R. Bocisienė: „Gyventi kaime gali būti labai įdomu!“

UAB „Malonės turtas“ vadovė, Neravų seniūnaitijos seniūnaitė Rima Bocisienė savo pavyzdžiu rodo, kad kaime gyventi gali būti įdomu, nenuobodu ir net labai prasminga. Tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą, o vėliau KTU Tarptautinio verslo administravimo magistrantūros studijas baigusi moteris juokauja, kad pastaruoju metu tenka vis dažniau grįžti prie pirmosios specialybės ir daug bendrauti su vaikais. Jau šeštus metus ji įgyvendina įdomius projektus, kurie neraviškiams suteikia galimybių laisvalaikį leisti smagiai ir prasmingai, o už įgyvendintą projektą „Aš ir mano kaimas“ Neravų kaimo bendruomenei įteiktas Krašto Aukso apdovanojimas.

Rima veiklų imasi ne tik Neravų bendruomenėje, laisvalaikiu ji vadovauja ir Druskininkų vaikų dienos užimtumo centrui. Kaip sako pati moteris, jai svarbu gyvenimui suteikti kuo daugiau prasmės.

UAB „Malonės turtas“ vadovė, Neravų seniūnaitijos seniūnaitė R. Bocisienė jau šeštus metus ji įgyvendina įdomius projektus, kurie neraviškiams suteikia galimybių laisvalaikį leisti smagiai ir prasmingai/„Mano Druskininkai“ archyvo nuotrauka

– Kodėl ėmėtės rašyti projektus ir organizuoti renginius? Jums svarbu išjudinti Neravų kaimo bendruomenę?

– Visos mano veiklos prasidėjo, kai prieš dešimtmetį įsikūrėme Neravuose. Tuo metu ten pradėjo rastis daugiau šeimų su mažais vaikais. Žaidimams vaikai pradėjo rinktis mūsų kieme, jų vis daugėjo… Dažnai  svarstydavau, ką įdomesnio su jais galima būtų nuveikti, kaip prasmingiau praleisti jų laisvalaikį.

Norėjosi, kad mažieji savo laiką praleistų įdomiai, aktyviai, jiems būtų smagu. Taip pamažu gimė mintis vaikams organizuoti įdomius renginius, išvykas ir vaikų vasaros stovyklas. Ir taip nuo namų kiemo prasidėjo visos kitos veiklos.

Susidomėjau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimais teikti  projektus šeimoms. Nusprendžiau pabandyti. Pavyko gauti finansavimą šeimų veikloms. Taip viskas pamažu įsisuko. Ir jau šeštus metus mūsų bendruomenė „gyvena“ įvairiuose projektuose bei veiklose. Noras praturtinti ir suburti kaimo bendruomenės šeimas, organizuoti turiningą laisvalaikį vaikams jau tapo mano gyvenimo dalimi.

– Ar pati Neravų kaimo bendruomenė aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje?

– Smagu, kad žmonės aktyviai prisijungia. Žinoma, priklauso ir nuo to, kokie renginiai organizuojami.

Tarkime, kalėdiniu laikotarpiu bendruomenės renginiuose bei edukaciniuose užsiėmimuose kasmet sulaukiame vis daugiau dalyvių. Džiugu!

– Kurie iš renginių sulaukia didžiausio dėmesio? Kokios veiklos patraukliausios vaikams? Ne paslaptis, kad juos kaskart vis sunkiau nustebinti ir sudominti.

– Neravuose per pastaruosius šešis metus organizavome daugybę įvairių renginių, juose dalyvavo Neravų kaimo bendruomenės vaikai, jaunimas ir suaugusieji. Džiaugiamės, kad mūsų kaime vaikams sudarytos galimybės kokybiškai leisti laisvalaikį ir įsitraukti į bendruomenės veiklas. Organizuojamos kūrybinės stovyklos vaikams, socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimai, renginiai šeimoms. Veiklose dalyvauja įvairaus amžiaus vaikai ir suaugusieji.

Žinoma, šiandieninius vaikus tikrai labai sunku nustebinti. Ir kasmet tas iššūkis sudominti jaunąją kartą didėja. Pastebėjau, kad iš visų vykdomų veiklų jiems labiausiai patinka vaikų vasaros stovyklos, kurios tampa vis populiaresnės. Jose dalyvauti nori ne tik neraviškiai – prašosi priimami ir druskininkiečiai. Norinčiųjų vis daugėja, todėl nusprendėme organizuoti dvi stovyklas – atskirai berniukams ir mergaitėms.

Iš patirties žinau, kad vaikams visada patinka kelionės ir ekskursijos. Daug įspūdžių jie patyrė, kai organizavome išvykas į kaimyninį Gardiną, Trakus, filmų peržiūras bei operos ir baleto teatro spektaklius. 

– Ką Jums pačiai suteikia tokia veikla? Iš kur tas noras padėti žmonėms?

– Norisi gyvenimą gyventi prasmingai, džiaugtis, kurti, negalvojant vien tik apie save. Nesinori vien tik paskęsti gyvenimo rūpesčiuose ir rutinoje, nes, matydama vaikus, noriu, kad jie prasmingai praleistų laisvą laiką. Šios savanoriškos veiklos man padeda realizuoti save. 

O noras išlikti neabejingai tikriausiai ir verčia mane rūpintis žmonėms. Galbūt tą jausmą paveldėjau iš mamos? Kur bebūčiau, jis visada pasireikšdavo.

– Kaip Jūsų pačios šeima – vyras ir vaikai – priima Jūsų visuomeninę veiklą?

