„Eglės sanatorijoje“ – Ievos Skauronės paroda

Nepaisant intensyvaus administracinio, akademinio darbo, kurį atlieka Vilniaus dailės akademijos profesorė Ieva Skauronė rektoriaudama ir dėstydama, menininkė niekada nestokoja laiko ir energijos kurti. Tą rodo dažnos menininkės parodos – tiek personalinės (jų yra surengusi daugiau kaip dvi dešimtis), tiek grupinės. Dvidešimt „Eglės sanatorijoje“ nuo gegužės 3-sios eksponuojamų I. Skauronės paveikslų yra sukurti per paskutiniuosius penkerius metus.

„Eglės sanatorijoje“ galima apžiūrėti I. Skauronės parodą / Roberto Kisieliaus nuotraukos

Ievos kūryba apima figūratyvinę ir abstrakčią raišką – pastaroji kaip tik ir rodoma parodoje. Ekspozicijos kūrinius vienija ritmo variacijomis grįstos kompozicinės struktūros, kurias sustiprina skaisčių, dažniausiai – kontrastuojančių spalvų įtaiga. Abstrakcijos visada atveria labai plačias interpretacijų galimybes, tačiau tonizuojantis paveikslų koloritas, taki cikliškai pasikartojančių kompozicijos elementų tėkmė ir net paveikslų pavadinimai („Graži diena“, „Atgimimas“, „Šviesos pėdsakai“, „Priliesk lengvai žemę“) orientuoja žiūrovo pagavą pozityvių apmąstymų link. Tiesą sakant, kitokio paveikslų asociacijų linkmių, turint omenyje ekspozicijos vietą, ir negalima tikėtis. Vis tik vitališkas pakilumas, savotiškas Ievos paveikslų optimizmas nėra vien tik Druskininkų parodos ypatumas. Gyvybingumas, teigiantis pradas apskritai yra būdingas menininkės paveikslams net ir tuo atveju, kada juose yra keliami dramatiški, skaudūs, pavyzdžiui, Holokausto ar politinių katastrofų klausimai. Nors Ievos kūriniai yra aiškiai atpažįstami dėl savitos stilistikos, pasižyminčios judriomis ritmiškų brūkšnelių sąveikomis, plokščia vaizdo traktuote, grynomis, bet ne fluorescencinio ryškio spalvomis, menininkė drauge yra ir visiškai „nepagaunama“ ją atpažįstančiam žvilgsniui.

Druskininkų ekspozicija rodo plačią jos išraiškos įvairovę, kuriančią tai ekspresyvų vaizdą, tai visiškai dekoratyvinę, o retsykiais net ir popartinę kompoziciją. Visa tai liudija ir menininkės kūrybinę energetiką, kurioje Ievos tapybinė klausa, asmeninis subtilumas darniai susijungia su analitiškumu, ir, apžiūrinėjant ekspoziciją, išsaugo žiūrovo dėmesį. Ievos Skauronės paroda „Eglės sanatorijoje“ bus eksponuojama visą mėnesį, o vėliau ji persikels į Birštoną, iš kurio į Druskininkus bus atvežta kitos profesorės – scenografės ir tapytojos Giedrės Riškutės paroda.

Dalia Karatajienė