Tik gimtinėje aitvarai laimę neša

„Auštanti 1941 metų birželio 14-oji – diena, kai į šipulius dužo svajonės, buvo sutraiškyti gyvenimai“, – pradėdamas tradicinį Gedulo ir Vilties dienos renginį, inicijuojamą „Atgimimo“ mokyklos Tolerancijos centro, kalbėjo Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus padalinio vadovas, „Atgimimo“ mokyklos etikos ir teatro studijos mokytojas Saulius Lukošiūnas. Šiemet šios atmintinos dienos tema – „Vilties aitvarai“. Aitvaras – tai simbolis, kuris siejamas su laimės siekiu, kilniomis svajonėmis, kurios būna tik vaikystėje. Bet statistika negailestinga – beveik pusei prieš 79 metus į Sibiro siaubą ištremtų asmenų nebuvo sulaukę nė 16-os metų, daugiau nei pusė iš jų niekada nebegrįžo į Tėvynę…

Po Ratnyčios Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje kunigo J. Sasnausko aukotų šventų mišių gausiai susirinkę renginio dalyviai stebėjo „Atgimimo“ mokyklos teatro studijos mokinių kompoziciją, sukurtą pagal žmonių, kurie 1941 metų birželio 14-ąją buvo maži vaikai, prisiminimus. Mokytojų Dalios Urniežienės ir Ronatos Balkaitienės mokiniai atliko dainas apie skaudžią patirtį, netekus gimtinės ir artimųjų, apie laukimą ir viltį, kad viskas bus gerai. Mokiniai šventoriuje sudėliojo trispalvį „Vilties aitvarą“, kuris, nors ir pūtė stiprus vėjas, nepakilo į dangų, tarsi liudydamas, kad į pavogtą vaikystę sugrįžti negalima, tačiau naujosios kartos turi žinoti šį skaudų savo tautos istorijos tarpsnį.

Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktorė Danutė Časienė pabrėžė, kad Lietuvos istorija turi būti mūsų, ypač Nepriklausomybėje gimusių mokinių, širdyse, o ne tik išmokta iš vadovėlio puslapių: „Tai svarbi mūsų, mokytojų, paskirtis“. Direktorė renginio dalyviams palinkėjo, kad Vilties aitvarai neštų Kristaus dovanotą dvasingumą, ramybę, kad lietuviai didžiuotųsi savo žeme, o 1941 metų birželio 14-osios ryto siaubo netektų niekam niekada patirti. „Atgimimo“ mokyklos vadovė padėkojo buvusiam ilgamečiam Tremties ir rezistencijos muziejaus vadovui Gintautui Kazlauskui už iniciatyvą minėti Birželio 14-ąją kartu su „Atgimimo“ mokykla.

Klausydami Antaninos Laurenčikienės vadovaujamo Tremtinių choro dainų, turbūt ne vienas iš jaunesnių susirinkusiųjų pajuto pagarbą šiems stipriems žmonėms. ,,Jie, sovietai, daug iš manęs atėmė, bet neatėmė gimtinės – tremty ji buvo mano širdyje, dabar aš ja vėl džiaugiuosi“, – kalbėjo vaikystėje tremtinės dalią patyrusi renginio dalyvė.

Aitvarai nepakilo į dangų tą 1941 metų birželį, bet, anot „Atgimimo“ mokyklos direktorės D. Časienės, Gedulo ir Vilties diena įpareigoja išmanyti, atjausti, žinoti, dirbti, kad tai niekada nepasikartotų.

„Atgimimo“ mokyklos teatro studijos mokiniai parengė kompoziciją, sukurtą pagal žmonių, kurie 1941 metų birželio 14-ąją buvo maži vaikai, prisiminimus/„Atgimimo“ mokyklos archyvo nuotrauka

Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos Tolerancijos centro informacija