Įgyvendintas projektas, galintis sumažinti tarpvalstybinę grėsmę sveikatai

Centras „Dainava“ kartu su Augustovo Ilgalaikės globos namais įgyvendina projektą „Bendri veiksmai, siekiant sumažinti tarpvalstybinę grėsmę sveikatai“/ Centro „Dainava“ archyvo nuotraukos

Viešoji įstaiga Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ kartu su Augustovo Ilgalaikės globos namais įgyvendina projektą „Bendri veiksmai siekiant sumažinti tarpvalstybinę grėsmę sveikatai“. Projekto Nr. LT-PL-5R-365. Projektas finansuojamas Interreg V-A Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo programos (4 prioritetas „Valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas“) lėšomis. Projekto tikslas – sustiprinti administracinius ir institucinius gebėjimus tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, tokių kaip COVID-19 ar panašių, valdymui.
Psichologai pripažįsta, kad koronaviruso krizė visiems pažėrė daug stresą keliančių veiksnių. Pavyzdžiui, nuolatinę baimę užsikrėsti virusu, pokyčius gyvenime, neužtikrintumą dėl ateities, kontaktų su kitais žmonėmis ribojimą, artimųjų netektis. Nors sudėtingu metu visi šie jausmai yra natūralūs, manoma, kad kai kuriems asmenims susidūrimas su viruso keliamais iššūkiais tapo rimtų psichologinių problemų priežastimi. Būtent prisitaikymo sunkumai ar net padidėjusi adaptacijos sutrikimo rizika COVID-19 pandemijos metu žmonėms kėlė didelių psichologinės sveikatos iššūkių. Niekas nesitikėjo tokio plataus masto ribojimų, todėl niekas ir nebuvo pasiruošę staiga užklupusiai pandemijai. Pradžioje buvo daug nežinomybės ir sumaišties, be to, svarbu paminėti, kad anksčiau nebuvome pratę tiek daug laiko praleisti besiizoliuodami ar prie ekranų. Žmonės patyrė daugiau psichikos sunkumų, tokių kaip depresija, nerimas, padidėjusi savižudybės rizika.
Pažymėtina, kad asmens psichologinė gerovė priklauso ir nuo artimųjų savijautos bei situacijos šeimoje, kuri pandemijos laikotarpiu taip pat galėjo būti nestabili ir pažeidžiama. Tad siekiant sumažinti patiriamą stresą bei užtikrinti personalo bei gyventojų emocinę sveikatą, Centre „Dainava“ organizuoti psichologiniai mokymai „Emocinė sveikata pandemijos metu“ bei praktiniai jogos treniruočių mokymai „Kaip padėti sau pandemijos metu“. Per mokymus medicinos personalas ir gyventojai buvo mokomi metodikų. kaip sumažinti stresą, atsižvelgiant į asmens fiziologines ir emocines savybes.
Prisitaikant gyventi krizių laikotarpiu, itin svarbus tampa žmogaus emocinis intelektas. Pagrindiniais asmeninio efektyvumo principais norime pasidalinti su „Mano Druskininkai“ skaitytojais.

Emocinis intelektas – tai sugebėjimas įžvelgti savo ir kitų emocijas, matyti jų skirtumus bei panaudoti šią informaciją savo mąstymo ir veiksmų reguliavimui (Salovey, Mayer, 1990).

Emocinio intelekto komponentai (17)

