Tarptautiniame projekte Druskininkai stiprina darnaus turizmo krypties vystymą

Darnus turizmas – viena iš pagrindinių turizmo plėtros aktualijų pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje, o darni ir harmoninga kurorto plėtra neatsiejama nuo Druskininkų savivaldybės vizijos. Jau trečius metus Druskininkų savivaldybės administracija, aktyviai bendradarbiaudama su kitais 8 turistų pamėgtais Europos miestais – Genuja (Italija), Venecija (Italija), Dubrovniku (Kroatija), Krokuva (Lenkija), Kaseresu (Ispanija), Rovaniemiu (Suomija), Dan Lerė-Ratdaunu (Airija), Braga (Portugalija) – dalyvauja URBACT projekte „Turizmui draugiški miestai“. Dėl pandemijos bei geopolitinių aplinkybių situacija turizmo sektoriuje ypatingai sudėtinga ir reikalaujanti greito bei tikslaus reagavimo, todėl galimybė iškelti rūpimus klausimus ir kartu ieškoti sprendimų, tiesiogiai bendradarbiaujant su kitų miestų specialistais bei politikais ir juos įvertinti Europos kontekste, – ypač naudinga.

URBACT projekto partnerių apsilankymas Rovaniemyje (Suomija)/Asmeninio archyvo nuotrauka

Tarptautiniuose partnerių susitikimuose dalyvauja specialiai šiam tikslui suburtos URBACT vietos grupės nariai. Druskininkų URBACT vietos grupės darbe dalyvauja savivaldybės vadovai, turizmo ir investicijų sričių administracijos specialistai, Turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai, turizmo verslo, Druskininkų savivaldybės tarybos bei Druskininkų bendruomenės atstovai.

Pandemija pakoregavo projekto tematiką ir formatą – dalis partnerių susitikimų bei seminarų buvo organizuojami, kaip nuotolinės vaizdo konferencijos.

Vasarą Druskininkuose turėjo įvykti projekto partnerių susitikimas, tačiau teko surengti nuotolinę konferenciją, vaikštant po Druskininkus, kad kolegos iš kitų šalių galėtų geriau susipažinti su Druskininkais, matydami miesto vaizdus. Net ir pakoreguotas formatas miestui abejingų nepaliko.

Po partnerių susitikimo praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Simone d’Antonio, URBACT programos ekspertas, Italijos URBACT programos nacionalinio punkto bendradarbis ir žurnalistas, kurio interesų sritis yra darni urbanistinė plėtra, pasiremdamas Druskininkų pavyzdžiu, paskelbė straipsnį „Turizmo įtaka aplinkai: strategijos ir veiksmai, plėtojant ekologiškas ir darnias turizmo kryptis“. Pasak eksperto, Druskininkų istorija yra puikus pavyzdys, kaip natūralūs gamtiniai faktoriai, tvariai juos panaudojant, tampa atspirties tašku turizmo vietovės atkūrimo procese, paverčiant ją darnaus turizmo kryptimi. Anot jo, Druskininkų transformacija – ypač sėkminga: iš sovietinio – į europinio lygio SPA ir slidinėjimo kurortą, tuo pat metu išsaugant jo, kaip mineralinių šaltinių, garsių gydomuoju poveikiu, identitetą ir autentiškumą. Taip sovietmečiu tik savo gamtiniais ištekliais garsėjęs kurortas, tampa darnaus turizmo plėtros pavyzdžiu, kur harmoningai balansuoja ir pridėtinę vertę kuria tokie nauji infrastruktūros objektai, kaip vandens parkas su vidaus baseinais, atnaujinta SPA ir sveikatinimo paslaugų bei sporto infrastruktūra, puikiai deranti su spygliuočių apsuptyje esančio kurorto lauko pramogomis ir atnaujintomis erdvėmis, tokiomis kaip K. Dineikos parkas.

Savivaldybės vadovų suformuota ir įgyvendinama ilgalaikė kurorto plėtros vizija, viešųjų erdvių tobulinimas ir palankios verslo aplinkos kūrimas paskatino privačias investicijas į apgyvendinimo ir kitos turizmo infrastruktūros plėtrą bei kurorto populiarumą kaimyninėse šalyse.

Įvertinant partnerių ir ekspertų įžvalgas, įgyvendinus projektą, bus parengtas Druskininkų darnaus turizmo  veiksmų planas. Jo tikslas – sustiprinti Druskininkų kaip darnaus turizmo krypties įvaizdį bei populiarinti kurortą tarptautinėje rinkoje, atsižvelgiant tiek į kurorto svečių, tiek ir gyventojų poreikius, skatinant valdžios, suinteresuotų verslo subjektų ir vietos bendruomenės bendradarbiavimą bei tobulinant atitinkamų specialistų kvalifikaciją.

