Nacionaliniame „Čiurlionio kelyje“ – svetingai pasitinkantys Druskininkai

Praėjusį šeštadienį Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje surengtas nacionalinio kultūros kelio „Čiurlionio kelias“ atidarymas ir pianisto, prof. Roko Zubovo koncertas „Į Druskininkus sugrįžus“.

Po koncerto renginio dalyviai drauge su gidais – ilgamečiu buvusiu M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovu, menotyrininku, dailininku Adelbertu Nedzelskiu ir menotyrininke Aušra Česnulevičiene autobusu išvyko į ekskursiją „M. K. Čiurlionio takais“ maršrutu Druskininkai-Liškiava-Ratnyčia-Švendubrė-Druskininkai. Jautėsi didžiulis susidomėjimas pasakojama informacija, gidų perteikiamomis žiniomis apie M. K. Čiurlionio gyvenimą ir su juo susijusias vietoves, įvykius. Ekskursijoje dalyvavo druskininkiečiai, vilniečiai, kurorto svečiai iš kitų miestų.

„Čiurlionio kelias“ – pirmasis nacionalinis kultūros kelias Lietuvoje, kuriuo pradėta nacionalinių kultūros kelių programa, skatinant regionų kultūros atsinaujinimą, aktualizuoti M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietas: Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą.

Projekto iniciatorius prof. R Zubovas: „Maršrutas taip sugalvotas, kad būtų galima sekti M. K. Čiurlionio gyvenimu kaip upe. Norėtųsi, kad „Čiurlionio kelias“ kelias taptų nepaprastu įkvėpimo šaltiniu visiems, kurie prie jo prisilies.“/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Atsiremta nuo fakto

Kaip rašoma specialiai projektui „Čiurlionio kelias“ sukurtame interneto ciurlioniokelias.lt puslapyje, „šią pirmąją kultūrinę kelionę M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietomis sumanė prof. Rokas Zubovas, aktualindamas žinomą faktą, jog M. K. Čiurlionis su broliais Stasiu ir Jonu 1907 m. gegužės 24 dieną, su jų pačių pasidirbintu laiveliu išplaukė iš Druskininkų Nemunu į Jurbarką su M. K. Čiurlionio sukurtu paveikslu „Šv. Rokas“, kurį dailininkui užsakė Jurbarko parapijos klebonas baigiamai statyti neogotikinei bažnyčiai. Jų kelionė laiveliu su paveikslu baigėsi Jurbarke, o į Druskininkus jie sugrįžo traukiniu, per Sekmines. Šis M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos įvykis išsamiai pristatytas Dainiaus Elerto straipsnyje „Laivininkas Čiurlionis“ (2018 m., „Kultūros barai“, Nr. 7-8).“

Į Druskininkus – su džiaugsmu

„Druskininkai neatsiejami nuo M. K. Čiurlionio. Dar yra idėjų, kaip plėtoti įvairius projektus, kad Druskininkuose atsirastų dar daugiau su M. K. Čiurlionio kūryba, gyvenimu susijusių objektų“, – sakė M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje organizuotio renginio dalyvius pasveikinęs Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas, nacionalinio kultūros kelio „Čiurlionio kelias“ darbo grupės narys Linas Urmanavičius.

Pirmasis, specialusis nacionalinio kultūros kelio „Čiurlionio kelio“ projektas „Čiurlionio Lietuva“ kartu neša ir pirmąją žinią apie viso „Čiurlionio kelio“ startą. Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovė Regina Stankevičienė pasidžiaugė, kad kultūros savaitės renginių ciklas „Čiurlionio Lietuva“ jungia svarbiausius objektus Lietuvoje, susijusius su šio menininko gyvenimu ir kūryba; prasidėjęs renginiais Varėnoje, pratęstas Druskininkuose: „Druskininkai visuomet buvo ir liko svarbiausiais M. K. Čiurlionio namais. M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus – svarbus „Čiurlionio kelio“ objektas. Kur mes beeitume, kur bekeliautume – su Čiurlionio vardu viso pasaulio durys atviros, nes jo kūryba yra ir tautinė, ir kosmopolitinė; savo kūryba Čiurlionis geba prakalbinti visų tautų žmones. Memorialinis muziejus saugo brangiausius M. K. Čiurlionio atsiminimus, kurie glaudžiai siejasi su artimiausiai jo žmonėmis: tėvais, broliais, seserimis ir vaikystės draugais; būtent šiuose nameliuose M. K. Čiurlionio tėvelis pradėjo Kastuką mokyti muzikos; čia jis, studijuodamas ar keliaudamas po užsienį, su didžiausiu džiaugsmu sugrįždavo vasaroti, su namiškiais minėti didžiąsias metų šventes; čia, Druskininkuose sukurta ir daug garsių paveikslų, ir muzikinių kūrinių.“M. K. Čiurlionio provaikaitis R. Zubovas, paskambinęs M. K. Čiurlionio kūrinius, sukurtus Druskininkuose, įvardijo, kad Druskininkai – tarsi konstanta, prie kurios M. K Čiurlionis nuolat grįždavo pasisemti kūrybinės energijos, pabūti savo šeimoje: „Labai gražu, kad Druskininkuose ši „Čiurlionio kelio“ diena prasideda būtent Čiurlionių nameliuose; paruošiau programą, kurioje aprėpiamas dešimtmetis – nuo 1900 iki 1909 metų, šia programa tarsi pereinama per visas tas vasaras, ir žiemas, kai čia grįždavo ir kurdavo M. K. Čiurlionis.“

