Savaitgalį Leipalingio dvaro prieigose buvo juntama jotvingių dvasia

Šeštadienį Leipalingyje surengta senovės dvasia pulsuojanti „Jotvingių šventė“. Žiūrovų dėmesiui buvo pristatytas išskirtinis projektas, apjungęs istoriją, legendas, tradicijas, amatus ir menus. Visi norintieji galėjo dalyvauti edukacinėse veiklose, žaisti, varžytis, stebėti archeologinių ir šiuolaikinių drabužių pristatymus, o vakare susirinkusius užbūrė įspūdinga teatralizuota programa „Nepriklausoma dvasia“ su tautinio roko grupe „Thundertale“. 

Idėja surengti „Jotvingių šventę“ gimė Druskininkų kultūros centro kolektyvui, ją palaikė ir Leipalingio miestelio bendruomenė. Kaip žinia, Leipalingio miestelis įsikūręs tradicinėse jotvingių žemėse, o jo pavadinime yra jotvingiška liepos medžio šaknis – leipa. „Leipalingiečiai didžiuojasi savo kilme, nes jotvingiai nuo seno garsėjo savo beatodairiška karių narsa. Jiems būdinga itin laisva, nepriklausoma dvasia. Taip buvo pavadinta ir teatralizuota programa, kurią žiūrovai pamatė, sutemus“, – pasakojo Druskininkų kultūros centro kultūrinės veiklos administratorė Danguolė Žėkienė.

Ne tik pamatyti, bet ir išgyventi

Viso renginio metu žiūrovai galėjo ne tik stebėti pasirodymus, bet ir prisiliesti prie senovės dvasios, sudalyvauti unikaliuose edukaciniuose užsiėmimuose.

Menininkės Rūtos Burbulės audinių dažymo edukacija supažindino su šilko dažymo ypatumais ir paslaptimis – dalyvės, padedamos dailininkės, pačios spalvino šalikėlius. Iki pat sutemų žiūrovus stebino senovės karybos ir amatų klubo „Aistava“ programa: surengta senovinės kalvystės edukacija su kalviais, tautodailininkais Juozu Kavaliausku ir Tomu Pacaičiu.

Antanas Norvydas, Aleksandr Parfenčik ir Vidas Beručka žiūrovams pademonstravo parodomąją kovą su kalavijais ir kirvukais, mokė šaudyti iš lankų bei arbaletų, į taikinius svaidyti ietis. Ir maži, ir dideli su keramike Aurelija Vilūniene mokėsi lipdyti iš molio.

Priešais dvarą – mados podiumas

Prieš pat pagrindinį vakaro koncertą susirinkusiųjų akis džiugino neįprastas ir įspūdingas reginys – mados podiumas, ant kurio buvo pristatyti archeologiniai drabužiai bei menininkių Rūtos Burbulės ir Eglės Lipinskaitės šilko suknelių kolekcija.

Žengdami podiumu, kuriuo tapo Leipalingio dvaro alėja, modeliai demonstravo Druskininkų kultūros centro ir Leipalingio laisvalaikio salės įsigytą archeologinių kostiumų kolekciją, kurią parengė tautodailininkė Asta Vandytė ir įmonė „Rūta žalioji“. V-VIII a. baltiški archeologiniai rūbai sukurti pagal literatūros duomenis, naudojant tų laikų populiarius audinius – vilną ir liną, papuošti vytinėmis juostomis bei juostelėmis. Naudojantis archeologinių šaltinių informacija, atitinkamai puošybai parinkti ir žalvario papuošalai.

Akį traukė lengva ir puošni Rūtos Burbulės ir Eglės Lipinskaitės vienetinių šilkinių suknelių kolekcija „Šilkinė vasara“. Šilkinėmis suknelėmis pasipuošusios moterys tikino, kad jas vilkėdamos jaučiasi jaukiai, patogiai. O atrodo šie drabužiai nepakartojamai bei išskirtinai – tai suknelės, skirtos mėgautis gyvenimu kiekvieną šios šiltos, lietuviškos vasaros akimirką.

Žmonės, kurie sutiko būti modeliais, – Leipalingio miestelio gyventojai. Žiūrovai jiems negailėjo palaikymo ir gausių plojimų.

Pasijuto artistais

Teatralizuotame pasirodyme dalyvavo leipalingiečiai – ir jau scenos ragavę meno kolektyvai bei atlikėjai, ir tie, kuriems tai buvo pirmas bandymas. Istorijos sergėtojų vaidmenyse sužibėjo Marija Galvanauskienė, Laima Žukauskaitė, Žaneta Krivonienė, Ingrida Griniūtė, dainavo solistė Morta Elžbieta Bieliukaitė, choreografinės kompozicijas ir masines scenas atliko tautinių šokių kolektyvas „Leipūnas“ ir visas būrys aktyvių, kūrybingų Leipalingio miestelio gyventojų. Programą patriotinėmis dainomis ir išskirtinėmis aranžuotėmis papildė Lietuvos roko žvaigždės – tautinio roko grupė „Thundertale“ (Perkūno sakmė). Programos režisierė – Asta Žiurinskienė, choreografė – Asta Čmukienė.

Režisierė Asta Žiurinskienė sakė, kad pasiruošimo darbai suvienijo Leipalingio bendruomenę: „Šiuo renginiu norėjome atvaizduoti Leipalingio žmonių ainius. Pabandyti atkurti jų gyvenimą, pagal išlikusius ir surinktus istorijos gabalėlius pademonstruoti jotvingių gyvenimo būdą, parodyti juos pačius. Kurdami, rėmėmės visa istorija, nuostabios poetės Aldonos Puišytės tekstais, kurie labai tiko jotvingiškai dvasiai. Buvo labai gera dirbti, nes, nepaisant to, kad kai kurie žmonės nebuvo matę scenos, į rengimąsi pasirodymui pažiūrėjo labai rimtai, tikrai nustebino jų profesionalus požiūris. Iš kur tas profesionalumas, aš negaliu pasakyti. Turbūt ta jotvingių dvasia tikrai gyva!

Buvo smagu matyti, kaip tampame lyg viena šeima. Net ir dabar jie visi laimingi, nori nesustoti ir tęsti pasirodymus. Tad planuojame šią programą parodyti ir druskininkiečiams per Baltijos kelio minėjimą.“

Leipalingio bendruomenės pirmininkė Žaneta Krivonienė, pati dalyvavusi pasirodyme, taip pat džiaugėsi, kad šventė leipalingiečius subūrė bendram tikslui. „Mes parodėme, kokia stipri, ambicinga, vieninga, sutelkta bendruomenė esame. Rezultatas džiugina ne tik mus, bet ir buvusius kartu su mumis renginyje. Dar kartą dėkoju visiems už įsitraukimą, paaukotus vakarus, tikėjimą, kad pavyks, bendrą jaudulį ir susitelkimą. Su Jumis ir sunkiausi projektai įgyvendinami, nerealiausios idėjos tampa realiomis. Dėkoju Kultūros centro darbuotojams, seniūnijai, žmonėms, kurie atliko nematomą darbą. Dėkojame ir Jums, žiūrovai, už gerą įvertinimą, šiltą priėmimą“, – socialiniuose tinkluose bendruomenei dėkojo Leipalingio bendruomenės pirmininkė Ž. Krivonienė.

Druskininkų kultūros centro ir „Mano Druskininkai“ informacija„Jotvingių šventės“ akimirkas užfiksavo Živilė Laužikienė ir Miglė Krancevičiūtė