Pirmą kartą gyvai pristatyti savo rengiamus veiksmų planus ir išgirsti kolegų vertinimus, pasisemti naudingos patirties iš kolegų airių, projekto partneriai turėjo galimybę praėjusį spalį organizuotame partnerių susitikime šalia Dublino esančiame Dan Lėrė mieste Airijoje.

Susitikimo metu buvo aptarta tolesnė pažanga, rengiant darnaus turizmo veiksmų planus)/Asmeninio archyvo nuotrauka

Šių metų sausio 9-12 dienomis į parnerių susitikimą Rovaniemyje (Suomijos Laplandijos regiono centras) vyko savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo vyriausioji specialistė Jurgita Rudienė ir URBACT vietos veiklos grupės narys, UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ gydyklos vadovas Kęstutis Ramanauskas. Susitikimo metu buvo aptarta tolesnė pažanga, rengiant darnaus turizmo veiksmų planus, daug dėmesio skirta ir Rovaniemio bei pačios Suomijos turizmo gerosios patirties sklaidai.

URBACT vietos grupės nariams partnerių vizito Rovaniemyje rezultatai buvo pristatyti 2022 m. kovo 2 d. organizuotame projekto URBACT vietos grupės susitikime. Ten aptarta ir tolesnė projekto eiga bei Darnaus turizmo veiksmų plano rengimo klausimai.

Didžiausias dėmesys susitikimo metu skirtas vienos iš Darnaus turizmo veiksmų plano priemonės aptarimui – gegužės 5-6 dienomis planuojamam projekto renginiui neįgaliesiems „Druskininkai be ribų?“. Šiuo renginiu bus siekiama įvertinti, kiek Druskininkai yra draugiški neįgaliesiems bei nustatyti tobulintinus kurorto aspektus turistų ir vietos gyventojų su negalia požiūriu, atsižvelgiant jų poreikius viešajai ir privačiai turizmo infrastruktūrai bei paslaugoms. Renginio programoje numatytos orientacinės varžybos, slidinėjimas „Snow arenoje“, proto mūšis ir vakaronė bei pasirinktos SPA paslaugos. Kitos dienos ryte bus surengta panelinė diskusija, kurios metu dalyviai galės išsakyti savo nuomonę, kaip jie jautėsi, būdami turistais Druskininkuose. Atsižvelgus į jų pastabas, bus parengtos rekomendacijas bei planuojamos konkrečios tobulinimo priemonės.

Druskininkų savivaldybės atstovams pristačius šio renginio koncepciją projekto partneriams ir URBACT ekspertų komandai, ji sulaukė didžiulio palaikymo kaip vienas patraukliausių ir, tikėtina, efektyviausių būdų plėtoti darnų turizmą į sprendimų priėmimą originaliai įtraukiant ir suinteresuotąsias šalis. Tokios veiklos duoda abipusę naudą – skirtingus poreikius turintys žmonės bus įtraukti į turizmo veiklas mieste, o Druskininkai galės parodyti, kad tai kurortas, kuriam rūpi, kad skirtingus poreikius turintys vietos gyventojai ir kurorto svečiai čia jaustųsi patogiai.

Projekto pabaiga – 2022 m. vasara. Iki to laiko suplanuoti dar du partnerių susitikimai – konferencija Krokuvoje bei projekto užbaigimo renginys Venecijoje. Neatmetama galimybė, kad, jei palankiai susiklostys aplinkybės, gegužės pradžioje galimas ir gyvas partnerių vizitas Druskininkuose.

Kęstutis Ramanauskas,

UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ gydyklos vadovas

Kokie įspūdžiai iš partnerių susitikimo Rovaniemyje? Kas buvo įdomu, naudinga?

Atvykus į bet kurį miestą ir bendraujant su to miesto turizmo specialistais, visada bandau susidaryti bendrą miesto vaizdą iš turisto perspektyvos – pirmiausia įvertinu, kokią dalį į miesto biudžetą suneša pajamos iš turizmo, kokia infrastruktūra ir traukos objektai generuoja didžiausius turistų srautus, koks sezoniškumas, miesto pasiekiamumas. Rovaniemi šiuo atžvilgiu maloniai nustebino. Išvykdamas tikėjausi mieste išvysti nesibaigiančias Kalėdas (vis tik šis miestas pripažintas kaip oficiali Kalėdų Senelio rezidencija), bet suomiai sugeba apie tai priminti taktiškai ir neperlenkdami lazdos.

