Juzefo Pilsudskio biografija – nuotykių romanas, kuriame yra ir sąsajų su Druskininkais

Apie Juzefą Pilsudskį, tarpukario Lenkijos revoliucinį ir valstybės politinį veikėją, maršalą, kilusį iš Lietuvos, gausu straipsnių, esė, atsiminimų, monografijų, konferencijų medžiagos, tačiau knygų lietuvių kalba, o juo labiau grožinių biografijų, nėra daug. Sumažinti šią spragą parūpo rašytojui Regimantui Dimai, kuris jau turi istorinių romanų rašymo patirties: 2015 m. jis išleido detektyvą „Vilniaus plovas“ apie neįtikėtinų įvykių kupiną Žemaitijos bajoro Jono Prospero Vitkevičiaus gyvenimą, 2016 m. – romaną „Bronislovas ir imperatorius“ apie karininko Bronislovo Grombčevskio, kilusio iš Telšių pavieto, nuotykius „Didžiajame žaidime“ tarp dviejų imperijų. Naująja knyga „Žavingasis šunsnukis“ apie Juzefą Pilsudskį, odiozinę asmenybę, Regimantas Dima užbaigia savo istorinių romanų trilogiją.

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas R. Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis“ pristatymas sulaukė didelio druskininkiečių susidomėjimo / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

Lapkričio 9 d. Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis“ pristatymas. Autorius pasidžiaugė, kad susipažinti su jo knygoje išdėstytais Lietuvos ir Lenkijos istorijos momentais dabar yra tinkamiausias laikas, kai abiejų šių valstybių ginkluotosios pajėgos ką tik pasirašė bendradarbiavimo dokumentą, siekdamos karo Ukrainoje akivaizdoje užtikrinti tiek Suvalkų koridoriaus, tiek Baltijos regiono saugumą. Pristatydamas knygos herojų, rašytojas pabrėžė, kad tai buvo neeilinė, prieštaringai vertinama asmenybė, Lenkijoje aukštinama dėl indėlio atkuriant šios valstybės nepriklausomybę, o Lietuvoje smerkiama dėl Vilniaus krašto užgrobimo.

Nepaisant kontroversiško požiūrio, J. Pilsudskis iki šiol yra žymiausias 20-ojo amžiaus Lenkijos geopolitikas ir įtakingiausias lietuvių kilmės asmuo. Jo suorganizuota ir vadovaujama Lenkijos kariuomenė buvo reali jėga, 1920 m. išgelbėjusi Europą nuo pasaulinės revoliucijos.

Knygoje prozininkas aštriu vyrišku žodžiu, paįvairindamas jį gruboku humoru, panaudodamas spalvingą paties J. Pilsudskio žodyną, išdėsto šio žmogaus biografiją. Pirmiausia išnagrinėja pavardės kilmę ir rašybą, pamini Juzefo protėvius, apibūdina Žemaitijos bajorijos žiedyną, garsią Gineičių giminę, kurios genealoginiame medyje susipynė Bilevičių, Pilsudskių, Butlerių pavardės.

Juzefas iš motinos paveldėjo maištininko dvasią. Skaitytojo dėmesį prikausto daugybė įdomiai aprašytų J. Pilsudskio gyvenimo įvykių. Už anticarinę veiklą jaunasis maištininkas buvo pašalintas iš Charkovo universiteto Medicinos fakulteto. Sušmėžavęs Aleksandro Uljanovo teismo byloje dėl planuoto pasikėsinimo į caro gyvybę, 5 metams buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Lietuvą, dalyvavo, kuriant Lenkijos socialistų partiją, už pogrindinę veiklą kalėjo, o, prisimetęs psichiniu ligoniu, vos neišprotėjo uždarytas ligoninėje netoli Peterburgo. Iš jos pabėgo. Japonijai atakavus Rusiją, išvyko į Tokiją ieškoti pinigų planuojamam sukilimui, padėsiančiam atkurti Lenkijos valstybę. Tačiau Lenkijos sukilimo reikalai Japonijos visiškai nedomino. Tad Šaulių sąjūdžio ginkluotei reikalingų lėšų klausimą J. Pilsudskis ir jo bendrininkai išsprendė, užpuldami traukinį prie Bezdonių ir pagrobdami 200 tūkstančių carinių rublių, skirtų Vilniaus tramvajaus statybai. Praėjus 8 metams, J. Pilsudskis paskelbė Lenkijos nepriklausomos valstybės atkūrimą ir save paskyrė Lenkijos vyriausybės karinio departamento direktoriumi. Toks savarankiškumas nepatiko okupacinei vokiečių valdžiai, tad iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos J. Pilsudskiui teko kalėti Magdeburgo pilyje. Išėjęs į laisvę, dar vis puoselėjo mintis apie tautų federaciją nuo jūros iki jūros. Po poros metų organizavo lenkų armijos generolo L. Želigovskio karinę operaciją, kurios metu buvo okupuotas Vilniaus kraštas. Taip pat niekšiškai ir pasalūniškai J. Pilsudskis pasielgė, vadovaudamas kariniam perversmui Lenkijoje, po kurio tapo ne tik Lenkijos karo ministru, bet ir Ministru Pirmininku.

