K. Miškinienė: „Mamadieniai“ turi likti kaip didesnė socialinė darbuotojų apsauga

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau – SRDK) jau apsvarstė naujos redakcijos Darbo kodekso (toliau – DK) projektui Seimo narių bei kitų suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus. Tikimės, kad Komitetas galutinę išvadą priims vasario mėnesį, kai bus suderintos pozicijos dėl atidėtų straipsnių.

Kristina Miškinienė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė

Darbo kodekso projekte siūloma didesnė sutarčių rūšių įvairovė
DK projektu siūloma išplėsti darbo sutarčių rūšių įvairovę ir įtvirtinti laikinojo darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, pameistrystės, darbo keliems darbdaviams sutartis. Komitete pritarta visoms naujoms darbo sutarčių rūšims, išskyrus nenustatytos apimties, ir pasiūlyta palikti sezonines darbo sutartis.
Tam, kad verslas galėtų sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, būtų mažinama šešėlinė ekonomika, nelegalus darbas, pateiktame DK projekte darbdaviui pasiūlytas platus darbo sutarčių rūšių spektras. Toks darbo sutarčių sąrašo išplėtimas būtų naudingas ne tik darbdaviams, tačiau ir patiems darbuotojams. Pavyzdžiui, nustatyta nauja įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonė, kai asmens praktinis mokymas yra organizuojamas darbo vietoje, o teorinis – profesinio mokymo įstaigoje. Didesnė darbuotojų įtrauktis per mokymosi priemonę padės išlaikyti ir kelti jų kvalifikaciją.
Komitete pritarta „mamadieniams“ ir „tėvadieniams“
Komitetas, atsižvelgdamas į demografinę situaciją ir siekdamas sudaryti geresnes sąlygas šeimoms auginti mažamečius vaikus, nusprendė siūlyti Seimui, kad išliktų pasiteisinę vadinami „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ bei galimybė tėvams rugsėjo 1 d. kartu su vaikas nuvykti į mokyklą. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, būtų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Šiuo metu dar derinami daug diskusijų sukėlę straipsniai dėl sutarčių nutraukimo su nėščiomis darbuotojomis, kurios dirba pagal terminuotą darbo sutartį.

Siūloma neatsisakyti pailgintų atostogų
SRDK siūlo palikti pailgintas atostogas darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems. Siūloma suteikti teisę Vyriausybei tvirtinti darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustatyti jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.
Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje taip pat galėtų būti suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustatytų kolektyvinės sutartys.

Siūloma stiprinti socialinę partnerystę
Šiuo metu tik apie 10 proc. dirbančiųjų priklauso profesinėms sąjungoms. Siekdamas skatinti socialinį dialogą, SRDK pritarė, kad darbo tarybos, t. y. nuo profesinių sąjungų nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, darbdavio iniciatyva būtų sudaromos visose darbovietėse, kuriose darbuotojų skaičius 20 ir daugiau. Tais atvejais, kai daugiau nei pusė darbuotojų priklausytų profesinėms sąjungoms, darbo tarybos būtų nesudaromos, o jų funkcijos perduodamos profesinėms sąjungoms. Darbo taryboms suteikta teisė vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai būtų įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbuotojų skaičius mažesnis negu 20, atstovavimo darbuotojams funkciją įgyvendina darbuotojų išrinktas patikėtinis.
Komitetas pritarė, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos bei pasisakė, kad liktų atskirai galioti Profesinių sąjungų įstatymas.

Dėl darbo sutarties pasibaigimo
Daug diskusijų komitete sukėlė DK numatytas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju įspėjęs prieš penkias darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Taip pat Komitete kilo diskusijų dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Komitete susitarta, kad šiuo atveju darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
Projekte siūloma, kad atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės turi būti išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Vyriausybė pritarė, kad Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai būtų išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: nuo daugiau kaip penkerių metų iki dešimties metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo daugiau kaip dešimties iki dvidešimties metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; daugiau kaip dvidešimties metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Atsižvelgiant į minėtus pakeitimus, siūlomos palankesnės sąlygos atleistiems darbuotojams gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri būtų padidinta iki 50 proc. asmens vidutinio darbo užmokesčio, o jos mokėjimas pailgintas iki 9 mėnesių.
Prie šių straipsnių svarstymo Komitetas dar ketina sugrįžti vasario pradžioje.

Užsakymo Nr.: MDR-38-01