Susisiekimas puikus – trumpa kelionė miesto autobusu nuo šiuolaikiškai įrengto oro uosto iki miesto centro, kuriame veikia pagrindiniai viešbučiai. Tada trumpa kelionė autobusu nuo viešbučio iki Kalėdų senelio miestelio, kuriame vyko vienas iš darbo grupės susirinkimų. Turizmo sektorius Rovaniemyje sudaro tik apie dešimtadalį viso biudžeto pajamų ir didelių traukos objektų, išskyrus Kalėdų senelio miestelį, istorines šiaurės elnių fermas, jis neturi.

Nustebino tai, kad čia pagrindinis traukos objektas – pati gamta. Didžioji dalis lankytojų ten vyksta būtent dėl žygių pėsčiomis, slidinėjimo, pasivažinėjimo sniego motociklais, iškylavimo. Vietinės turizmo agentūros visiškai prisitaikiusios prie gamtos ir pagrindinės jų siūlomos paslaugos – šiltų drabužių nuoma, žygių pėsčiomis, slidėmis ir sniego motociklais, pasivažinėjimo šunų ir elnių traukiamomis rogėmis organizavimas, šiaurės pašvaisčių „medžiojimas“, puikiai atspindi suomių meilę ir pagarbą gamtai. Šioje vietoje, manau, lietuviams yra ko pasimokyti.

Kokią patirtį galėtume pritaikyti Druskininkams, rengiant ir įgyvendinant Integruotą darnaus turizmo veiksmų planą (IAP)?

Viliuosi, kad iš šio projekto gims mūsų kurorto integruota darnios plėtros strategija ateinantiems 10-15 metų. Panašu, kad viską Druskininkuose darome gerai ir judame teisinga linkme, tačiau yra būtina visą tai pateikti struktūrizuotai, numatant aktualius kurorto veiklos vertinimo rodiklius, juos sekti ir analizuoti, užsibrėžti įgyvendinamus tikslus bei jų siekti. Tai padeda išlaikyti ir užtikrinti bendrą darnaus, aplinkai, lankytojams ir vietinei bendruomenei draugiško turizmo kryptį. Bendraujant su kitų šalių (projekte dalyvauja devynių šalių, atstovaujančių 10-čiai kurortų atstovai) turizmo specialistais, aiškėja, kad visi kurortai susiduria su panašiais iššūkiais – mažesnieji mąsto, kaip pritraukti papildomus turistų srautus, didesnieji – kaip juos riboti, nukreipti kitur ir administruoti, tvarkytis su aplinkosauga, transporto problemomis. Pasaulinė pandemija įnešė daug sumaišties turizmo rinkoje, tačiau ji suteikė ir galimybes „persikrauti“ – kardinaliai keisti kurorto vystymosi kryptis, įgyvendinti sprendimus, kuriems reikia trumpam stabtelėti ir pažiūrėti atgal, pradėti nuo naujo taško, įsivesti naujus vertinimo rodiklius ar jų sistemas.

Kaip Druskininkai atrodo kitų miestų kontekste Jūsų, kaip turizmo srities specialisto, akimis?

Druskininkai yra orientuoti į Lietuvos ir užsienio lankytojus, jų priėmimą, taigi ypatingai jautriai reaguoja į besikeičiančias geopolitines sroves. Pasaulinė pandemija labai smarkiai pakoregavo užsienio turistų srautus. Užsienio šalių kurortų kontekste Druskininkus matau, kaip labai specializuotą kurortą, turintį savo veidą. Deja, didelė specializacija taip pat yra ir trūkumas – mes labai jautrūs bet kokiems kardinaliems pokyčiams ir adaptacijai prie besikeičiančių aplinkybių. Būtini ne tik dideli infrastruktūros pokyčiai, bet ir nauja vizija, nuolatinė naujų turizmo rinkų paieška, požiūrio keitimas. Todėl labai teigiamai vertinu naujo Kultūros ir kongresų centro statybą, išvystytą konferencijų turizmą, investicijas į kurorto aplinkos tvarkymą, dviračių ir pėsčiųjų kelius, vis didesnį universitetų įsitraukimą į kurorto veiklą. Taip, mes turime savo unikalias mineralinio vandens ir purvo procedūras ir puikią infrastruktūrą jas išnaudoti, tačiau, norint užsitikrinti kurorto ateitį, privalome žiūrėti plačiau.