrindo nebuvo? Ar nepanašu, kad kai kurių institucijų pareigūnai ir specialistai patys savo elgesiu galėjo pažeisti įstatymus? Gal imsitės kokių nors veiksmų?
– Ar gali būti absurdiškesnė situacija, kai pats Alytaus aplinkos apsaugos departamento direktorius tau pataria, kaip spręsti problemą, paduoda tai reglamentuojančius dokumentus, tu pasitiki pareigūnu, viską darai, vadovaudamasis to žmogaus patarimais ir galiausiai esi kaltinamas nebūtais pažeidimais? Ar tai nėra persekiojimas, siaurų politinių interesų tenkinimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi? Nė vienas nesame apsaugotas nuo tokio valstybės pareigūnų savivaliavimo. Todėl svarstau imtis teisinių priemonių, nes manau, kad tol, kol už savo žodžius ir veiksmus niekas neatsakys, šis persekiojimas ir kai kurių pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nesibaigs.
Ričardas Malinauskas
Druskininkų savivaldybės meras