Skandalingame pasaulio ofšorų tyrime – ir Druskininkų politiko bei verslininko pavardė
Spalio mėnesį buvo paskelbtas visame pasaulyje rezonansą sukėlęs ofšorinių sandorių tyrimas. Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ) atliktame ofšorinių sandorių tyrime minima daugiau kaip 30 buvusių ir esamų pasaulio lyderių bei daugiau kaip 300 aukšto rango vyriausybės pareigūnų, tarp jų ir lietuviškos bendrovės ir pavardės.
Per „Pandora papers“ pavadintą tyrimą apie 600 žurnalistų iš 117 šalių analizavo beveik 12 mln. dokumentų. Šiame darbe dalyvaujanti žiniasklaida spalio 3-osios vakare pradėjo skelbti surinktą informaciją.
Kaip teigė „The New York Times“, tyrimas rodo, kaip valstybių lyderiai, milijardieriai, nusikaltėliai naudojo ofšorines schemas savo turtui slėpti.
Tarp „Pandora Papers“ tyrime minimų bendrovių ir asmenų yra ir lietuviška žymė – koncerno EBSW ofšorai ir kai kurie, su šiuo koncernu susiję asmenys.
Koncernas EBSW – laukinio devyniasdešimtųjų kapitalizmo simbolis, žaibiškai iškilęs ir ne ką mažiau žaibiškai žlugęs. Krachą patyręs koncernas nusinešė tūkstančių indėlininkų santaupas, privedė prie valstybinio banko griūties ir tapo viena garsiausių aferų Lietuvos istorijoje. Šios istorijos veikėjai – vienos ryškiausių lietuviškų pavardžių nutekėjusiuose „Pandora Papers“ dokumentuose. Tarp jų – ir žinomas Druskininkų politikas ir verslininkas Valdas Trinkūnas.
Žlugęs koncernas sukūrė tris ofšorines kompanijas, į kurias galimai nutekėjo koncerno pinigai, tarp jų buvo ir „Galtex Distribution Limited“. Pagal tyriamosios žurnalistikos centro „Siena“ atliktą tyrimą, „Galtex“ paskolino su V.Trinkūnu siejama įmonei „TSPA Holding“ 150 tūkst. eurų. Pateikiame „Sienos“ surinktą informaciją:
„Politikas neigia stambų sandorį
Seni saitai su EBSW ne kartą prikaišioti Liberalų sąjūdžio politikui, „Spa Vilnius“ tinklo savininkui Valdui Trinkūnui. Jis „Sienai“ teigė jokių ryšių su A. Pašukevičiumi ar kitais EBSW veikėjais nepalaikantis.
Tačiau nutekėję dokumentai byloja kitaip. Anot dokumentų, jau ne kartą minėta kompanija „Galtex“ 2010 m. vidury paskolino 150 tūkst. eurų JAV registruotai įmonei „TSPA Holding“. Jos atstovu dokumentuose nurodomas būtent V.Trinkūnas. Žinomas verslininkas ir politikas „Sienai“ patvirtino savo ryšį su „TSPA Holding“ – esą jis tikrai sulaukė pasiūlymo steigti įmonę JAV ir tai padarė. Tačiau sandorį su „Galtex“ V.Trinkūnas kategoriškai neigia. „Neįsivaizduoju. Pirmą kartą girdžiu, – kalbėjo V.Trinkūnas. – Ten jokia, nė viena operacija nebuvo vykdyta. Jinai [įmonė] pagulėjo – taip ir numirė. Jeigu kažkas vaikščiojo – tai man tikrai nežinant, nebūnant ir nedalyvaujant.“
Atsivėrusi „Pandora Papers “ skrynia vėl priminė LR Seimo komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti bylą. Kiekvienas turime savo „skeletą“ spintoje. Tuk tuk, ir ištraukia jis trumpą epizodą iš daugybės garsaus tyrimo bylų:
2007 m. sausio 18 d. 2.3.1. Valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ epizodas
