Gydytoja kurortologė G. Taletavičienė: „Smagu pasauliui skleisti žinią apie Druskininkų kurortą“

Druskininkietė gydytoja kurortologė Giedrė Taletavičienė drauge su kolegomis iš Lietuvos prieš savaitę dalyvavo Lenkijos Veličkų mieste organizuotame tarptautiniame kongrese, kuriame buvo susirinkę garsūs kurortologijos ir reabilitacijos specialistai iš viso pasaulio. Tai buvo jau 44-asis pasaulinis kongresas, kurį organizavo Tarptautinė medicininės hidrologijos draugija, ir 31-asis kongresas, organizuotas Lenkijos balneologijos ir fizinės medicinos asociacijos. Gydytoja renginyje dalyvavo pastarosios asociacijos asmeniniu kvietimu ir savo pranešimą skaitė anglų kalba.

Kongrese pranešimus skaitė ir dr. G. Taletavičienė (kairėje) bei Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugijos prezidentė, docentė dr. L. Varžaitytė/Asmeninio archyvo nuotrauka

G. Taletavičienė Lenkijos balneologų draugijos organizuojamuose kongresuose drauge su savo šviesaus atminimo vyru, ilgamečiu Druskininkų gydyklos vadovu gydytoju Virgaudu Taletavičiumi dalyvaudavo nuo 2011 metų, visada būdavo kviečiami asmeniškai. Giedrei kongresuose jau yra tekę skaityti du pranešimus krioterapijos tema, o pastarajame teko skaityti trečią – „Amžiaus ir lyties įtaka organizmo, kaip kompleksinės sistemos, reakcijai peloidoterapijos procedūrų metu“ – apie gydomąjį purvą. „Tai – mano disertacijos darbo dalis. Mokslinis straipsnis ir pranešimo santrauka buvo išspausdintos ir kongreso proga išleistame žurnale, kuris buvo dalijamas iš viso pasaulio atvykusiems dalyviams“, – pasakojo G. Taletavičienė.

Kongrese Lietuvai drauge su dr. G. Taletavičiene atstovavo Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugijos prezidentė, docentė dr. Lina Varžaitytė, profesorė dr. Daiva Mackevičienė, gydytoja dr. Lolita Rapolienė, Birštono „Eglės“ sanatorijos direktoriaus pavaduotoja medicinai dr. Eglė Milinavičienė, Druskininkų „Eglės“ sanatorijos direktoriaus pavaduotojas medicinai Arvydas Balčius.

– Kuo tokie renginiai, tarptautiniai kongresai, į kuriuos susirenka Jūsų specialybės profesionalai ir entuziastai, yra naudingi Jums ir tuo pačiu Druskininkams?

– Druskininkuose kurortologija gyvavo iki 1990-ųjų. Čia dirbo daug gydytojų kurortologų, kurie turėjo ir savo specializacijas – vidaus, odos ligų, kardiologijos, reumatologijos, ginekologijos. Žmonės po įvairių susirgimų, ligų paūmėjimų, būdavo siunčiami į sanatorijas ir patekdavo pas tos srities gydytoją kurortologą. Jeigu patekdavo pas gastroenterologą, šis žinodavo, koks mineralinis vanduo, kokios procedūros tinka virškinimo sistemos susirgimų gydymui. Gydytojai kardiologai, reumatologai, ginekologai, vidaus ligų gydytojai žinojo, kaip tas ligas, kurias jie gydo, kurorte galima gydyti ir natūraliais gydomaisiais faktoriais.

Dabar tokios kurortologijos Lietuvoje nebeliko. Kurortologija, kaip medicinos sritis, tarsi išnyko, o visi gydytojai kurortologai tapo reabilitologais.

Kurortologai, kurie turėjo pakankamą darbo stažą, gavo reabilitologų licencijas, o kitiems reikia studijuoti rezidentūroje ir mokytis, kaip gydyti žmones po sunkių ligų, įgyti kineziterapijos, fizioterapijos, masažo pagrindus. Pasaulyje reabilitacija yra visai atskira medicinos sritis. Bet ten išlikusi ir kurortinė medicina, kuri sėkmingai gyvuoja, sanatorijose atliekami moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, Lenkijoje kas du metus organizuojamuose kongresuose dalijamasi kurortologijos patirtimi, informacija ir pasiekimais. Ir mums labai svarbu tos srities naujienas žinoti, norint šią sritį atkurti.