Atskirą knygos skyrių rašytojas R. Dima paskyrė J. Pilsudskio moterims. Meilės istorijų būta daug. Įdomus, patrauklus, energingas, charizmatiškas vyras žavėjo moteris. Jis buvo susituokęs su Marija, bet gyveno su Aleksandra, su ja susilaukė dukterų. Dėl moterų, kad galėtų tuoktis bažnyčioje, J. Pilsudskis net du kartus keitė savo išpažįstamą religiją.

Pristatydamas knygos herojaus biografiją, autorius šmaikštavo, kad maršalas nors ir seno, bet jo pasirenkamų moterų jaunas amžius nekito. Bebaigdamas šeštą dešimtį ir eilinį kartą lankydamasis Druskininkų kurorte, maršalas sugebėjo atkreipti jaunutės, elegantiškos gydytojos Eugenijos Levickos, Druskininkų sveikatingumo parko įkūrėjos, dėmesį. Kai oficiali Lenkijos valstybės delegacija važiavo į Madeirą, kartu su J. Pilsudskiu neoficialiai vyko ir E. Levicka. Kai savais kanalais apie tai sužinojo žmona Aleksandra, maršalas buvo priverstas atsisakyti E. Levickos gydymo bei sveikatinimo paslaugų. Draugystė baigėsi tuo, kad niekas iki šiol negali atsakyti, ar Eugenija pati nusižudė, ar buvo priversta nusižudyti, ar buvo kitų nužudyta.

Akivaizdu, kad tokį daugiabriaunį J. Pilsudskio gyvenimo aprašymą, kupiną provokatyvių faktų, įmanoma sukurti, tik išnagrinėjus begalę istorinės medžiagos. Knygos autorius prisipažino, kad trilogijos veikėjų biografijų nagrinėjimas užtruko dešimtį metų. R. Dima sakė, kad, rašydamas knygą „Žavingasis šunsnukis“, norėjo priminti J. Pilsudskio biografijos lietuviškus akcentus, didžiojo istorinio personažo ryšius su Lietuva.

Rašytojas R. Dima skaitytojams pažįstamas ir kaip knygos „Gyvenimo stebėtojo memuarai“ autorius. Keletą metų interneto vartotojai buvo labai susidomėję R. Dimos, tuokart nežinomo vilniečio, tinklaraščiu, kuriame įdomiai ir juokingai buvo pasakojama apie daugeliui pažįstamą sovietinio Vilniaus kasdienybę ir apie lyrinio subjekto kunkuliuojantį asmeninį gyvenimą su temperamentingąja Balkanų moterimi. Aštri autoriaus akis, puiki atmintis ir kandus humoras pritraukė ir jaunąją kartą, nepažinusią sovietinio gyvenimo. Tinklaraščio turinys tapo knygos pagrindu.

„Iki penkiasdešimties metų su filologija ir literatūra nieko bendro neturėjau. Esu baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, vadovavau įvairioms verslo įmonėms, taip pat dirbau prekybos vadovu. Gyvenau gerai. Bet Dievo keliai yra nežinomi, ir man smegenyse kažkas spragtelėjo. Pradėjau rašyti“, – knygos pristatymo metu prisipažino autorius.

R. Dimos knyga „Žavingasis šunsnukis“ sudomino daugelį druskininkiečių. Įsigydami naująjį leidinį, jie autoriui palinkėjo, kad literatūrinės veiklos neatsisakytų, nes šio rašytojo plunksnos laukia ir kitos istorinės asmenybės.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija