Druskininkai svetingai sutinka pabėgėlius iš Ukrainos

Prasidėjus karui Ukrainoje, jau du milijonai ukrainiečių paliko savo šalį. Daugiausia jų iškeliavo į Lenkiją, tačiau nemažai jų laukiama ir Lietuvoje. Pagal naujausius duomenis, Lietuvoje jau apsigyveno apie pusketvirto tūkstančio pabėgėlių.

Tam tikra dalis pabėgėlių nusprendė apsistoti Druskininkuose. Čia jiems apgyvendinimo paslaugas pasiūlė per dvi dešimtys druskininkiečių, kurorto sanatorijos ir poilsio namai. Labdarą ukrainiečiams skiria visuomeninės organizacijos, klubai, taip pat – pavieniai druskininkiečiai.

Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja B. Petrikienė koordinuoja pabėgėlių reikalus Druskininkų savivaldybėje/Dianos Sinkevičiūtės nuotrauka

Atvyksta pas draugus ar gimines

Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Bronė Petrikienė, koordinuojanti pabėgėlių reikalus mūsų savivaldybėje, pasakojo, kad šiuo metu Druskininkuose yra įsikūrę apie 35 pabėgėliai iš Ukrainos.

„Daugiausia jie apsigyveno druskininkiečių namuose, pas draugus, pažįstamus, giminaičius. Pagal galiojančią tvarką, iš Ukrainos atvykę pabėgėliai pirmiausia turi užsiregistruoti Alytuje ir Marijampolėje esančiuose Pabėgėlių registracijos centruose ir gauti pabėgėlio statusą. Paskui pagal „Siprūs kartu“ duomenų bazę jie paskirstomi į apgyvendinimo vietas. Į Druskininkus dabar patenka tik tie ukrainiečiai, kurie yra susitarę, kad juos priims konkrečios druskininkiečių šeimos“, – sakė B. Petrikienė.

Ji papasakojo vieną jautrią istoriją apie du vienos ukrainiečių šeimos vaikus – 9 ir 13 metų mergaitę ir berniuką, kurie į Druskininkus iš Ukrainos atvyko vieni, be tėvų.

„Juos tėvai atlydėjo iki Ukrainos ir Lenkijos sienos, įsodino į autobusą, o patys sugrįžo į Ukrainą. Vieni vaikai sėkmingai pasiekė Lietuvą ir buvo apgyvendinti Druskininkuose pas savo močiutės seserį, kuri yra ištekėjusi už lietuvio ir jau seniai gyvena Druskininkuose“, – pasakojo B. Petrikienė.

Kadangi vaikų tėvas prisijungė prie kovotojų už Ukrainos laisvę pajėgų, o mama dirba atsakingą darbą Ukrainos valstybinėje institucijoje, saugumo sumetimais, redakcija neturėjo galimybės susitikti ir pasikalbėti su šiais vaikais.

Pasidomėjus, ar gali druskininkiečiai labdara padėti kovojančios Ukrainos žmonėms ir pas mus atvykusiems pabėgėliams, B. Petrikienė teigė, jog norintieji bet kokia forma prisidėti prie pagalbos Ukrainai, gali skambinti į Socialinės paramos skyrių tel. (8 313) 51233 arba
(8 313) 55355.

„Mes neturime sandėlio, kuriame galėtume laikyti surinktą labdarą, todėl, sulaukę druskininkiečių, siūlančių labdarą, skambučių, iškart nukreipiame labdarą konkrečioms pabėgėlių šeimoms. Taip pat labai laukiame skambučių iš tų žmonių, kurie galėtų suteikti transporto paslaugas“, – sakė B. Petrikienė.

Ukrainiečių vaikams skirs daugiau dėmesio

Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Diana Brown teigė, jog visi mokyklinio amžiaus vaikai, atvykę iš Ukrainos, nukreipiami mokytis į „Atgimimo“ mokyklą.

Visi, atvykę iš Ukrainos su vaikais, kuriems reikia mokytis, turi kreiptis į Druskininkų savivald                             ybės Socialinės paramos skyrių, kuriame yra sudaryta duomenų bazė, ir išsakyti savo poreikius. Tada tie poreikiai bus įvertinti ir nuspręsta, ką reikia tiems vaikams nupirkti.