Visi prieina prie išvados, kad kurortologinis gydymas yra efektyvus, kai procedūros paskiriamos saugiai, vadovaujantis mokslininkų parengtomis ir patvirtintomis metodikomis. O svarbiausia – toks gydymas negali būti trumpalaikis, procedūras reikėtų taikyti bent dvi-tris savaites, kad būtų pasiektas gydymo efektas, o gydymo poveikis būtų ilgalaikis. Tik tokiu atveju gydymas ir valstybei atsipirktų ekonomiškai.

– Kaip sekasi kurortologinio gydymo idėjai skintis kelią Lietuvoje? Atrodytų, kad einama lengviausiu keliu – viską gydyti tabletėmis…

– Taip, atrodytų, kad mus skriaudžia visi – ir farmacijos pramonė, net ir SPA – juk gydomosios procedūros virsta kone pramogomis… Ir net reabilitacija išstumia kurortologiją, nes į SAM ministro įsakymą ,,Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo organizavimo“ balneologinės procedūros neįtrauktos ir už jas nėra apmokama.

– O kalbant apie Druskininkų gydomuosius veiksnius – kuo mes galime labiausiai didžiuotis? Galbūt dar yra neatrastų dalykų, apie kuriuos galima paskleisti žinią ir tarptautiniuose kongresuose, kuriuose Jums tenka dalyvauti?

– Druskininkuose naudojamas labai geras gydomasis purvas, aukštos, vidutinės mineralizacijos gydomasis mineralinis vanduo – ir geriamasis, ir skirtas vonioms.

Yra nemažai iš anksčiau likusių mokslinių gamtinių faktorių tyrimų. Prieš dešimtį metų juos dar kartą išanalizavo Druskininkų gydyklos vadovas Kęstutis Ramanauskas, šviesaus atminimo gydytojas kurortologas Valentinas Jankauskas. Galbūt būtent juos reikėtų labiau akcentuoti, taikyti gydymui ir žmonėms pasakoti, kad natūralūs gydomieji faktoriai efektyvūs ne tik poilsiui, bet ir ligų gydymui bei profilaktikai.

Žinoma, mes niekada nesakome, kad nereikia vaistų, esą pagulėsite purvo vonioje ir būsite sveiki. Bet tikrai moksliškai įrodyta, kad kurortologija sumažina vaistų poreikį. Tik reikia rasti laiko, jėgų ir, žinoma, lėšų, kad būtų galima tuos faktorius panaudoti sveikatai. Tokio gydymo poveikis, jei viskas atliekama teisingai, yra ilgalaikis.

Juk atvažiuoja į Druskininkus žmonės iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, kitų šalių. Jie neįsivaizduoja, kad čia galima būtų gydytis tik savaitę, todėl stengiasi atvykti 14-ai dienų arba 21-ai. Sugrįžę, jie pasakoja, jog pusę metų neturėjo sveikatos problemų. Po 8 mėnesių jie vėl pradeda prisiminti Druskininkus ir sugrįžta pakartoti gydymo kursą.

– Kokioms ligoms pačios efektyviausios natūralių gamtos faktorių procedūros?

– Daugiausia mokslinių straipsnių galima rasti apie atramos-judėjimo aparato ligų, kelio, klubo sąnario artrozių, kitų sąnarių ligų, Bechterevo ligos, nugaros skausmų gydymą. Nemažai tyrimų atlikta apie fibromialgijos – reumatinės ligos, kurios pagrindiniai simptomai yra išplitęs skausmas ir nuolatinis nuovargis, taip pat prasta nuotaika, depresija, nerimas, nervinė įtampa – gydymą. Gydant šią ligą, ypač efektyvios yra vandens procedūros.

Gamtiniai faktoriai retais atvejais taikomi ir širdies bei kraujagyslių ligų gydymui, taip pat endokrininės sistemos susirgimams. Pavyzdžiui, geriamas mineralinis vanduo skiriamas, sergant cukriniu diabetu. Natūralūs gydomieji faktoriai efektyvūs ir šios ligos sukeltoms komplikacijoms – inkstų funkcijos, kraujotakos sutrikimams – gydyti.

Mes gydome žmogų. Negydome tik jo rankos ar kojos. Čia svarbus holistinis gydytojo kurortologo požiūris.

– Kiek svarbus paties žmogaus tikėjimas gydymo efektyvumu?

– Psichologinis nusiteikimas, žinoma, svarbus. Tačiau kartais pasitaiko, kad žmogus netiki tokio gydymo efektyvumu, nieko nesitiki, tačiau po savaitės gydymo negali atsistebėti, kad po procedūrų jaučiasi puikiai, nejaučia skausmo.

– Jūs esate tikra savo kurortinio miesto ambasadorė. Ir žinią apie Druskininkų kurortą skleidžiate tarptautiniuose kongresuose. Sulaukiate atgarsių? Galbūt panašų renginį galima būtų organizuoti ir Druskininkuose?

