Druskininkai įkvepia ir vitražo meistrus

Įgyvendinant Druskininkų savivaldybės bei Miesto muziejaus projektą „Druskininkų vitražo simpoziumas „Čiurlionio atspindžiai“, M. K. Čiurlionio meno mokyklos erdves papuošė dar du nauji vitražai.

Simpoziumų metu sukurtų vitražų ekspozicija šiais metais įtraukta į Nacionalinio M. K. Čiurlionio kelio lankomų objektų sąrašą.

 Simpoziumas pirmą kartą dalinai buvo finansuotas ir Lietuvos kultūros tarybos.

Ž. Mirinavičius prie vitražo „Laiškai Sofijai“/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Mokykloje – du nauji vitražai

Naujais vitražais M. K. Čiurlionio meno mokykla puošiama nuo 2015 metų. Čia jie naudojami ir kaip vertinga meninė-edukacinė priemonė.

Nuolatinėje ekspozicijoje Meno mokykloje iki šiol buvo galima pamatyti 6 vitražus: „Čiurlionio atspindžiai Druskininkuose“ (autorius Vincas Matonis), „Čiurlionio atspindžiai“ (autorė Eglė Rakauskaitė), „Origami virš Nemuno“ (autorius Rimvydas Mulevičius), „Gyvybė iš žemės gelmių“ (autorius Nerijus Baublys), „Parafrazės su Čiurlioniu“ (autorius Eimutis Markūnas), „Atspindžiai/vasaros simfonija-2015“ (autorė Edita Utarienė).

O rugsėjo 22 d. Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje visuomenei pristatyti dar du simpoziumo „Čiurlionio atspindžiai 2019“ metu sukurti vitražai – „Pasaulio vizija“ (autorius Ignas Meidus) ir „Laiškai Sofijai“ (autorius Žydrūnas Mirinavičius). Renginyje dalyvavo naujai sukurtų vitražų autoriai.

Šiemečio „Druskininkų vitražo simpoziumo“ programa papildyta naujove – rugsėjo 23 d. Miesto muziejuje surengtos dailininko, pedagogo V. Matonio kūrybinės dirbtuvės „Vitražo spindesys ir įvairovė“.

V. Matonio paskaita-kūrybinės dirbtuvės „Vitražo spindesys ir įvairovė“/Druskininkų miesto muziejaus archyvo nuotraukos

Druskininkų miesto muziejaus direktoriaus Gintaro Dumčiaus teigimu, nepaisant bendros vitražų teminės krypties, interpretacijų pagal M. K. Čiurlionio kūrybą, Meno mokykloje eksponuojamus vitražus sukūrė labai skirtingai dirbantys autoriai, o tai atveria vis platesnes galimybes susipažinti su įvairiu vitražu, meninėmis koncepcijomis.

„Penkerius metus iš eilės vykstantys profesionalių dailininkų vitražininkų simpoziumų rezultatas – konkretaus laikotarpio 2015-2019 metų Lietuvos monumentaliosios dailės, vitražo, ekspozicija, kuri jau dabar yra lankytina kurorto vieta ir susilaukia daug padėkų už tokios ekspozicijos sukūrimą, o ateityje, be jokios abejonės, bus ir įdomus meno istorijos objektas. Tuo pačiu vaikų mokymosi aplinka formuos ir būsimus menininkus, padės išsiugdyti meninį skonį“, – mintimis dalijosi G. Dumčius.

M. K. Čiurlionio meno mokyklos direktorės Onos Olšauskienės žodžiais, vitražai ne tik puošia mokyklą, jie yra ir itin reikalinga vizualiųjų menų pažinimo priemonė: „Vitražas yra kaip spalvotyros pagrindas“.

Prasiskverbiančios šviesos galia

Vitražo „Pasaulio vizija“ autorius Ignas Meidus, Lietuvos dailės akademijoje (LDA) dėstęs 30 metų, dabar yra laisvas menininkas ir teigia, kad visą savo laiką jis skiria būtent vitražo menui: „Esu laimingas, kad turėjau galimybę dalyvauti šiame projekte. Druskininkai – labai gražus miestas, traukia lankytis. Gal todėl, kad ir Čiurlionis čia gyveno, kūrė. Jis man labai artimas savo menu, visa kūrybine filosofija.

I. Meidus prie vitražo „Pasaulio vizija. Variantas Nr.4“/Roberto Kisieliaus nuotrauka

M. K. Čiurlionis kūrė dviejose meno srityse, ir man nebuvo lengva apsispręsti, kokią interpretaciją pasirinkti. Projektui buvau sukūręs penkis darbo variantus. Simboliška, bet manojo kūrinio idėja atsirado, kaip tik man atvykus trumpam paviešėti į Druskininkus. Tąsyk atkreipiau dėmesį į žemės faktūras po lietaus, lapiją…

Nesiekiau M. K. Čiurlionio kopijuoti. Tai buvo interpretacija jo kūrybos tema. Sukūriau savo viziją su Žemės, Kosmoso, kitais įvairiais simboliais, kuriuos savo kūryboje naudojo ir M. K. Čiurlionis.