„Kai kuriems iš jų teks pirkti viską – nuo šratinuko iki aprangos kūno kultūros pamokoms. Vaikai bus paskirstyti į klases pagal savo amžių. Ieškosime vadovėlių rusų kalba, pratybų, jų yra Lietuvos rusakalbėse mokyklose“, – pasakojo D. Brown.

Pasidomėjus, kaip vyks užsiėmimai su ukrainiečių vaikais klasėse, nes jie nesupranta lietuviškai, D. Brown sakė, jog klasėse yra mokytojų padėjėjai, kurie visi moka rusiškai, todėl galės daugiau dėmesio skirti vaikams iš Ukrainos ir dirbti su jais individualiai.

„Turime darbo praktikos su vaikais, kurie nemoka lietuviškai, kai, ilgai pagyvenę užsienyje, sugrįžta su tėvais į Lietuvą. Tokių pavyzdžių yra Leipalingio mokykloje, kurioje vaikai po truputį vėl išmoko lietuvių kalbos“, – sakė D. Brown.

Laukia vaikų namų auklėtinių

Sanatorijos „Belorus“ rinkodaros vadovė Elena Ramanauskienė sakė, kad jie pas save įkurdino dvi ukrainiečių šeimas – dvi mamas ir po du jų vaikus, kuriems nuo 4 iki 9 metų.

„Šeimoms buvo skirti atskiri kambariai, jie maitinami tris kartus per dieną, naudojasi mūsų baseinais ir kitomis procedūromis. Mūsų darbuotojai savo iniciatyva sunešė reikiamų rūbų, reikalingų daiktų. Manau, kad jie jau psichologiškai apsiraminę“, – sakė E. Ramanauskienė.

Sanatorijoje taip pat laukiama Ukrainos vaikų namų auklėtinių grupės.

Globos ambasadorė, visuomenės veikėja druskininkietė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė sakė, kad ji ir anksčiau, kai dar nevyko karas, teikė pagalbą Ukrainos vaikų namams.

„Tuomet manęs klausinėjo, kodėl padedu būtent Ukrainos vaikams. Dabar, kai atsitiko ši tragedija, niekam tokių klausimų nebekyla“, – sakė D. Gaičiūnaitė-Dirmė.

Moteris kalbėjo, kad vaikai patenka į vaikų namus, kai netenka savo šeimos. Jie neturi motinos ir tėvo, kurie, kaip siena, apsaugotų nuo priešiško pasaulio. Nėra kam jų ginti. Jie taip pat negali pasirūpinti savimi, neturi pasirinkimo laisvės. Namuose, kuriuose ji lankėsi praėjusią vasarą, gyvena apie 50 vaikų, patekusių į bėdą.

„Nuo tada, kai aplankiau Ukrainos vaikų namus ir susipažinau su globos namų auklėtiniais, pradėjau bendrauti su sunkaus likimo vaikais. Šis bendravimas padėjo man nusileisti iš dangaus ant žemės. Esu dėkinga šiems vaikams už tai, kad mano širdis buvo sudaužyta į tūkstantį mažų gabalėlių ir už tai, kad jie surinko šias daleles bei grąžino mano širdį dvigubai didesnę. Dabar, kai Ukrainoje prasidėjo karas, vaikai atsidūrė ypatingai sudėtingoje situacijoje… Sunku įsivaizduoti, ką jiems tenka išgyventi“, – kalbėjo Diana.

Moteris teigė palaikanti nuolatinį kontaktą su savanoriais iš Kijevo. Jos nuomone, dabar reikia padėti visiems, kam šiuo metu tos pagalbos labiausiai reikia, nieko neišskiriant.

„Man sakė, kad labai reikia tam tikrų, konkrečių daiktų, o ypač – vaistų, higienos priemonių. Karas griauna viską, taip pat ir labdaros bei pagalbos sistemas. Didžiausia problema yra ta, kad labdara ir pagalba dėl karo veiksmų ir logistikos problemų negali pasiekti tam tikrų Ukrainos vietų“, – sakė D. Gaičiūnaitė-Dirmė.

Jos nuomone, kadangi nežinoma, kiek laiko truks karas, kiek laiko reikės padėti pabėgėliams iš Ukrainos, reikia kaupti atsargas būsimajai pagalbai.

Parengė Laimutis Genys