  1. Gebėjimas tenkinti bazinius emocinius poreikius – saugumo, dėmesio, autonomijos, privatumo, santykių, tobulėjimo.
  2. Gebėjimas gyventi, vadovaujantis asmeninėmis vertybėmis.
  3. Savivertė – gebėjimas besąlygiškai priimti ir vertinti savo asmenybę.
  4. Pagarba kitiems – gebėjimas besąlygiškai priimti ir vertinti kitų asmenybę.
  5. Emocinis savęs suvokimas.
  6. Emocinis kitų suvokimas.
  7. Gebėjimas valdyti stresą.
  8. Pozityvumas – gebėjimas išlikti optimistiškai realistišku.
  9. Pusiausvyra – gebėjimas optimaliai paskirstyti turimus resursus (laiko, energijos) įvairioms gyvenimo sritims.
  10. Gebėjimas valdyti pokyčius.
  11. Autentiškumas – gebėjimas išlikti savimi skirtingose socialinėse situacijose.
  12. Aktyvi refleksija – gebėjimas aktyviai mokytis iš savo asmeninės patirties.
  13. Pasitikėjimas – gebėjimas optimaliai pasitikėti kitais.
  14. Gebėjimas valdyti konfliktus.
  15. Atvirumas – gebėjimas atvirai reikšti savo mintis ir jausmus.
  16. Gebėjimas bendradarbiauti su kitais.
  17. Parama – gebėjimas efektyviai padėti ir palaikyti kitus.

Asmeninio efektyvumo pagrindas. Būti geriausiu savimi: pasitikėjimas savimi; autentiškumas; drąsa; aistra; laikysena; elgsena; kalba.

Asmeninio efektyvumo pagrindas. Ilgalaikis pasitikėjimas: mankšta, sportas, fizinis darbas ir kiti fiziškai aktyvūs užsiėmimai padeda sustiprinti organizmą; nedirbkite be pertraukų iki išsekimo; tvirtinkite viltį ir optimizmą – suraskite motyvų; nekeikite likimo ar savo prigimties, nesigraužkite dėl savo trūkumų, bet pamėginkite juos ištaisyti; kantrybė, atlaidumas, pagarba, dėkingumas ir meilė, padeda gyventi darnoje su savimi ir Dievu – kaip Jį besuvoktumėte.

Asmeninio efektyvumo pagrindas. Savęs pateikimas. Autentiškumas.
Žmogaus autentiškumas – tai gebėjimas pasakyti kitiems, kas esate ir tuo pat metu jausti ir suvokti aplinkiniams daromą poveikį
Jūsų vertybės ir jūsų stilius.

Asmeninio efektyvumo pagrindas. Drąsa. Aistra: protinga rizika; iššūkis; požiūris, nuomonė ir įsitikinimų gynimas; spontaniškumas ir aistra; energija ir užsidegimas.

Asmeninio efektyvumo pagrindas. Elgsena: išvaizda, įspūdis ir vertinimas; garderobas; kūno laikysena; trauka ir energijos valdymas.

Asmeninio efektyvumo pagrindas. Savęs pateikimas. Laikysena
Aktyvi laikysena: budrumas, atidumas aplinkai; gebėjimas labai tiksliai suvokti savo pojūčius; vidinės ir išorinės energijos sužadinimas; intuicijos naudojimas.

Asmeninio efektyvumo pagrindas. Laikysena:
• Intymi zona – apie 15-46 cm nuo žmogaus. Šioje zonoje gali būti tik emociškai artimi žmonės;
• Asmeninė zona – apie 46-120 cm nuo žmogaus. Tokia distancija yra optimaliausia darbe;
• Socialinė zona – 1,2-3,6 m. Tai tinkamiausias atstumas oficialioje aplinkoje. Kuo grupė didesnė, tuo atstumas didesnis;
• Visuomeninė zona – nuo 3,6 m. Toks atstumas efektyviausias bendraujant su grupe žmonių.

Asmeninio efektyvumo pagrindas. Balso galimybės.
Balso tembras, garsumas, tonas ir aukštis veikia ir atspindi žmogaus emocinę būseną.
Balsas: padeda padidinti supratimą tarp bendraujančių; daro norimą įtaką auditorijai; didina komunikacijos efektyvumą; rodo atsparumą stresui, galimybes valdyti emocijas.

Asmeninio efektyvumo pagrindas. Kalba: Jums derantis balsas (Psichodinaminė balso treniruotė); Jums derantis žodynas.