Birutė Ona Zuzevičienė 1935-2023

Eidama 88-uosius gyvenimo metus, Anapilin iškeliavo Mokytoja, mokyklos muziejaus darbuotoja bei ilgametė Leipalingio mokyklos direktorė Birutė Ona Zuzevičienė. Visą gyvenimą ji paskyrė Leipalingiui bei jaunajai kartai. Niekada nebuvo abejinga aplinkiniams ir tiems, kurie buvo artimi, todėl iki paskutinių dienų baigusiems Leipalingio vidurinę mokyklą ar čia gyvenusiems išliko saitu su gimtine į kitus Lietuvos kraštelius iškeliavusiems leipalingiečiams.

B. O. Zuzevičienė gimė 1935 m. lapkričio 17 d. Leipalingio miestelyje, tarnautojų šeimoje. Tėvelis Martynas Kaleinininkas buvo Nepriklausomybės kovų kovotojas, Leipalingio valsčiaus raštinininkas, o mama jaunystėje dirbo pašte, šeimai pagausėjus, triūsė namuose. Birutė mokėsi Leipalingio pradžios, o paskui dvare įsikūrusioje vidurinėje mokykloje. Buvo aktyvi, smalsi, noriai dalyvaudavo visur, kur tik stigo jos rankų ar buvo kviečiama. Tik baigusi vidurinę mokyklą, skubėjo greičiau užsidirbti duonai, todėl 1954 m. iš karto pradėjo dirbti mokykloje bibliotekos vedėja. Mokiniai buvo esminė jos motyvacija, skatinanti dirbti kūrybiškai. 1962 m. dėstė piešimą 5-7 klasėse. Dirbo nuoširdžiai, atsidavusiai, todėl visada buvo mokinių apsupty. Jaunimą skatino domėtis bei dalyvauti visuomeninėse veiklose. Turėdama retą talentą suburti ir organizuoti, niekada nestigo dalyvių atstovauti mokyklai įvairiuose renginiuose. Leipalingio vidurinės mokyklos mokiniai iškovodavo ne vieną prizinę vietą jaunimui skirtuose sporto, kraštotyrinio ar kitokio pobūdžio renginiuose.

Dirbdama, B. O. Zuzevičienė visada domėjosi nauja metodine literatūra, dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose. Kolegos pasiūlė studijuoti neakivaizdiniu būdu, tad 1970 m. prasidėjo naujas jos gyvenimo etapas – istorijos studijos Valstybiniame Vilniaus pedagoginiame institute. 1977 m. B. O. Zuzevičienė tapo užklasinio ir užmokyklinio darbo organizatore, o 1983 m. jai patikėta vadovauti Leipalingio vidurinei mokyklai. Šias pareigas Mokytoja ėjo iki 1991 m. Per tą laiką padaryta daugybė svarbių darbų – atliktas senųjų dvaro rūmų remontas, sustiprinta mokyklinė bazė, daug dirbta, puoselėjant kraštotyros muziejų bei garsinant Leipalingio mokyklos vardą. Mokykloje veikė įvairūs būreliai, tarp kurių ypatingai aktyvūs bei garsinantys mokyklos vardą buvo kraštotyros ir jaunųjų turistų.

Nuo 1991-ųjų B. O. Zuzevičienė dirbo istorijos mokytoja ir mokyklos muziejaus darbuotoja ir atliko daug vertingų kraštotyros darbų: įsteigė jaunųjų kraštotyrininkų klubą „Jotvingis“, kurio nariai rengė ekspozicijas įvairiomis temomis, surašė miestelio Kapų gatvės gyventojus, rinko medžiagą apie iškilius Leipalingio kraštiečius. Ir, kaip būdinga jos kartai, su daugeliu jų išlaikė glaudų ryšį, todėl dabar muziejaus fonduose saugoma unikali medžiaga apie buvusius leipalingiečius – Antaną Laukaitį, mokyklos filantropą Joną Šoliūną, buvusį pradžios mokyklos vedėją Vladą Matukonį, pirmąjį pradžios mokyklos vedėją Juozą Sabalių bei pirmąjį vidurinės mokyklos direktorių kun. Bernardą Čepulį, mokslininką Algimantą Radzevičių ir daugelį kitų. Muziejaus fondas pasipildė Izabelės ir Adolfo Navarackų šeimos dovanotais eksponatais. Mokytojos rūpesčiu, sudarytas aplankas „Jie dirbo mūsų mokykloje“, kuriame surašyti visi mokykloje dirbę mokytojai nuo 1996 m. Mokytojos dėka surinkta muziejinė medžiaga daug kur susisteminta bei surašyta ranka (pasižymėjo gražia, taisyklinga rašysena), o vėliau iki vėlyvos nakties spausdinta kompiuteriu, todėl beveik prie kiekvieno muziejaus dokumento prisilietusi jos ranka. Ypatingai kruopščiai kartu su Ona Alesiūte-Bleizgiene vedė mokykloje veikusios Valančiukų kuopos veiklos „Dienoraštį“, apimantį 1996-2009 metų veiklą. Jai vadovaujant, muziejus užėmė I-ąją vietą Respublikiniame mokyklų muziejų apžiūros konkurse, kurį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Kraštotyrinė veikla neapsiribojo tik mokykla. B. O. Zuzevičienė bendradarbiavo su „Tėviškės pažinimo draugijos“ Druskininkų skyriumi, dalijosi istorinę vertę turinčiomis žiniomis apie Leipalingį ir šio krašto žmones „Druskininkų krašto tautotyros metraštyje“. Į metraščio puslapius sugulė ne tik unikali Kaleininkų šeimos istorija straipsnyje „Kaleininkų giminės likimų raštai“, bet ir kitų leipalingiečių istorijos. Kartu su mokytojais O. Alesiūte-Bleizgiene bei Juozu Telešiumi buvo Lietuvos pažinimo laikraščio „Gimtinė“ vėliavos kūrimo autorė.

B. O. Zuzevičienei visada rūpėjo muziejinį darbą atlikti profesionaliai, ji tobulinosi įvairiuose kursuose bei pati skaitė pranešimus seminaruose: „Leipalingio mokykla – pilietinio-etnokultūrinio ugdymo centras“ (2002), Šilalės rajono pedagogams skaitė pranešimą „Ugdymo proceso organizavimas Leipalingio pagrindinėje mkykloje“ (2006), „Klubo „Jotvingis“ veikla“ (2007). Mokytoja matė prasmę projektinėse veiklose – projektai „Gyvieji dvarai ir pilys“ (2005), „Leipalingio muziejui – 50 metų“ (2007), su mokiniais dalyvavo konkurse „Mano senelių ir prosenelių kaimynai-žydai“ (2003). Mokyklai B. O. Zuzevičienė atidavė 61-erius gyvenimo metus, kurie, neabejotinai, paliko pėdsaką daugelio ją lankiusių mokinių atminty.

O. B. Zuzevičienė apdovanota Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko padėka, minint Leipalingio 500-ąjį jubiliejų, už aktyvią veiklą 2006 m. tuometis Lietuvos socialdemokratų partijos sekretorius, prezidentas Algirdas Brazauskas LSDP 110-ųjų metinių proga ją taip pat apdovanojo padėka.

Leipalingio kraštą paliko asmenybė, daug gyvenimo paskyrusi jaunimui, visuomenei, prisidėjusi, garsinant miestelio vardą ir drąsiai galima sakyti, didele dalimi kūrusi Leipalingio istoriją ir buvusi jos dalimi.

B. O. Zuzevičienė palaidota Leipalingio miestelio civilių kapinėse.