„Čiurlionio kelyje“ – 97 taškai

R. Zubovas pasidžiaugė, kad Druskininkuose tęsiama kelionė, susijusi su M. K. Čiurlioniu. Menininko žodžiais, jėgos siekiai, intencijos, ketinimai ir norai sukurti „Čiurlionio kelią“ visada buvo, nes Lietuvoje yra labai daug M. K. Čiurlionį mylinčių, jo šviesą nešančių žmonių.

Todėl poreikis buvo tik visus suvienyti, kad Lietuva pražystų tarsi viena M. K. Čiurlionio kompozicija.

Projekto sumanytojas R. Zubovas priminė susirinkusiesiems, kad sukurtame internetiniame puslapyje – ciurlioniokelias.lt pažymėti visi taškai, kviečiantys pamatyti kaip visa Lietuva „nusidažo“ M. K. Čiurlionio spalvomis. Internetiniame puslapyje, „Čiurlionio kelyje“ šiuo metu yra 97 taškai, susiję su M. K. Čiurlionio gyvenimu, kūryba; kiekvienas objektas – su informatyviu aprašu, nuotrauka.

Tad galima lankyti, apžiūrėti tuos objektus ir virtualiai, pamatyti „Čiurlionio kelią“ „topografiškai“, susipažįstant su faktais, biografijos detalėmis – giliau pažinti M. K. Čiurlionį kaip labai išprususį, reikšmingus kūrybinius sprendimus priėmusį menininką ir pajusti, kuo pripildydavo savo dienas M. K. Čiurlionis, kur pabuvojo, kuo gyveno.

Nacionalinis kultūros kelias „Čiurlionio kelias“ suteikia galimybę prisiliesti prie M. K. Čiurlionio gyvenimo bei kultūrinio palikimo.

R. Zubovo žodžiais, maršrutas ir buvo sugalvotas sekti M. K. Čiurlionio gyvenimu – kaip upe. R. Zubovas tikisi, kad kelias taps nepaprastu įkvėpimo šaltiniu tiems, kurie prie jo prisilies. Tikimasi, kad šį gražų maršrutą atras ir lietuvių turistinės organizacijos, ir mūsų šalies atvykę aplankyti užsieniečiai.

487 km „Čiurlionio keliu“

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos iniciatyva, Lietuvos muziejų asociacija sutiko koordinuoti M. K. Čiurlionio nacionalinio kultūros kelio kūrimą ir plėtros programą. „Čiurlionio kelias“ tęsiasi 487 km ir, kol kas, susieja Varėną (senąją jos dalį, ir naująjį miestą), Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą.

Šiuose miestuose veikiančios nacionalinės, valstybinės bei savivaldybių kultūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos siūlo aplankyti M. K. Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą aktualizuojančius objektus, susipažinti su M. K. Čiurlionio atminties ženklais, dalyvauti specialiuosiuose meno ir edukacijos bei kultūros turizmo projektuose.

Nuolatinėje „Čiurlionio kelio“ programoje lankytis ir dalyvauti renginiuose kviečia Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune ir M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje ir Gintaro muziejus Palangoje, Druskininkų miesto muziejus, Čiurlionio namai Vilniuje, Senosios Varėnos šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia,  taip pat ir Varėnos kultūros centras, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Žemaičių dailės muziejus Plungėje, Palangos kurorto muziejus ir jų partneriai.

Tad „Čiurlionio kelio“ iniciatyvai plėtoti susibūrė ir nacionalinės, valstybinės ir savivaldybių kultūros institucijos bei nevyriausybinės organizacijos ir bendrijos. Visi kultūrinio lankymo ir meno renginių organizavimo objektai taip pat vykdo šviečiamąsias programas, garsina kūrėjo atminties ir kūrybinio įkvėpimo vietas.

Druskininkų kultūros centro direktorė R. Viniarskaitė, Sonata ir Rokas Zubovai, menotyrininkai A. Nedzelskis, A. Česnulevičienė, M. K. Č. memorialinio muziejaus vadovė R. Stankevičienė „Čiurlionio kelio“ atidarymo renginyje Druskininkuose/Roberto Kisieliaus nuotrauka

„Mano Druskininkai“, www.ciurlioniokelias.lt informacija