Tautodailininkės kūryboje – gyvenimas, įaustas su meile

Šią savaitę tautodailininkė Monika Lukaševičienė pasitinka gražią savo gyvenimo ir kūrybos sukaktį. Ta proga visus, besidominčius liaudies menu, branginančius tautinį paveldą ji kviečia į savo darbų parodą. Rytoj, birželio 17 dieną, 17 val. Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje bus atidaryta M. Lukaševičienės kūrybos darbų paroda, surengtas susitikimas su tautodailininke, kurios visa ilgametė veikla jau tapo neatsiejama Druskininkų kultūros dalimi. Su didele meile gyvenimui ir tautinėms tradicijoms sukurti medžio ir akmens darbai, gobelenai, audiniai, tautinės juostos – tai indėlis, reikšmingas ne tik Lietuvos tautodailės istorijoje, bet ir įvairiomis progomis sušildęs bei tebedžiuginantis daugelio druskininkiečių širdis. M. Lukaševičienės žodžiais, visa jos kūryba, susijusi su etnokultūra, yra neatsiejama jos pačios gyvenimo dalis. „Turime stengtis išsaugoti mūsų tautines šaknis, paveldą. Liaudies meno tradicijas saugoti yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir lietuvišką žodį ar knygą, kaip lietuvišką padavimą…“, – įsitikinusi tautodailininkė.

Laimos Rekevičienės nuotrauka

– Kokį Jūsų gyvenimo etapą žymi ši paroda?
– Pradėjusi nuo 25-ojo savo gimtadienio, kas penkeri metai pažymiu sukaktis, surengdama ir pristatydamas savo kūrybos parodas. Šį kartą, švęsdama 65-ąją sukaktį, noriu tarsi vainikuoti savo viso gyvenimo užsiėmimą. Žinoma, rankų nesudėsiu – duok Dieve, kad ir toliau turėčiau sveikatos, savo kūryba galėčiau padėti visiems, kuriems tik reikės mano patirties ir pagalbos, pristatant, atstovaujant tautiniam paveldui, mūsų kraštui. Niekada neatsisakau padėti žmonėms, kurie skiria savo jėgas ir darbą, kai reikia pristatyti bendruomenę ar kolektyvą.
Džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti ir tai, ką buvau užsibrėžusi – netrukus pasirodys knyga, kurioje pristatau savo darbus, dalinuosi sukaupta kūrybine patirtimi.
Labai dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie knygos leidimo: Druskininkų vandens parkui, Druskininkų kultūros centro darbuotojams, kitiems kultūrai prijaučiantiems žmonėms: Vidai Krisiuvienei, Rasai Jurevičienei, Viečiūnų seniūnui Alvydui Varaniui ir bendruomenės „Versmė“ pirmininkei Agnei Jazepčikaitei-Gaidienei.

– Ar Jums, juostų audėjai, pačiai yra kas dovanojęs juostą?
– Vieno jubiliejaus proga Dzūkijos skyriaus tautodailininkai man padovanojo juostą. Joje išausti žodžiai „Širdžiai – saulėtekių, sielai – pilnatvės“ mane šildo iki šiol.

– Ar esate savo žmogui išaudusi juostą?
– Su prieš septynerius metus Anapilin išėjusiu savo vyru Valdu drauge darniai pragyvenome beveik keturiasdešimt metų. Esu išaudusi jam juostą su labo ryto palinkėjimu. Vyras ja labai džiaugėsi ir saugojo…

– Kaip kaupėte žinias, kurios buvo reikalingos, kuriant autentiškus darbus?
– Esu dėkinga savo mamai, pirmajai audėjai, iš kurios mokiausi ir sėmiausi kūrybiškumo. Labai vertingas pamokas gavau ir įvairiuose respublikiniuose seminaruose, kuriuose turėjau progą susipažinti su geriausiomis Lietuvos audėjomis, kitais liaudies meistrais. Nuolat domėjausi tautodaile, perskaičiau daugybę knygų. Ir, svarbiausia, turiu daug bičiulių, draugų: aš nesisarmatiju, jei ko nežinau, – nuvažiuoju, susitinku, pasišnekame, pabendraujame. Sužinau tai, kas man įdomu, svarbu, nes žmonės, kurie yra prisilietę prie tautinės kultūros ištakų ir ją puoselėja, labai noriai ir širdingai bendrauja. Jie su džiaugsmu dalinasi savo žiniomis ir patirtimi, noriai padeda – tik imk ir naudokis galimybe pažinti, sužinoti ką nors nauja. Aš taip pat mielai dalinuosi sukauptu patyrimu, dalyvaudama edukacinėje veikloje.

Už reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą kultūros ir meno srityje puoselėjant ir skleidžiant mėgėjų meną, ugdant Druskininkų bendruomenės tradicijas, plėtojant edukacinę veiklą, kuriant menines programas, rengiant bei įgyvendinant naujus kultūros projektus, dalyvaujant ir reprezentuojant Druskininkų savivaldybę respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose, organizuojant kultūros renginius druskininkiečiams bei kurorto svečiams M. Lukaševičienei skirtas 2011 metų Druskininkų kultūros puoselėtojo laureato diplomas bei premija. Jos apdovanojimų archyvuose gausybė padėkų, garbės raštų. Pasak tautodailininkės, toks įvertinimas malonus, tačiau jo pernelyg nesureikšminanti – M. Lukaševičienei mieliausia, kai jos sukurti darbai džiugina žmones, šviesina kiekvieno iš mūsų sielą.

Ramunė Žilienė