Neaiškios milijoninės lėšos politiko karjerai – ne kliūtis

Valdas Kvedaras.

Galbūt nedeklaruotos, neaiškios lėšos, išlaidos milijonu didesnės negu pajamos. Tokios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išvados nesutrukdė Viliui Semeškai tapti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariu.

 

Sumos – milijoninės

Į prieš kelerius metus VMI vykdyto patikrinimo dėl galimo neteisėto praturtėjimo tinklus pakliuvo ir tuo metu eiliniu verslininku prisistatantis, šiandien – ne tik Druskininkų savivaldybės tarybos, bet ir VRK narys V. Semeška. Į redakciją pateko beveik trijuose lapuose surašytos mokesčių inspekcijos ataskaitos kopija.

„Pagal turimą informaciją Vilius Semeška, dirbdamas tik vienoje, tikėtina veiklos nevykdančioje įmonėje galimai nedeklaruotomis lėšomis įsigijo sklypą kaime (…) ir jame pasistatė namą, kurio NTR (Nekilnojamojo turto registras – red. past.) neįregistravo, nes negali pagrįsti pajamų namo statybai. Galimai neaiškiomis lėšomis taip pat įsigytos keturios patalpos Vilniuje“, – rašoma dokumento pradžioje.

Teigiama, kad patikrinimo metu jis dirbo 2005 m. pradžioje įsteigtoje UAB „Vilo“, turėjo šios bendrovės kontrolinį akcijų paketą, o nuo 2011 m. tapo vieninteliu akcininku. Bendrovės veikla – nekilnojamojo turto (NT) tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį.

Galima spėti, kad NT tvarkyba V. Semeškai ėmė pinigus nešti tartum aitvarai. Vos bendrovę įregistravus, Vilniuje buvo nupirktos komercinės patalpos, kurių vidutinė tuometė rinkos vertė – 202 tūkst. litų. Tų pačių metų spalio ir lapkričio mėnesiais Vilniuje, prestižiniame Žvėryno rajone už 541 tūkst. litų įsigyti du dviejų kambarių butai ir dalis jiems priklausančios žemės. Tuo pačiu metu Žvėryne už 80 tūkst. litų nusipirktas ir vieno kambario butas.

Na, gal ir ne vien aitvarai būsimo politiko aruodus gausino – 2005 m. vasaros pabaigoje V. Semeška už 200 tūkst. litų pardavė Trakuose turėtą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su verslo patalpomis.

Dar mokesčių inspektorius nustebino du sandoriai, įvardyti „su pačiu savimi“. Molėtų rajone, Dubingių apylinkėje, jis du žemės sklypus ir namą už 600 tūkst. litų pardavė savo bendrovei „Vilo“. Bendrovei už 40 tūkst. litų parduotas ir Alytaus rajone turėtas namas su žemės sklypu. Pastarąjį nekilnojamąjį turtą V. Semeška buvo pirkęs už maždaug 11 tūkst. litų.

Įvertino: Seimo pirmininko pavaduotoja R. Baškienė įsitikinusi, kad asmuo, dėl kurio finansų kilo įtarimų, negali būti VRK nariu/V. Skaraičio/ BFL nuotr.

 

Reputacija nepriekaištinga?

„2004-2005 m. ir 2007-2010 m. sutuoktinių išlaidos viršijo pajamas. Jau 2005 m. turto įsigijimo išlaidos ženkliai viršijo pardavimų pajamas: parduota turto už 200 tūkst. litų, įsigyta už 621 tūkst. litų. 2007-2008 m. išgrynino iš banko sąskaitos reikšmingas pinigų sumas (…) Įvertinus, kad įsigijo sklypą, jo išlaidos 1,08 mln. litų viršijo pajamas. Darytina prielaida, kad dalies pinigų išimti grynaisiais iš banko negalėjo. 2008 m. pabaigoje išlaidos 20 tūkst. litų viršijo pajamas, todėl iš banko išsiimti grynaisiais 276 tūkst. litų negalėjo. Vis dėlto 2004-2005 m. apmokestinti nėra galimybės, nes praėjo daugiau kaip penkeri metai, 2009-2012 m. pajamas/išlaidas oficialiai pagrindė“, – tokią ištrauką iš VMI rašto, neįvardijant asmenybės, dienraščio redakcija persiuntė keletui Seimo politikų bei VRK pirmininkei Laurai Matijošaitytei, užduodant tik vienintelį klausimą: ar VMI nustatytais faktais galima remtis kalbant apie „nepriekaištingos reputacijos“ VRK narį?

