Pasižvalgymas po sudėtingą ir daugialypį Jono Meko kūrybos pasaulį

Druskininkų „Bočių“ „Žodžio meno“ klubo narės nutarė pasižvalgyti po sudėtingą, daugialypį, daug metų Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenusio gryniausios prabos lietuvio Jono Meko kūrybos pasaulį, pažinti jo asmenybę. Po ilgokos pauzės susirinkome jaukiame mūsų kabinete ir pasinėrėme į garsaus, bet kartu ir beveik nepažįstamo poeto pasaulį.

J. Mekas, plačių ir įvairių kūrybos plotų valdytojas, pagerbtas ir šiųmetėje knygų mugėje bei moderniajame MO muziejuje.

Mūsų rankose – paskutinė J. Meko knyga „Dienų raštai“, kurioje poetas rašo: „Skaitytojau, nutariau spausdinti viską, nuo pat pradžios, nuo vaikystės, dienoraštiniu principu, daug nesirūpindamas apie „gryną“ poeziją. Priimkite šitą knygą kaip draugišką pasidalijimą. Mes einam, ir einam , ir einam. Iš kažkur, į kažkur. Tai taip ir žiūrėkit, ar skaitykit šitą tomelį: čia mano kelionė per gyvenimą.“

Taip ir mes keliavome per 390-ies puslapių J. Meko poezijos knygą su dvidešimčia įspūdingų nuotraukų iš įvairiausių poeto gyvenimo „dienų raštų“, dalijomės poeto eilėmis ir nutarėme (poeto mintimis), jog „… reikia įsisąmonint, žinot, kad galų gale niekas nėra taip svarbu, ir kad nieko jau niekada tikrai nepabaigsim, kad viskas tik yra, ar liks, pakeliui, pakeliui į kažką… kas link amžinybės“.

„Žodžio meno“ klubo narės nutarė pasidomėti J. Meko kūrybos pasauliu ir jo asmenybe/Asmeninio archyvo nuotrauka

Vita Gimaitė