„1993 m. rugpjūčio 19 d. įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas, vadovaudamasis Vyriausybės protokoliniu nutarimu, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl leidimo parduoti įmonės akcijas Kauno valstybinei įmonei „Banga“, nustatant vienos 100 Lt nominalios vertės akcijos kainą – 700 Lt. Ta pačią dieną žemės ūkio ministras R. Karazija šį raštą suderino. 1993 m. rugpjūčio 19 d. (antrą kartą tą pačią dieną) įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl leidimo parduoti įmonės akcijas Kauno valstybinei įmonei „Banga“, nustatant vienos 100 Lt nominalios vertės akcijos kainą – 100 Lt, t. y. sumažinant ją 7 kartus. Antrą kartą tą pačią dieną žemės ūkio ministras R. Karazija raštą suderino. Komisijos posėdyje R. Karazija paaiškino, kad atsimena 1993 m. rugpjūčio 19 d. pasirašęs tik vieną raštą dėl leidimo parduoti įmonės „Jūra“ akcijas Kauno valstybinei įmonei „Banga“ nustatant vienos 100 Lt nominalios vertės akcijos kainą – 700 Lt, kito rašto, kuriuo nustatoma vienos 100 Lt nominalios vertės akcijos kaina – 100 Lt, t. y. sumažinama 7 kartus, tą pačią dieną nederinęs.“
„R. Karazija Komisijai paaiškino: „… pasirodė valstybinė įmonė „Banga“. Nei kur paimti kreditų, nei kokį turtą užstatyti… Valstybinė įmonė „Banga“ atėjo – 4 žmonės, jie atstovavo „Bangą“ (…) Jie pradėjo, išdėstė planą. A. Pašukevičius, dar buvo kartu ir A. Simaška. Aš jų nė vieno asmeniškai nepažinojau, tačiau išdėstė tokius rožinius planus, kad jie turės investuoti pinigų ir jie mano, kad jie galėtų kaip valstybinė įmonė nupirkti dalį tų akcijų.“
„1993 m. rugpjūčio 23 d. įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas ir valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Banga“ direktorius S. Godelis pasirašė akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įmonė „Jūra“ pardavė 109 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė – 100 Lt, pardavimo kaina – 700 Lt. Iš viso – už 76 300 000 Lt sumą.“
„1993 m. rugsėjo 29 d. įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas ir VĮ „Banga“ direktorius S. Godelis pasirašė akcijų pasirašymo sutartį, analogišką pasirašytai 1993 m. rugpjūčio 23 d., tačiau joje nustatyti skirtingi apmokėjimo už pasirašytas akcijas terminai.
1993 m. rugsėjo 29 d. (antrą kartą tą pačią dieną) įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas ir VĮ „Banga“ direktorius S. Godelis pasirašė akcijų pasirašymo sutartį Nr. 2, nes, sumažėjus akcijų pardavimo kainai, sumažėja suma, kurią turi sumokėti VĮ „Banga“.“
Taip skelbia oficialūs dokumentai – 2007 m. laikinosios Seimo komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvados, o jas paskaitę žmonės gali pagalvoti – galbūt ministras žioplas ir neprismena, kad tą pačią dieną pasirašė du raštus, o ne vieną, ir netyčia ar per neapdairumą, leido sumažinti kainą 65 milijonais 400 00 litų. Tačiau kodėl po trijų dienų įmonės „Jūra“ akcijos parduodamos už 76 300 000 Lt, o po mėnesio jos vėl parduodamos už tą pačią sumą ir antrą kartą tą pačią dieną jos vėl parduodamos – jau septynis kartus pigiau?
Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė „Jūra“ bankrutavo 1995 vasario 1 d. Seni jūrų vilkai pasakoja legendas apie laivus, kuriuos palydėjo į metalo laužą, ir apie kitus – išplaukusius į Pietų Ameriką. Jie ir po trisdešimties metų kraipo galvas – kaip buvo įmanoma per kelerius metus prarasti beveik pusantro šimto laivų ir sužlugdyti milijardais JAV dolerių vertintą bendrovę. Apie tai gali pasakoti tik „skeletas“ spintoje ir Karibų jūros piratai.
„Mano Druskininkai“ informacija