„Eurovizijos“ atrankoje – druskininkiečių veidai

Praėjusį šeštadienį nuskambėjo pirmosios nacionalinės „Eurovizijos 2024“ atrankos dainos. Šio išskirtinio masto muzikinio konkurso fanai greičiausiai nekantriai laukia ir antrojo šeštadienio vakaro, kuris, beje, turėtų nustebinti druskininkiečius – tarp dalyvių išvysime pažįstamų veidų. Vienas jų – šiuo metu Vilniuje gyvenanti druskininkietė Viltė Ambrazaitytė.

Ateinantį šeštadienį „Eurovizijos“ atrankoje druskininkiečiai galės balsuoti už folkroko grupę „Žalvarinis“, tarp kurios narių – iš Druskininkų kilusi V. Ambrazaitytė (viduryje) ir mūsų miestą antraisiais savo namais laikantis R. Semeniukas) / Luko Varanausko nuotrauka

V. Ambrazaitytė – grupės ,,Žalvarinis“ vokalistė, elektroninių lietuvių liaudies dainų projekto „Adas ir Viltė“ narė, ne per seniausiai klausytojams dovanojusi ir pirmąjį savo solinės kūrybos įrašą – dainą „Ateisiu“.

„Žalvarinio“ grupės nariams – Sigitai Jonynaitei, Viltei Ambrazaitytei, Robertui Semeniukui – „Eurovizijos“ atrankoje ant scenos talkins bičiuliai: bosine gitara grojantis Rytis Vasiliauskas ir būgnininkas Martynas Lukoševičius.

Taigi „Eurovizijos“ išvakarėse Jūsų laukia pažintis su žymiausia Lietuvos folkroko grupe „Žalvarinis“.

Ateinantį šeštadienį „Eurovizijos“ atrankoje druskininkiečiai galės balsuoti už folkroko grupę „Žalvarinis“, tarp kurios narių – iš Druskininkų kilusi V. Ambrazaitytė (viduryje) ir mūsų miestą antraisiais savo namais laikantis R. Semeniukas) / Luko Varanausko nuotrauka

– Grupė gyvuoja jau du dešimtmečius, Lietuvos muzikos pasaulyje nesate naujokai. Papasakokite savo kelio „Žalvariniame“ istoriją ir patirtis.

Sigita: Šioje grupėje dainuoju nuo 2017-ųjų. Pamenu, kaip tik tuo metu ruošėme bendrą projektą su „Lietuvos“ ansambliu. Buvo daug repeticijų ir turas po visą Lietuvą. Visi važinėdavome dideliu autobusu – apie 50 žmonių. Labai smagu prisiminti šį laiką.

Viltė: 2022 m. „Žalvarinis“ išleido nuostabų ir labai melodingą studijinį albumą „Cantabile“. Būtent čia suskambėjo ir mano balsas. Su Robertu ir Sigita bendradarbiaujame ilgiau – „Žalvarinio“ dainas dar keletą metų anksčiau mokėjau mintinai.

Robertas: Esu grupės „Žalvarinis“ įkūrėjas, muzikos autorius, gitaristas ir vokalistas. Grupę subūriau 2001 metais. Įsimintiniausias pasirodymas – Dainų šventė Vingio parke, kurios metu, akompanuojant dideliam orkestrui, tiesioginiame televizijos eteryje, su dešimčia tūkstančių choristų atlikome „Žalvarinio“ dainas. Dar buvo du turai po Kiniją 2017 metais, gastrolės Amerikoje ir didžiulis „Henley“ festivalis Didžiojoje Britanijoje.

Folkroko grupės „Žalvarinis“ veikloje dalyvauja ir druskininkiečiai S. Dailydaitė (kairėje) ir D. Kiela (dešinėje) / Luko Varanausko nuotrauka

– Kokią muziką grojate ir kokia Jūsų geros muzikos vizija?

– Robertas: Grojame folkroką, tačiau vienu žanru neapsiribojame. Esame šiek tiek chameleonai. Kūryboje dominuoja bliuzas, rokas, metalas, pasaulio muzikos garsai, turime net šokių muzikos kūrinių. Esu kūrėjas perfekcionistas, labai daug dėmesio skiriu detalėms. Kokybės kartelė iškelta tikrai aukštai, tai žino ir su manimi dirbantys muzikantai, ir klausytojai. Ne veltui mus mėgdžioja. Tai jau yra kokybės ženklas.

– Kaip sumanėte dalyvauti „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinėje atrankoje? Ką Jums apskritai reiškia dalyvavimas šiame konkurse?

