Jelena Šimonienė: „Tuos, kurie nesigydo diabeto, vadinu egoistais“


Nors dabar milijardai planetos žmonių susirūpinę COVID-19 pandemija ir tam skiria didžiausią dėmesį, tačiau nedera pamiršti ir dar vienos ligos, kasmet į savo glėbį įtraukiančios milijonus žmonių, epidemijos. Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Tądien dar kartą kalbama apie pavojingą ir klastingą ligą – cukrinį diabetą ir jo sukeltas komplikacijas, nusineštas gyvybes. Kasmet ši diena minima, siekiant atkreipti visuomenės ir vyriausybių dėmesį į ligą, jos kontrolę, komplikacijas bei prevenciją.

Nors teigiama, kad cukrinis diabetas yra nepagydoma liga, tačiau, tinkamai ją kontroliuojant, galima pasiekti gerą gyvenimo kokybę.

Šia liga sergantys žmonės buriasi į klubus, asociacijas ir bendromis pastangomis stengiasi suvaldyti šią ligą. Druskininkuose aktyviai veikia diabeto klubas „Atgaja“, kuriam nuo pat jo įkūrimo vadovauja iniciatyvi druskininkietė Jelena Šimonienė. Klubas aktyviai dalyvauja Lietuvos diabeto asociacijos veikloje, rengia mokymus, seminarus, turistinius žygius bei stovyklas.

Druskininkuose aktyviai veikia diabeto klubas „Atgaja“, kuriam nuo pat jo įkūrimo vadovauja iniciatyvi druskininkietė J. Šimonienė/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Su klubo „Atgaja“ įkūrėja J. Šimoniene kalbėjomės apie cukrinio diabeto keliamus iššūkius, klubo atsiradimo istoriją, jo veiklą.

– Kas Jus paskatino įsitraukti į cukrinio diabeto klubo veiklą?

– 1997 metais sūnus susirgo I tipo diabetu, jam tada buvo šešeri. Manau, kad tai buvo vėjaraupių komplikacija, nes mūsų giminėje niekas iki tol nebuvo sirgęs diabetu. Gulėjome ligoninėje, o kai sugrįžome į Druskininkus, pradėjome ieškoti likimo draugų. Bet tada nieko nebuvo, tai nusprendžiau pati įkurti klubą.

– Kokia buvo Jūsų ir sūnaus reakcija, kai sužinojote, kad susidūrėte su diabetu?

– Man tai buvo baisiausias košmaras. Iki tol apie tą ligą nieko nežinojau. Vaikas pradėjo blogai miegoti, dažnai šlapintis, daug gerti, jam pradėjo kristi svoris, turėjo žaizdelę, kuri labai sunkiai gijo. Nuėjome pas gydytoją, ji nieko konkretaus man nepasakė. Tada atvažiavo draugė ir papasakojo, kad jos bičiulė serga diabetu. Sakė, kad ligos požymiai labai panašūs į mano vaiko jaučiamus simptomus. Tada nuėjome pas medikus ir padarėme jam tyrimus. Buvo labai aukštas cukraus kiekis, todėl mums davė kelias valandas nuvažiuoti iki Kauno klinikų. Pasikvietėme taksi ir išskubėjome į Kauno klinikas, o ten iškart nustatė diabetą, paguldė į stacionarą.

Pradžioje vaikas nesuprato, kad serga. Jis buvo labai guvus, o susirgęs, pradėdavo greitai pavargti. Kai jam pradėjo leisti insuliną, tada viską suprato. Kaune buvo gera mokyklėlė, patekome pas gerus specialistus, mus pradėjo mokyti, kaip gyventi, kokią dietą pasirinkti. Atsirado įvairių apribojimų, penkis kartus per dieną švirkštais reikėjo leistis insuliną, nes tada dar insulino pompų nebuvo. Tekdavo durti į pirštą, kad pasitikrintų gliukozės kiekį. Tada mano vaikas pasakė: „Dievo nėra, tik aš vienas sergu cukralige“.

– O kokia buvo klubo „Atgaja“ pradžia?