VRK pirmininkė buvo diplomatiškai lakoniška: „Remiantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis.“

L. Matijošaitytė išvardijo įstatyme numatytus keturis reikalavimus, kuriems esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos – V. Semeška nebuvo teistas už kriminalinius nusikaltimus, nebuvo atleistas iš renkamų ar skiriamų pareigų už priesaikos arba pasižadėjimo sulaužymą, nėra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Taigi V. Semeška, kaip ir nusako įstatymas, turi nepriekaištingą reputaciją.

„Komisijos narius skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas. Todėl Komisiją sudaranti institucija ir turėtų vertinti pateiktą informaciją“, – nuo konkretaus atsakymo išsisuko L. Matijošaitytė, paprašyta situaciją įvertinti iš moralės pusės.

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma, kurio partija V. Semešką ir delegavo į VRK komisiją, situaciją vertino dvejopai. Tačiau pripažino, kad redakcijos suformuluotas klausimas dėl vieno pareigūno „paskatins ateityje nagrinėjant kandidatūras išnagrinėti keleto metų jų pajamų/išlaidų ir turto deklaracijas“.

„Iš pateiktos informacijos būtų sudėtinga konstatuoti, ar ji atitinka kurį nors iš Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo šešto straipsnio antros dalies keturių punktų, fiksuojančių nepriekaištingos reputacijos neturėjimo požymius. Tiesioginio atitikimo lyg ir nėra. Bet kartu paminėčiau, kad, tobulinant įstatymą, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų sąrašą derėtų papildyti“, – J. Razma teigė manantis, kad dabar galiojantis įstatymas per daug siaurai apibrėžia nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

„Kita vertus, jeigu kandidatas į VRK narius formaliai ir atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, bet Seimo nariams iškiltų abejonių dėl jo turto ir pajamų pagrįstumo, jie gali jo ir netvirtinti“, – J. Razma pridūrė, kad tokiu atveju lemiamą neigiamą žodį turėtų tarti politikai.

 

Faktai šokiravo

„Ar toks asmuo, dėl kurio finansų kilo abejonių VMI, tinkamas būti VRK nariu? Ne! Taip galvoju ir kaip pilietė, ir kaip Seimo narė. Aš šokiruota. Balsuodami už jūsų minimą asmenį mes neturėjome tokios informacijos“, – dienraščiui kalbėjo Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė. Jos teigimu, už kiekvieną asmenį, deleguojamą į VRK, turėtų atsakyti jį deleguojantieji. Šiuo atveju – konservatoriai.

Pašnekovės teigimu, jei tokia informacija būtų buvusi pateikta iš specialiųjų tarnybų, toks narys nebūtų buvęs paskirtas: „Man keista, kaip tai galėjo atsitikti. Kyla klausimas, kaip galėjo atsitikti, kad toks asmuo buvo pasiūlytas, kodėl atitinkamos tarnybos neatkreipė dėmesio? Manau, kad VRK pirmininkė norės, kad komisija būtų skaidri, joje nebūtų tokių neaiškių asmenų.“

R. Baškienė sakė ir sąvoką „nepriekaištinga reputacija“ įsivaizduoja žymiai plačiau, negu ją nustato įstatymas: „Nepriekaištinga reputacija – ne vien tušti žodžiai. Iškilus abejonėms, turėtume patikrinti ir pačiu griežčiausiu būdu pareikalauti, kad viskas būtų skaidru bei aišku. Ir jei informacija pasitvirtintų bei paaiškėtų, kad kelia abejonių, tada reikėtų spręsti dėl asmens atitikimo šioms pareigoms. Aš manau, ir pats Seimo pirmininkas – jis labai principingas, – paviešinus faktus, ragins atlikti tyrimą. Faktai kelia susirūpinimą.“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Antikorupcinės komisijos narys Vytautas Bakas į dienraščio paklausimą nepanoro atsakyti.

 

Sakosi esąs nekaltas

Dienraščio žurnalistas ketino V. Semešką pakalbinti telefonu, tačiau politikas kalbėti atsisakė – liepė klausimus atsiųsti e. paštu. Redakcija nusiuntė analogiško turinio informaciją kaip ir Seimo politikams bei suformulavo tris klausimus. Prašė pakomentuoti VMI įvertintą jo finansinę veiklą; išsakyti nuomonę, ar pateikta informacija nėra trukdys būti VRK nariu; ar partijos kolegoms yra prasitaręs apie turėtus nemalonumus su VMI.

„Manau, kad šis neva VMI raštas arba neegzistuojantis, arba mažiausiai netikslus“, – V. Semeška pateikė du vienas kitam prieštaraujančius atsakymo variantus. Juk jeigu dokumentas netikslus, jis negali neegzistuoti.

„Jokių problemų su VMI neturėjau ir neturiu. Esu patikrintas VMI pagal pajamas/išlaidas nuo 1991 m. (buvo atlikti net DU mokestiniai patikrinimai po anoniminių skundų dar prieš tiesioginius merų rinkimus, taip pat buvo anoniminis skundas STT, FTNN, policijos generaliniam komisarui ir prokuratūrai), jokių pažeidimų nenustatyta, priešingai, po patikrinimo išmokėta 500 litų GPM permoka“, – į redakciją atskriejo toks V. Semeškos atsakymas.

Politiko teigimu, prieš jį paskiriant VRK nariu, „buvo gautos pažymos iš atitinkamų tarnybų, taip pat kaip kandidatas į VRK narius atitikau visus įstatyme numatytus reikalavimus, įskaitant ir dėl nepriekaištingos reputacijos, kurios sąvoka įtvirtinta teisės aktuose“. V. Semeška teigia jokių nemalonumų su VMI neturėjęs.

Povilas Urbšys

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas

 

Visos finansinės schemos, kurios V. Semešką lydi gyvenime, sudaro labai keistą įspūdį. Nėra iki galo atsakyta, kiek tai skaidru ir ar finansinės operacijos atliktos nepažeidžiant įstatymų. Juolab tai aktualu, nes pats V. Semeška kitiems kelia aukštus moralinius reikalavimus. Man regis, būtų sveikintina, kad tokius moralės principus jis taikytų ir sau.

Ar tai buvo atsitiktiniai dalykai, ar buvo suplanuotos schemos – reikalauja vienokio ar kitokio atsakymo. Juolab kad ypač konservatoriai kelia aukštus skaidrumo reikalavimus. Ir pats Gabrielius Landsbergis labai pozityviai nusiteikęs V. Semeškos atžvilgiu. Manau, jei partijos vadovas kelia aukštus skaidrumo reikalavimus kitoms politinėms jėgoms, tai gal reikėtų objektyviai pasižiūrėti, kas yra šalia.

Manyčiau, šioje istorijoje yra ir neapsižiūrėjimas – skiriant VRK nariu, specialiosios tarnybos neprivalo pateikti detalios informacijos.

Pateiktoje VMI informacijoje yra epizodų, reikalaujančių ne tik atsakymo, bet ir platesnio tyrimo. Nes tik tyrimo metu gali paaiškėti galimo nusikaltimo kvalifikavimas. Man keista, kodėl ši informacija, ypač žinant apie šimtatūkstantinių sumų išgryninimą, nebuvo perduota FNTT. Todėl teisėsaugos struktūros turėtų parodyti iniciatyvą. Jeigu to nebus, tai susidarys įspūdis, kad teisėsaugos institucijos vadovaujasi ne teisiniais motyvais.

 

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys, 2018-01-05