– Robertas: Dalyvauti nusprendžiau, vos išgirdęs apie kvietimą siųsti dainą atrankai į „Euroviziją“. Pasiūliau Sigitai ir Viltei, jos sutiko, ir prasidėjo darbai. Daina buvo rašoma specialiai šiai „Eurovizijai“, buvo ruoštasi rimtai, su nuoširdžiu atsidavimu. „Eurovizija“ yra kontraversiškas reiškinys Lietuvoje. Vieni ją myli ir negali praleisti šou, kiti smerkia ir kritikuoja, tačiau visi ją žiūri. Einame į šį TV projektą su labai stipria daina ir tikime, kad ji gali toli nukeliauti. Žinoma, viską sprendžia žiūrovai, kurie balsuos sausio 20 dieną. Jų įsitraukimas ir balsavimas yra viską lemiantis faktorius.“

– Kas sieja ir skiria gyvenimiškąja (o gal muzikine) prasme dvi vokalistes ir grupės įkūrėją bei gitaristą?

– Sigita: Su Robertu gyvenimas suvedė dar vaikystėje. Buvome bendraklasiai M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Vėliau abu buvome pakviesti groti Marijono Mikutavičiaus grupėje, iki šiol ten esame. Su Vilte susipažinome per Robertą. Kartu pradėjome dainuoti „Country Live Project“. Jos aksominis, pilnas ramybės, banguojantis balsas sužavėjo mane… Mus jungia muzika, nors šiaip gyvenime esame visiškai skirtingi žmonės. Svarbu, kad mokame išklausyti vienas kitą ir rasti bendrus sprendimus.

– Kokią žinutę klausytojams siunčia Jūsų daina „Gaudė vėjai“? Papasakokite apie dainos gimimą ir kūrybinį procesą.

– Viltė: Viskas prasidėjo nuo Roberto gitarinių rifų. Pirmiausia Dzūkijos miškų apsupty gimė muzika, o tuomet atėjo laikas nuspręsti, koks ir apie ką galėtų būti tekstas. Bet, tiesą sakant, muzika kalbėjo pati už save, tad daug galvoti neteko. Dainoje „Gaudė vėjai“, kaip ir visoje „Žavarinio“ muzikoje, gausu lietuvių liaudies dainų motyvų. Šį kartą visą tekstą rašėme patys ir nepanaudojome jokios liaudies dainos, bet iš esmės daina panaši į lietuvių liaudies karines – istorines dainas. Čia mes kalbame apie pamatines žmogiškąsias vertybes. Man ši daina yra apie bendrystę ir vienybės svarbą. Tikime, kad, tik eidami išvien ir jausdamiesi tvirti, it kumštis, nugalėsime visą blogį ir išeisime į šviesą.

– Labai džiugu, kad į projektą įsitraukę̇ ir daugiau druskininkiečių. Kas tie žmonės ir kokiose veiklose / srityse veikia/padeda?

– Viltė: Labai džiugu dėl to, kokią didelę ir profesionalią komandą pritraukė mūsų dalyvavimas nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje. Garso režisierius Germanas Skoris pasirūpino naujojo kūrinio skambesiu, o animatorių komanda – Paulius Juočeris, Eglė Jovaišaitė, Vitalis Mika – rūpinasi pasirodymo vizualizacijomis. Jų darbą galite matyti ir „Gaudė vėjai“ muzikiniame klipe. O dar labiau džiugina tai, kad prie komandos prisijungė ir druskininkiečiai! Choreografė ir šokėja Sigita Dailydaitė rūpinasi mūsų judesiais scenoje, tik jos dėka mes jaučiamės tvirtai, kaip niekada. Garso režisierius Dovydas Kiela mus lydi ne tik į koncertus, bet ir vis ištiesia pagalbos ranką ruošiantis ,,Eurovizijos” konkursui. Ačiū šiai nuostabiai komandai!“

– Ką Jums reiškia vaizdo klipe ryškūs gamtiniai motyvai, persipynę su lietuviškąja dvasia dainoje?

– Viltė: Lietuvių tautosakoje labai svarbūs gamtos motyvai. Nuo seno tikima, kad visa gamta ir jos stichijos gali padėti žmogui, jį praturtinti, jį sergėti ir apginti. Kaip tai buvo svarbu mūsų protėviams, taip pat svarbu ir mums. Daugybę gamtos simbolių galima aptikti „Žalvarinio“ dainose, tad ir šį kartą mūsų pasirodyme jų tikrai bus. Dainos tekste mes prašome gamtos jėgų lydėti ir sergėti brolius. Kita vertus, galima pažvelgti ir kitaip. Kartais bauginančios stichijos – gaudžiantys vėjai, nešančios upės, ūžiančios girios – gali būti aliuzija į neišvengiamus sunkumus ir užplūstančias negandas, kurias įveikti ir nugalėti gali vienybė ir mūsų visų bendrumas.

– Gal galėtumėte kiekvienas išduoti skaitytojams savo hobį ar aistrą?