– Grįžusi iš Kauno, pradėjau ieškoti likimo draugų. Daviau skelbimą į laikraštį, susirinko būrys diabetikų, viena iš jų buvo mano kaimynė. Druskininkuose buvo sergančiųjų diabetu, tačiau nebuvo žmogaus, kuris juos suburtų į klubą. Ėmiausi šios iniciatyvos. Pradžioje susirinko apie 14 žmonių. Paskui klubo narių skaičius didėjo. Tie žmonės, kurie nori mokytis gyventi su diabetu, iki šiol lanko mūsų klubą, dabar įstojo nemažai naujų narių. Nuo 1999 metų pradėjome rengti diabeto stovyklas jaunimui, ir jos organizuojamos iki šiol.

Žygio dalyviai Baltosios Ančios upe įveikė 12 kilometrų trasą/Organizatorių archyvo nuotrauka

– Ar yra žmonių, kurie vengia kalbėti apie savo ligą?

– Yra tokių žmonių, kurie apie tai nenori kalbėti. Net tėvai vengia apie tai pasakoti mokykloje, kurioje mokosi jų sergantys vaikai. Bet aš elgiausi kitaip. Kai mano vaikas susirgo, aš garsiai kalbėjau, nes žinojau – jei cukraus lygis nukris, reikia, kad kas nors būtų šalia, žinotų situaciją ir padėtų vaikui mokykloje. Kalbėjome su mokytoja, buvo atvykusi endokrinologė iš Kauno, kuri su vaikais apie tai kalbėjo. Kadangi tai neužkrečiama liga, reikia apie ją garsiai skelbti, ypač tose mokyklose, kuriose yra cukriniu diabetu sergančių vaikų.

– Dabar Jūsų sūnui 30 metų, jis gyvena visavertį gyvenimą. Tos ligos suvaldymas davė teigiamų rezultatų. Ką patartumėte žmonėms, kurie galimai jau serga diabetu?

– Kai mes susirgome, patys išmokome gyventi. Mes patys gydydavomės, ekspermentuodavome, o dabar panašiai ir medikai gydo. Negalima spjauti į šią ligą, nes labai baisios jos komplikacijos. Fizinis aktyvumas gali pailginti gyvenimą be komplikacijų. Kai eina žmogus pas gydytojus, reikia kasmet pasidaryti ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimą, sulaukti atsakymo. Jei gydytojas sako, kad padidėjęs cukraus kiekis, negalima į tai nekreipti dėmesio, kaip dažnai daro suaugusieji. Kol nebūna komplikacijų, tai žmonės nekreipia dėmesio. Daugelis žmonių vadovaujasi ydingu principu: „Geriau sotus numirsiu nei alkanas gyvensiu“.

– „Atgaja“ rengia gausybę stovyklų, seminarų, mokymų. Kodėl verta dalyvauti klubo veikloje?

– Diabeto atvejų kasdien daugėja, tai jau vadinama epidemija. Tie, kas ateina klubą, pakeičia požiūrį į savo ligą. Mes rengiame stovyklas, mokymus, supažindiname nu naujausiais medicinos pasiekimais diabeto valdymo srityje. Sergant diabetu, reikia visą laiką mokytis. Gali gyventi visavertį gyvenimą, jei žinosi, ką dedi į burną, kiek insulino reikia susileisti, kokį fizinį krūvį pasirinkti. Reikia ateiti į klubą – pas mus daug naujovių galima sužinoti!

Praėjusią vasarą buvo šeši Lietuvos diabeto asociacijos renginiai – mokymai, seminarai, dviračių, baidarių žygiai. Ir dabar, kol kovido pandemija mūsų visai neuždarė, reikia organizuoti renginius. Tuos, kurie nesigydo, vadinu egoistais, nes jie negalvoja, kad tada, kai jie bus be inkstų ir be kojų, taps našta savo artimiesiems.

Už tradicinį dviračių žygį jo dalyviai yra dėkingi jį surengusiai Lietuvos diabeto asociacijai ir žygio vadovei, Druskininkų diabeto klubo pirmininkei J. Šimonienei/Organizatorių archyvo nuotrauka

***

Praėjusią vasarą Druskininkuose vyko daug Lietuvos diabeto asociacijos ir „Atgajos“ klubo organizuotų renginių, kurie sutraukė sergančiuosius diabetu iš visos Lietuvos.

Plaukė baidarėmis

Klubo „Atgaja“ narė Inga Granatauskienė pasidalijo mintimis apie liepos mėnesį Dzūkijoje organizuotą Lietuvos diabeto asociacijos dienos žygį baidarėmis, kuriame dalyvavo net 44 dalyviai:

„Druskininkų cukrinio diabeto klubo „Atgaja“ vadovės Jelenos Šimonienės organizuotas renginys– Lietuvos diabeto asociacijos projektas, kurio tikslas – propaguoti aktyvų poilsį neįgaliesiems, stiprinant sveikatą, mažinant svorį ir gliukozės kiekį kraujyje, gerinant savijautą bei ugdant kantrybę, valią ir gebėjimą bendrauti.

