Jotvingių šventė – jautrus genų atminties, intymios muzikos ir prasmingų tekstų vakaras

Liepos antroji pusė Leipalingyje daug metų asocijuodavosi su Oninių švente, kai į miestelį iš visos Lietuvos Onų sveikinti suvažiuodavo išeiviai iš Liepalingio, leipalingiečių giminės ir artimieji. Prieš penkerius metus ši šventė Leipalingyje įgavo naują prasmę – leipalingiečiams ryžtingai identifikavus save jotvingiais, per Onines buvo pradėta rengti „Jotvingių šventė“.

Pristatė parodą ir performansą

Šiemet jau penktą kartą Leipalingyje surengta „Jotvingių šventė“ buvo pilna netikėtų prisipažinimų, geros muzikos su prasmingais tekstas ir žinomos poezijos naujų interpretacijų.

Leipalingio dvaro rūsyje buvo atidaryta alytiškio menininko Kęstučio Benediko medžio skulptūrų paroda „Gyvenimo šokis“. Autorius joje pristatė keliolika savo medžio plastikos darbų, kuriuose dinamiškai atspindėjo įvairius gyvenimo šokio aspektus. Parodoje pristatyti tik nedidelių apimčių menininko darbai, taip pat pateiktos monumentalių medžio darbų nuotraukos.

Jaukumo ir jautrumo šventei suteikė tai, kad K. Likša prisipažino, jog jį su Leipalingiu sieja ypatingas ryšys / DKC nuotraukos

„Jotvingių šventės“ dalyvių dvaro antrojo aukšto salėje laukė neįprastas performansas, kurį surengė aktorė Vidmantė Černiauskaitė ir kanklininkė Vėjūna Žalalytė. Prieš keturis dešimtmečius Marcelijaus Martynaičio sukurtos „Kukučio baladės“ daugumai vyresnės ir vidurinės kartos tautiečių yra pažįstamos iš Vytauto Kernagio pagal jas sukurtų dainų.

Autoironiški, siurrealistiniai M. Martynaičio „Kukučio baladžių“ tekstai Leipalingyje buvo pateikti, pasitelkus aktorystę ir foninę kanklių muziką, tai šiems tekstams suteikė naujos prasmės.

Koncertą paskyrė močiutei

Pagrindinė šventės scena šiemet buvo skirta dviems jautrios muzikos ir prasmingų tekstų atlikėjams, kurių ištakos – dainuojamoji poezija: Kazimierui Likšai ir Ievai Narkutei.

Jaukumo ir jautrumo šventei suteikė tai, kad K. Likša prisipažino, jog jį su Leipalingiu sieja ypatingas ryšys. Pasirodo, tarpukariu Liepalingio dvare gimė jo močiutė.

Prieš koncertą K. Likša mobiliuoju telefonu nufilmavo Leipalingio dvarą ir parengė močiutei vaizdo įrašą apie būsimą savo koncertą jos gimtinėje.

Savaitraščiui „Mano Druskininkai“ Kazimieras pasakojo, jog vaikystėje ir paauglystėje su tėvais ir močiute jis buvo atvažiavęs į Leipalingį, jam buvo parodyti dvaro langai, už kurių gyveno jo močiutė.

„Man ši vieta yra ypatinga, jaučiu sunkiai įvardijamas emocijas, kai atvažiuoju į Leipalingį. Gal tai genų atmintis, gal čia likusi mano dalis?“, – svarstė Kazimieras.

Jis papasakojo, kad močiutė vėliau išvyko iš Leipalingio. Ji pabaigė chemijos mokslus, ištekėjo už Petro Likšos – legendinio televizijos režisieriaus ir aktoriaus, sukūrusio vyresniosios lietuvių kartos pamėgtą pirmąjį lietuvišką televizijos serialą „Petraičių šeima“.

Kazimieras labai apsidžiaugė, sulaukęs kvietimo koncertuoti Leipalingyje, šiam koncertui ypatingai nusiteikė, o koncertą paskyrė močiutei Reginai. Leipalingyje jis teigė pajutęs ir senųjų jotvingių dvasią – pats pasijautė jotvingių palikuoniu.

Paklaustas, ar jis tikįs genų atmintimi, Kazimieras sakė, jog tuo netikėti negalima.

„Vienu metu pajutau, kad noriu sukurti dainą apie holokaustą, ir man tai pavyko. Tik vėliau sužinojau, kad iš mamos pusė mano giminėje buvo žydų tautybės protėvių. Ir kas gali paneigti, jog norą sukurti dainą žydų tema inspiravo genų atmintis?“, – svarstė K. Likša.

Jis sakė, jog savo koncerto Leipalingyje fragmentus būtinai parodys Vilniuje gyvenančiai močiutei Reginai, kuri dėl garbaus amžiaus tądien negalėjo atvykti į Leipalingį.

Elektra neatlaikė emocijų

Dainuojamosios poezijos klasikė Ieva Narkutė Leipalingyje pasirodė su instrumentine grupe. Ji pristatė ir naujas, ir jau gerai žinomas savo dainas, pritariant instrumentalistams.

Atlikėja publikos buvo šiltai sutikta, daugelis kartu su ja dainavo jau pamėgtas dainas. Baigiantis koncertui, atlikėjų ir klausytojų emocijoms pasiekus zenitą, netikėjai nutrūko elektros tiekimas į sceną, todėl teko nutraukti koncertą. Puikiai neįprastą situaciją suvaldžiusi I. Narkutė pakvietė žiūrovus arčiau prie scenos ir paprašė įjungti mobiliųjų telefonų prožektorius.

Netrukus elektra atsirado, ir koncertas buvo užbaigtas labai aukšta emocine nata.

Šių metų „Jotvingių šventė“ baigėsi, primindama, jog senosiose Leipalingio dvaro liepose iki šiol gyvena narsiųjų jotvingių dvasia, kasmet sukviesdama žmones pabūti kartu, sugrįžti prie savo ištakų ir išsaugoti genų atmintį. 

Laimutis Genys