– Viltė: Daug kas man patinka, užsiimu labai skirtingomis veiklomis, tad, sulaukusi tokio klausimo, tiesiog pagalvoju, kad labai mėgstu lietų. Kai lyja, ramu ir išorėje, ir viduje. Tada, man rodos, pats geriausias laikas pasivaikščiojimams. Ir nemėgstu saulės, tad, kai žiemą visiems sunku dėl jos stygiaus, aš gyvenu labai gerai. Tikrai.

Sigita: Kiekvienas mano rytas prasideda nuo jogos ir meditacijos. Mane traukia ezoterika, esu sertifikuota tarologė. Kartais dėlioju ir skaitau kortas žmonėms, kurie turi klausimų Visatai.

Robertas: Mėgstu keliones dviračiu, žygius pėsčiomis miškais, plaukimą baidarėmis. Kai persikėliau iš Vilniaus gyventi į kaimą, atradau, kad patinka meistrauti. Dabartinis hobis ar laikina aistra – baldų baldelių gamyba: suoliukai, kėdės, spintos ir visa kita, kas iš medienos. Vėliau gal imsiuosi pinti vainikus (juokauju).

– Ar grupės narių požiūris į „Euroviziją“ panašus?

– Viltė: Pamenu „Eurovizijos“ vakarus kartu su šeima vaikystėje. Man šis tarptautinis dainų konkursas visada patiko ir laukdavau jo kiekvienais metais. Rodos, visada žinojau, kad į šią sceną vienaip ar kitaip teks įžengti ir man. Labai džiaugiuosi, kad šiemet projekte su „Žalvariniu“ pristatome lietuvišką dainą, kupiną lietuvių liaudies dainų motyvų. Tai rimtas pareiškimas: mūsų pradas mums svarbus, o tautosaka gali atgimti naujai.

Sigita: Aš į viską gyvenime žiūriu labai atsakingai, nesvarbu, kas tai būtų, – „Eurovizija“ ar kiti projektai. Visada stengiuosi padaryti tiek, kiek sugebu, ir dar truputį daugiau. Eurovizija tikrai gera proga paaugti, patobulėti kaip atlikėjai. Nuo kiekvieno  mūsų priklauso visos grupės sėkmė.

Robertas: Visur, kur tenka dalyvauti, atiduodu save maksimaliai. Jeigu jau imuosi kokio projekto, netausoju savęs, neskaičiuoju laiko ir energijos, pamirštu apie mane supantį pasaulį. Esu darboholikas šia prasme.

– Dalyvavimas „Eurovizijos“ atrankose – išbandymas, propaguojamo muzikinio stiliaus įprasminimas ar tolesnės muzikinės veiklos simbolinis preliudas?

– Robertas: Lietuvos muzikos scena yra beviltiškai supopsėjusi. Einame ten ir todėl, kad norime parodyti tiems, kurie galbūt mūsų nežino, kad yra stipri alternatyva. Vakarietiškas požiūris, laisvė ir rokenrolas. Italai renkasi roką, suomiai – roką, o kodėl mes negalime išsirinkti geros dainos lietuvišku tekstu?

– Skaitytojams, be abejonės, įdomu sužinoti apie įtemptus konkurso parengiamuosius darbus.

– Robertas: ,,Eurovizija“ – rimtas reikalas, daug visko reikia padaryti. Tai ne šiaip kelionė į koncertą, kur viskas labai aišku ir paprasta. Be dainos sukūrimo yra begalė kitų klausimų. Reikia pasirūpinti kameromis, apšvietimo niuansais, rūbais, choreografija, repeticijų derinimu, komandos subūrimu ir t.t… Ilgas ir nuobodus vadybinis darbas. Tačiau, kai viskas pavyksta, džiaugiesi geru rezultatu. Mes labai norime patekti į finalą!

– Ką norėtumėte pasakyti druskininkiečiams prieš svarbų šios savaitės šeštadienio pasirodymą?

– Viltė: Pirmiausia visada norisi perduoti Druskininkams linkėjimus. O šį kartą norisi ir priminti, kad esame stiprūs tada, kai esame kartu. Tad susivienykime ir susiburkime prie spalvotųjų televizijos ekranų ir sausio 20-ąją!

– Sigutė: Norėčiau palinkėti malonaus laiko praleidimo prie TV ekranų. Tikiuosi, kad mūsų pasirodymas suvirpins Jūsų širdis.

– Robertas: Druskininkai yra mano antrieji namai. Myliu miestą ir jo žmones. Visus druskininkiečius norėčiau paraginti būti aktyvius šį šeštadienį, žiūrint Eurovizijos antrąjį pusfinalį, ir balsuoti už mūsų pasirodymą, kurio numeris yra 05. Stiprybės visiems ir nesušalkite.

Ramunė Karlonienė