IN MEMORIAM ROMANA NORGĖLAITĖ – JONUŠIENĖ

OMANA NORGĖLAITĖ – JONUŠIENĖ

1931-07-11 – 2023-07-06

Angelas sargas į dangiškąją karalystę pasikvietė ilgametę lietuvių kalbos mokytoją, etninės kultūros puoselėtoją Romaną Norgėlaitę – Jonušienę.

Romana gimė Tauragėje, Pranciškos ir Tomo Norgėlų šeimoje. 1954 m. studijas Vilniaus universitete, lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė su poetais A. Baltakiu, J. Marcinkevičiumi, A. Maldoniu, kalbininku J. Kazlausku ir kitomis Lietuvos kultūrai nusipelniusiomis asmenybėmis.

1963 m. su vyru ir sūnumi Laimantu Romana iš Kupiškio persikėlė į Druskininkus. Dirbo Druskininkų vakarinėje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje mokymo dalies vedėja. Vėliau – vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja. Ji įkūrė Lietuvos knygos bičiulių draugijos Druskininkų skyrių, organizavo įdomius poezijos vakarus, susitikimus su žymiais poetais, rašytojais, žurnalistais, aktoriais… „Poezijos pavasarėlyje“ į kurortą sukvietė ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius.

Romana Jonušienė – liaudies papročių, įvairių parodų, kalendorinių švenčių pradininkė mūsų mieste. Senamiesčio vidurinėje mokykloje ji įkūrė etnokultūros mokinių būrelį, kurį lankė 8-11 klasių moksleiviai.

Romana Jonušienė buvo viena iš Druskininkų „Bočių“ įkūrėjų, bendrijos vadove buvo 2002-2005 m. Vėliau ilgą laiką vadovavo „Kraitės“ klubui ir etnografiniam būreliui. Ji aktyviai bendradarbiavo su Druskininkų mokyklų etnografiniais būreliais, stengėsi perduoti senovinius papročius. Romana ėmė organizuoti Jurginių, Joninių, Užgavėnių ir kitas šventes. Apie senovinių papročių panaudojimą daug rašė miesto ir respublikinėje spaudoje.

Romana Jonušienė buvo Tėviškės pažinimo draugijos Dzūkijos krašto koordinatorė. Buvo labai kūrybinga, darbšti, talentinga, pareiginga.

Romanos Jonušienės pasiūti, numegzti, nunerti, iš gamtinės medžiagos ir druskos padaryti darbeliai pasklido po Lietuvą ir už jos ribų. Labdaringa veikla ji užsiėmė ne tik moterų katalikių draugijoje, bet ir kartu su Druskininkų „Bočiais“. Daugelį metų įvairių švenčių progomis savo draugus, pažįstamus ji pasveikindavo per Lietuvos radiją.

Romana užrašė Druskininkų krašto gyventojų istorijas. Jos atsiminimai apie J. Marcinkevičių pateko į knygą. „Nepaisyti savo etninės kultūros – reiškia prarasti savo tautiškumą“, – sakydavo tikra Lietuvos patriotė Romana Jonušienė.

Velionė palaidota Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Nuoširdžiai užjaučiame sūnų Laimantą, visus artimuosius. Telydi Jus dvasios stiprybė!

Alfreda Pigagienė ir Druskininkų „Bočių“ bendrija