Kad vitražas spindėtų visa savo galia, reikia šviesos. Vitražas žavi tuo, kad jis keičiasi drauge su metų laikais, šviesos šaltiniu… Kadangi darbas yra parodinio formato, smulkias detales kūriau ir pateikiau, kad žiūrovas turėtų galimybę grožėtis vitražu ir iš arti. Norėjosi, kad būtų matoma ir tam tikra amato dalis, pradirbtos detalės.“

Vitražo „Laiškai Sofijai“ autorius, LDA lektorius Žydrūnas Mirinavičius: „Man didelė garbė eksponuoti savo darbą. Į Druskininkus, M. K. Čiurlionio miestą, jau ir anksčiau atvažiuodavau su savo studentais. Visada džiaugiuosi galimybe Druskininkuose tam tikra prasme prisiliesti prie M. K. Čiurlionio. Druskininkuose juntama vitražo tradicija: čia yra K. Morkūno, A. Dovydėno, E. Utarienės, G. Dumčiaus darbų. Tai – aukščiausios prabos vitražininkai, iš kurių galima ir reikia mokytis.

M. K. Čiurlionio kūrybą galima daugeliu pjūvių nagrinėti: novatoriška, unikali, juntamos muzikos ir dailės sąsajos. Tačiau man jis visų pirma yra kūrėjas, kuris nesitaikstė su epochos konvencijomis. M. K. Čiurlionis man – pavyzdys, jis kūrė tai, kas jam pačiam atrodė įdomu ir vertinga.

Vitražą mes matome tiesioginės šviesos poveikyje, jis  – kaip šviesulys. Ir, nors tai plokštuminis menas, tačiau savo esme yra erdvinis, nes persmelkia visą erdvę, tūrį. Tai šviesos stebuklas, o šviesa žmogui yra esminis dalykas…

Mano sukurtame vitraže „Laiškai Sofijai“ yra tiesioginių citatų iš M. K. Čiurlionio kūrinių: banga su MKČ inicialais, išgraviruotos gaidos, laiško Sofijai faksimilė. Savo darbe aš norėjau atskleisti ir išryškinti Čiurlionio ir Sofijos ryšį, pavaizduoti jų dueto grožį. Šeima, antroji pusė yra svarbi menininkui. Juk ir pažiūrėjus istoriją, šalia didžių vyrų visada stovi stiprios moterys. Esame įpratę dažniau matyti Čiurlionį vieną – portretai, paminklas. Tačiau puikiai žinome, kokia brangi ir svarbi jam buvo Sofija. Ir kokia reikšminga jos veikla buvo Lietuvai – ne tik, kai buvo šalia Čiurlionio, bet ir vėliau. Jos kultūrinė visa gyvenimo veikla yra neišmatuojamai didelė, reikšminga.“

Muziejuje – apie vitražo ypatumus

Druskininkų miesto muziejuje surengtų paskutiniųjų kūrybinių dirbtuvių „Vitražo spindesys ir įvairovė“ metu organizuotame susitikime su Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos moksleiviais, jų mokytojais, druskininkiečiais ir kurorto svečiais dailininkas V. Matonis pristatė savo sukurto ir praėjusiais metais mokyklos hole vitražų ekspoziciją papildžiusio kūrinio idėją, aiškino jo simboliką.

Pasak V. Matonio, M. K. Čiurlionis suvokė aplinką sielos akimis: „Jis įsijausdavo į aplinką, gyvenimą ir savo kūryboje pasakydavo, išreikšdavo tai, kas jam, kaip kūrėjui, menininkui buvo duota pamatyti, jausti –  tai, ką matė sielos akimis, jis ir išreikšdavo. Būtent todėl jo darbai ypatingi, ir rezonuoja, randa atgarsį daugelio žmonių širdyse, įvairiuose pasaulio kraštuose.“

Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos pedagogas, vitražo „Čiurlionio atspindžiai Druskininkuose“ autorius V. Matonis pasidžiaugė, kad Druskininkuose tęsiama vitražo tradicija, o šia technika sukurtus kūrinius gali pamatyti tiek daug Druskininkus lankančių, menui neabejingų žmonių iš visos Lietuvos bei užsienio.

V. Matonis susirinkusiuosius supažindino su Tiffany technika kuriamo vitražo ypatumus. Apie tai dailininkas artimiausiu metu ketina išleisti ir metodinę priemonę.

Druskininkų miesto
muziejaus informacija