Baltosios Ančios upe dalyviai plaukė net 21 baidare, 12 kilometrų trąsa, tad didelis būrys plaukiančiųjų neliko nepastebėtas. Plaukimo baidarėmis privalumas yra tiesioginė nauda sveikatai – fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažina nerimą, daro teigiamą įtaką miegui, kovojant prieš depresiją ir liūdesį, su tuo daugelis susidūrė dėl šalyje esančios pandemijos ir karantino. Didžiulė laimė buvo susitikti ir pabendrauti su Lietuvos cukrinio diabeto klubų nariais iš Marijampolės, Alytaus, Jonavos, Šalčininkų, Kauno, Vilniaus, Pasvalio, Plungės ir Druskininkų.

Irkluojant, dirba visi kūno raumenys, todėl matuojami cukraus kiekio kraujyje pokyčiai įrodė, kad sportinė veikla mažina cukraus kiekį kraujyje, taigi aktyvus gyvenimo būdas sergantiems cukriniu diabetu leidžia ir papildomai užkandžiauti – be jokios sąžinės graužaties.

Viso žygio metu dalyviai jautėsi saugūs, nes komandoje buvo ir LSMU Kauno klinikų endokrinologijos klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap bei Druskininkų ligoninės gydytoja endokrinologė Rasa Koreivienė. Abi medikės dalijosi ne tik gera nuotaika, bet ir patarimais, kaip išspręsti iškilusias problemas.

Esant slogiai nuotaikai, atsigauti padeda baidarės komandos draugas, kuris užburia ypatinga energija ir įrodo, kad pirmo tipo cukrinis diabetas – ne priežastis liūdėti, šia liga sergant net ir 23 metus. Nuo aktyvaus fizinio krūvio, krentant cukraus kiekiui kraujyje, gelbsti „Medicatos“ dovanota gliukozė bei kito dalyvio užkandėlės ir sultys. Taip jau kartais nutinka, kad savi daiktai lieka kažkur kitur.

Plaukimas baidarėmis teikia įvairiapusiškos naudos, nes tuo metu ne tik lavinamas kūnas, bet ir ilsinamas protas, jaučiama vienybė su kolegomis, draugais, mėgaujamasi gamta.

LDA žygį baidarėmis užbaigė vadovės Jelenos Šimonienės kalba, apkabinimai, diplomų įteikimas ir malonios UAB „Microlife“ dovanėlės. Esame dėkingi Lietuvos diabeto asociacijai už puikiai praleistą dieną, bei vadovei Jelenai – už optimizmą ir neblėstančią energiją.“

Dalyvavo dviračių žygyje

„Rugpjūčio mėnesį Druskininkuose ir vėl buvo surengtas sergančiųjų cukriniu diabetu ir jų artimųjų dviračių žygis. Už šį puikų tradicinį dviračių žygį esame dėkingi jį surengusiai Lietuvos diabeto asociacijai ir žygio vadovei, Druskininkų diabeto klubo pirmininkei Jelenai Šimonienei.

Visi kartu užkandome, atsigėrėme arbatos bei kavos, aptarėme žygio planą ir išvykome į tautodailės meistro Antano Česnulio skulptūrų bei poilsio parką. Visi 46 dalyviai žygį pradėjo, būdami geros nuotaikos, šypsodamiesi, laimingais veidais. Važiuodami išties puikiais dviračių takais, mes šnekučiavomės ir dalijomės įspūdžiais. Sustoję prie „Girios aido“, ne tik jį aplankėme, bet ir visi kartu pasimatavome cukraus kiekį kraujyje, paiilsėjome. Viso žygio metu mes kiekvienas buvome atsakingi už vienas kito savijautą ir pagalbą, nukritus cukraus kiekiui kraujyje. O jis mažėjo, nes važiavimas dviračiu – fizinė veikla. Ši aktyvi veikla padėjo užtikrinti puikią žmogaus savijautą, gerino kraujotaką ir suteikė daug teigiamų emocijų.

Pasiekę savo tikslą, kartu apžiūrėjome visas medžio skulptūras, kurioms išdrožti prireikė nemažai metų. Esame labai dėkingi A. Česnuliui už visus sukurtus stebuklus, kuriuos ir mes galėjome išvysti. Dalyviams išvargus ir išalkus, sugrįžome sočiai pavalgyti į „Dainavos“ sanatoriją. Visiems buvo įteiktos padėkos. Atsisveikindami, labai džiaugėmės, įveikę šią įspūdžių pilną kelionę.

Daug žmonių stebėjosi, pamatę tokį didelį būrį žmonių, susiruošusių į žygį. O mus tai džiugino, nes tokiu būdu ir sau, ir kitiems tapome teigiamu pavyzdžiu, kad laiką smagiai praleisti galima, sportuojant ir būnant apsuptiems gamtos. Ir nesvarbios nei oro sąlygos, nei žmonių kiekis, nei turimos lėtinės ligos. Cukrinis diabetas žygio nesugadino niekam, ligą kaip tik buvo daug maloniau valdyti, matant kitus darančius tą patį, nes ši liga yra tai, kas mus vienija. Kitais metais vėl lauksime žygio, nes norėsime išvysti tuos pačius ir  naujus veidus“, – patirtais įspūdžiais dalijosi žygio dalyviai.

Apie cukrinį diabetą

Cukrinis diabetas yra liga, galinti sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu laiku atpažinti jos sukeliamus simptomus ir požymius. I-o tipo cukrinio diabeto simptomai vystosi laipsniškai ir priklauso nuo ligos sunkumo:

troškinimas;

padidėjęs apetitas, bet kartu ir mažėjantis svoris;

odos sausumas;

gleivinių sausumas;

pykinimas ar net vėmimas;

pilvo skausmas;

dažnas ir gausus šlapinimasis (poliūrija);

silpnumas, vangumas;

pablogėjusi rega;

niežėjimas (odos, genitalijų);

polinkis odos, šlapimo takų infekcijoms.

Pavojingi ligos eigos požymiai:

greitas kvėpavimas;

drebulys;

acetono-obuolių kvapas iš burnos;

pilvo skausmas;

sąmonės netekimas.

II-o tipo cukrinis diabetas pradžioje jokių simptomų ar požymių gali ir nesukelti, nes vystosi slapta. Nemaža dalis sergančiųjų net ir nežino, kad serga II-o tipo cukriniu diabetu. Kai gliukozės koncentracija padidėja pastebimiau, pasireiškia simptomai, panašūs į I-o tipo cukrinio diabeto simptomus.

Rizikos veiksniai gali būti šie:

nutukimas arba antsvoris;

judėjimo stoka;

anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas;

nesubalansuotas maitinimasis;

vyresnis negu 40 m. amžius;

per didelis kraujo spaudimas;

per didelis kraujo cholesterolis;

artimi giminės sirgo ar serga diabetu;

moterims – nėštumo diabetas.

Nevalgius, normali gliukozės koncentracija kraujyje svyruoja nuo 3,3 iki 6,1mmol/l.

Cukrinį diabetą galima įtarti, jei gliukozės kraujyje prieš pusryčius yra 6,1 mmol/l ir daugiau, o praėjus 1,5-2 val. po valgio, – per 7,8 mmol/l.

Apie klubą „Atgaja“

1998 m. lapkričio13 d. Druskininkuose įregistruotas diabeto klubas „Atgaja“ veikia ir šiandien. Pagrindinė diabeto klubo „Atgaja“ veikla – pagalba sergantiems cukriniu diabetu asmenims ir jų artimiesiems. Veiklos kryptys – švietimas, parama, bendradarbiavimas. Klubo misija – atstovauti ir ginti Druskininkų miesto sergančiųjų cukriniu diabetu interesus, vienyti bendro likimo žmones, jų šeimos narius, kitus bendruomenės narius, siekti, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančiųjų žmonių gyvenimas Druskininkų mieste.

Klubo adresas: Veisiejų g.17, Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centras Kontaktai: Jelena Šimonienė – tel. 8 682 44585, Inga Granatauskienė – tel. 8 678 38900. Grupė socialiniame tinkle „Facebook“ – Druskininkų miesto cukrinio diabeto klubas „Atgaja“.

Rugpjūčio mėnesį Druskininkuose surengtas sergančiųjų cukriniu diabetu ir jų artimųjų dviračių žygis/ Organizatorių archyvo nuotrauka