Gydytojas Vaclovas Agintas 1942 – 2023

Pirmomis vasario dienomis iš mūsų bendruomenės į Anapilį pasitraukė daugeliui druskininkiečių žinomas gydytojas Vaclovas Agintas.

Kolega Vaclovas, gimęs 1942 m. sausio 10, mirė 2023 m. vasario 2 d. būdamas su savo artimaisiais.

Kai kas iš druskininkiečių negalėjo patikėti, kad šio autoritetingo žmogaus, gero specialisto, nuoširdaus bičiulio jau nebebus tarp mūsų. Atsisveikinant su juo, karstas skendo gėlėse, druskininkiečiai meldėsi Druskininkų bažnyčioje, o amžino poilsio Vaclovas atgulė prie savo tėvelių – senosiose Ratnyčios kapinėse.

Ne kiekvienam žinoma, kad retos specialybės – Odos ligų gydytojo – karjerą kolega Vaclovas pradėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Druskininkuose su žmona Jūrate, taip pat medike, jis pradėjo dirbti 1970-aisiais. Druskininkų ligoninei / poliklinikai buvo labai reikalingas ir dėmesingas savo srities specialistas.

Dirbdami Druskininkų ligoninėje, Vaclovas ir Jūratė užaugino sūnų Gintarą bei dukrą Jūratę.

Savo darbe kolega Vaclovas pasižymėjo kruopštumu ir labai geromis žiniomis, nenuginčijamai turėjo labai stiprų profesinį gydytojo specialisto autoritetą.

Keitėsi mūsų gyvenimai. Atėjus Atgimimo epochai, atsirado vilties, kad gydytojai galės turėti daugiau įtakos atsakingos gyvenimo srities – medicinos – tobulėjimui. Atkūrus Lietuvoje Gydytojų sąjungą, gydytojas Vaclovas Agintas buvo mūsų gretose, įkuriant Lietuvos gydytojų sąjungos Druskininkų skyrių.

Buvo reikalingos iniciatyvos, tam tikra diplomatija, kūrybiškumas, kuriant nuostatas, numatant atkurtos organizacijos darbo gaires. Buvo daug vilčių, kad galėsime padėti tobulinti subtilią sritį – mediciną.

Vaclovas aktyviai dalyvavo ir pilietinėse akcijose. Štai lemtingais 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiuose jis kartu su žmona Jūrate buvo druskininkiečių grupėje, budėjusioje prie svarbiausių valstybinių objektų sostinėje Vilniuje.

Retas kuris gali suprasti, ką teko išgyventi prieš tanko patrankos, automatų šūvius prieš beginklius žmones, mušamus automatų buožėmis ir metalinėmis lazdomis. Visą tą siaubą patyrė ir su kitais civiliais gynėjais atlaikė ir Vaclovas su žmona Jūrate. Tautos atmintyje, Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje likęs ir gydytojo Vaclovo Aginto liudijimas apie tai.

Nurimus dramatiškiems įvykiams, kolega Vaclovas aktyviai dalyvavo Lietuvos gydytojų sąjungos Druskininkų skyriaus (šiuo metu – LGS Druskininkų filialas) darbe, tarybos veikloje, daug prisidėjo prie kvalifikacinių iniciatyvų, specifinio Druskininkų kurorto medikų darbo tobulinimo ligoninėje, sanatorijose. Jis ėmėsi iniciatyvų, reprezentuojant Druskininkus LR Seimo Sveikatos reikalų komitete, Sveikatos ministerijoje.

Keitėsi laikas, ir mūsų kolega visą savo patirtį panaudojo „Eglės sanatorijoje“. Sąžiningai ir nuoširdžiai atlikdamas savo darbą, jis dalyvaudavo respublikinės dermotovenerologų mokslinės draugijos renginiuose, reprezentavo „Eglės sanatorijos“ galimybes gydyti odos ligas. Tas pastangas teigiamai įvertino ir Vilniaus bei Kauno medicinos universitetų moksliniai darbuotojai, klinikų vadovai, specialistai.

Išsiskyrimo skausmo dienomis, mirus Vaclovui Agintui, nuoširdžiai užjaučiame jo žmoną Jūratę, sūnaus ir dukros šeimas, artimuosius ir visus, pažinojusius šį druskininkiečiams daug padėjusį gydytoją.

Druskininkų medikų, gydytojų, Gydytojų sąjungos narių vardu, kolega Kazys Barniškis