– Labiausiai ir džiugina tai, kad šeima noriai prisijungia ir visur kartu aktyviai dalyvauja. Mano idėjas palaiko ir vyras Giedrius, kuris, kaip savanoris, dalyvauja vasaros stovyklose, prisideda prie įvairių veiklų. Visur dalyvauja ir vaikai – Dominykas bei Emilija. Mums visiems tokia veikla labai svarbi.

Man iš tikrųjų norisi  dalintis tuo, ką turiu, ką sugebu, ką moku, kad visiems, kurie gyvena mūsų bendruomenėje, ir ne tik, būtų įdomiau gyventi.

Vaikams smagiausia pramogauti vaikų vasaros stovyklose/Asmeninio archyvo nuotrauka

– O kokia yra Neravų kaimo bendruomenė?

– Pastebėjau, kad Neravų bendruomenė labai keičiasi, jaunėja. Čia gyventi atvyksta daug jaunų šeimų su mažais vaikais. Būtent jie aktyviausiai ir dalyvauja mūsų renginiuose. Vyresnieji daugiau renkasi į kalėdinio meto renginius ir išvykas. 

Džiaugiuosi, kad pas mus labai prigijo idėja kalėdiniu laikotarpiu surengti akciją „Neravų adventas“. Vis kirbėdavo mintis, kaip prieš šventes, kai gamta būna pilka ir niūri, suteikti gyvybės mūsų kaimui. Ir kilo idėja paraginti neraviškius papuošti savo namus, kad kaimelis suspindėtų, būtų juntama šventinė nuotaika.

Smagu, kad žmonės noriai prisijungia. Ir kasmet puošiančiųjų savo aplinką – vis daugiau, žmonės laukia tokių švenčių. Net konkuruoja tarpusavyje, kas gražiau pasipuoš namų aplinką.

Tuo laikotarpiu įdomu būna ir todėl, kad visi drauge švenčiame Adventą. Tie, kurie atsiliepia, turi galimybę dalyvauti renginiuose bei edukacijose. Žinoma, kartais tai vargina, nes šitos veiklos reikalauja daug laiko ir pastangų.

– Kuris iš renginių pačiai paliko giliausius įspūdžius?

– Manau, kad vaikų vasaros stovyklos ir būna smagiausios. Jas organizuodama, jaučiu paliekanti didžiausią indėlį į prasmingą ir aktyvų vaikų laisvalaikį. Stengiuosi plėsti jų akiratį, ugdyti pagarbą vienas kitam, puoselėti jų draugystę.

– Kokia didžiausia svajonė Neravuose? Ką ketinate čia organizuoti?

– Žiūrėdama į Neravų gyventojus, pirmiausia noriu, kad kiekvienas iš jų būtų dalimi bendruomenės, kad mūsų kaimas būtų atpažįstamas. Sau keliu tikslą į veiklas įtraukti kuo daugiau bendruomenės žmonių. Norisi juos paskatinti, padėti atrasti save, pademonstruoti savo talentus ir sugebėjimus. Uždegti ir įkvėpti, padrąsinti. Matau, kiek yra potencialo, tik ne visi išdrįsta pradėti.

Smagu, kad Druskininkų krašto bendruomenės labai draugiškos, vieni iš kitų semiamės patirties, bendraujame ir bendradarbiaujame. Mus visus suburti padeda ir DVVG organizuojami renginiai.

– Organizuojate veiklas ne tik vaikams?

– Organizuojame edukacinius užsiėmimus ir moterims. Joms rengiamos grožio, pirties edukacijos. Vyresniems organizuojami šventiniai renginiai, pažintinės ekskursijos, išvykos į teatrą. Darome viską, kad Neravuose gyventi būtų smagiau ir įdomiau.

Su vaikais kalbėdama apie emigraciją, pajutau, kad jie niekada neišvažiuotų iš savo kaimo, kuriame gyvena jų draugai. Tada supratau, kad, burdami bendruomenę, skiepydami vaikams žmogiškąsias vertybes, meilę gimtajam kraštui, darome prasmingą darbą – vaikai čia jaučiasi laimingi, myli savo kraštą, įgija vertybinius pamatus.

Man norisi ne tik telkti bendruomenę, bet ir paskatinti kaimo žmonių verslumą, kad jie nenorėtų išvažiuoti, o imtųsi veiklos, iš kurios galėtų pragyventi.

– Jūsų veikla buvo apdovanota Krašto Aukso nominacija. Ką reiškia apdovanojimas?

– Buvome įvertinti už dvejus metus vykdytą projektą „Aš ir mano kaimas“, kurio metu įgyvendinome daug gražių veiklų su vaikais ir šeimomis. Smagu būti pastebėtiems ir įvertintiems, tai skatina dar aktyviau dirbti ir imtis įvairiausių veiklų.

– Kokia jūsų veikla vaikų dienos užimtumo centre?

– Besiplečiant veiklai su vaikais, vis dažniau pagalvodavome apie vaikų dienos užimtumo centrą. Taip sutapo, kad Druskininkų savivaldybė pasiūlė imtis šios veiklos, taigi nuo Naujų metų ėmiau vadovauti vaikų dienos užimtumo centrui. Man tai – naujas iššūkis. Džiaugiuosi, kad galiu būti šio centro vaikų gyvenimo dalimi. Stengiuosi, kad kiekviena diena vaikų dienos centre būtų jiems naudinga ir įdomi. Noriu jiems sukurti jaukią, saugią, žaismingą bei kūrybingą aplinką.

Kalbino Laima Rekevičienė