„Pedagoginė veikla – mano gyvenimo prasmė ir laimė“
Eidamas 92-uosius metus, 2022 m. spalio 17-ąją į Amžinybę išėjo Vytautas Bazys, buvęs ilgametis Druskininkų 1-osios vidurinės mokyklos direktorius, vadovavęs ugdymo įstaigai 25-erius metus, žinomas fizikos mokytojas, mylimas šeimos žmogus, kartu su žmona Stanislava, taip pat mokytoja, užauginęs dukrą Alvydą, mokslininkę, sulaukęs anūkų ir proanūkių…
Direktorius – ryškus autoritetas ir tuometėje mokykloje, ir šiandienos laikais, nes buvo darbštus ir sąžiningas, dėmesingas ir nuoširdus, rūpestingas. Jis niekada nenutraukė ryšių su savo mokykla, kurioje dirbo abu su žmona, domėjosi ir džiaugėsi aktyvia ir turininga ugdymo įstaigos veikla, gražiais darbais, išgyveno dėl sunkumų.
VYTAUTAS BAZYS
(1931-05-10 – 2022-10-17)
Tikras dzūkas, gimęs ir augęs Varėnos rajone, Pašalčių kaime, jaunystėje svajojo tapti jūrininku, bet pokaris ir okupacija nepripažino norų laisvės. Juk tebuvo 1951-ieji…
Pradėjęs studijuoti žemės ūkio mokslus, kaip puikus studentas, buvo pakviestas tęsti studijų Maskvoje. Tada pats atsisakė. Greitai keliai atvedė į Pedagoginio instituto Fizikos fakultetą, ir gyvenimo laivas nuvingiavo pedagoginės veiklos vandenimis. Paskyrimas dirbti į Švenčionių rajoną, Adutiškio vidurinę mokyklą fizikos mokytoju, o, neilgai trukus, – mokymo dalies vedėju, netenkino, nes dzūkui netiko lygumos, traukė savas kraštas. Pagaliau 1956-ieji – artimesnė aplinka: miškingieji Daugai, kuriuose teko dirbti ir mokytoju, ir Švietimo skyriaus vedėju. Ten ir susipažino su gražiąja geografijos mokytoja Stasele, būsima žmona. 1960 m. kitas paskyrimas – į Molėtus, vadovauti internatinei mokyklai. Tačiau po ilgų prašymų 1962 m. V. Bazys su šeima atvyko dirbti į Druskininkus, šalia savųjų. Metus dirbo Švietimo skyriaus vedėju, po to jaunas ir perspektyvus švietimietis paskirtas tuometės Druskininkų 1-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. Mokykla, direktoriui V. Baziui vadovaujant, buvo viena iš geriausiųjų šalyje pagal stojamųjų į aukštąsias mokyklas rezultatus, išugdė didelį būrį garsių mokslininkų, gydytojų, inžinierių, politikų, rašytojų, žurnalistų… Sunkiausia direktoriui buvo atlaikyti daugybę kontrolierių, patikrinimų, sakyti, kaip reikia, o daryti, ko nori širdis.
V. Bazys ne kartą yra sakęs, kad jį visada palaikė ir vedė į priekį, naujovių ir prasmės skatino ieškoti smalsūs ir aktyvūs mokiniai, jų nuoširdus noras siekti mokslo, mandagumas, geras išsiauklėjimas.
Direktorius už gerą darbą buvo apdovanotas pačiais garbingiausiais to meto apdovanojimais, gavęs Nusipelniusio mokytojo garbės vardą, nes fizikos dalyko nepaliko niekada. 1988-aisiais dėl sveikatos problemų V. Bazys atsistatydino iš vadovo pareigų, tačiau dar ilgokai – iki 2005-ųjų – dirbo fizikos mokytoju kitoje mokykloje.
Sakytume, mokykloje prabėgo net 50 šio garbaus žmogaus metų, tačiau nebūtume teisūs. 2006-aisiais, susikūrus „Atgimimo“ mokyklos (buvusios 1-osios vidurinės) senjorų mokytojų klubui „Bičiuliai“, direktorius kartu su žmona, kiek abiems leido jėgos, aktyviai dalyvaudavo klubo veikloje. Sklandžiu džiugiu žodžiu apibendrindavo kiekvieną susibūrimą, išvyką į teatrą, dalyvavo netradicinėse pamokose, kelionėse į gamtos ar žmogaus darbo stebuklų vietas.
Laikas pasiima mums brangius žmones visada per anksti, nesvarbu, kiek jiems metų…
Nuoširdžiai užjaučiame ilgamečio Druskininkų 1-osios („Atgimimo“) mokyklos direktoriaus Vytauto Bazio žmoną, dukrą ir jos šeimą, netekusius artimo ir labai mylimo žmogaus, o mūsų švietimo bendruomenę – atsidavusio darbui, nuoširdaus kolegos…
Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos bendruomenė ir senjorų klubas „Bičiuliai“