– Svajonę surengti kurortologų kongresą Druskininkuose puoselėjome kartu su a. a. Virgaudu. Viskas prasidėjo nuo lenkų balneologijos ir fizinės medicinos asociacijos skirtinguose Lenkijos kurortuose organizuotų kongresų. Į juos atvyksta apie 30 kviestinių svečių iš visų pasaulio šalių – nuo Nigerijos, Alžyro, Japonijos, Kubos, Brazilijos, Kinijos, iki Europos šalių: Portugalijos, Serbijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Rusijos, Vokietijos, Baltarusijos, Turkijos ir kitų šalių. Visi jie atvykę pirmą dieną kongrese skaito pranešimus, dalijasi savo patirtimi, kitas dienas vyksta lenkų balneologų asociacijos renginiai, krioterapijos, balneoterapijos, kurortinio gydymo organizavimo sesijos.

Mes nuolat kviesdavome visus atvykti į Druskininkus, norėjome pasigirti aukštu Druskininkų sanatorijų lygiu ir visada sulaukdavome raginimo surengti tokį renginį mūsų kurorte, dauguma žadėjo atvykti ir pasidalinti patirtimi, skaityti pranešimus įvairiomis temomis.

Jeigu atsirastų tokia galimybė surengti tarptautinį kurortologų kongresą Druskininkuose, išsipildytų sena mūsų svajonė.

– Kokia Jūsų, kaip savo srities specialistės, svajonė Druskininkuose?

– Labiausiai svajoju, kad būtų daugiau dalinamasi mokslinių tyrimų rezultatais. Jeigu atlieki tyrimą, stebi, analizuoji, smagu, kai gali su kuo nors pasidalinti patirtimi, padėti kelti kvalifikaciją. Tuomet atsiranda minčių, ką naujo galima įdiegti savo darbe. Kiekvienoje Druskininkų įstaigoje kas nors vyksta, yra išskirtinių procedūrų, kurias jos sėkmingai taiko. Kiekvienas brangina savo vardą ir jį pateisina. Bet labai dažnai mes patys, čia dirbantys, nežinome, ką daro kiti. Visi, regis, kalbame ta pačia kalba, visi tą patį darome, viską taip pat suprantame… Bet gal mums trūksta bendrumo?

– O kurioje srityje dar norėtumėte plėsti mokslinę veiklą?

– Šiuo metu dirbu gydytoja reabilitacijos centre „Upa“, kurioje labai efektyviai taikoma hidroterapija, sapropelinio purvo aplikacijos. Čia dirba labai profesionalūs gydytojai, kineziterapijos specialistai, slaugytojos. Šiuo metu naujų mokslinių darbų neplanuoju. Tačiau turiu dar labai daug duomenų, surinktų ruošiant disertaciją, kurių pagrindu galima būtų parengti ne vieną mokslinį straipsnį, taip pat galėčiau bendradarbiauti su kitų įstaigų specialistais, jeigu jiems reikėtų mano žinių ir patirties.

Mano disertacijos „Elektrokardiografinių rodiklių ir jų dinaminių sąsajų kaita bendrosios krioterapijos ir peloidoterapijos procedūrų metu“ tyrime, kaip sakė vadovas profesorius Alfonsas Vainoras, surinkta tiek duomenų, kad būtų galima parašyti ne vieną dešimtį mokslinių straipsnių apie žmogaus organizmo reakcijas, vykstančias pačios procedūros metu. Tokių tyrimų iki šiol tikrai yra mažai. Pavyzdžiui, dabar analizavome, kaip į vieną ar kitą procedūrą reaguoja vyrai ir moterys, ar turi įtakos amžius. Pasirodo, amžius įtakos beveik neturi, o štai vyrų ir moterų reakcijos skiriasi. Vyrų organizme procedūrų metu jaučiama didesnė įtampa, o moterys reaguoja kompleksiškiau.

G. Taletavičienė skaitė pranešimą apie gydomąjį purvą – „Amžiaus ir lyties įtaka organizmo, kaip kompleksinės sistemos, reakcijai peloidoterapijos procedūrų metu“/Asmeninio archyvo nuotrauka

– Kongrese pranešimą skaitėte anglų kalba.

– Tie, kas mane pažįsta, žino, kad man tai buvo didelis iššūkis. Pranešimą anglų kalba, kurios dar prieš kelis metus visai nemokėjau, skaičiau pirmą kartą. Kai atsirado daugiau laisvo laiko po to, kai apgyniau disertaciją, pradėjau lankyti anglų kalbos pamokas. Ir mokytojos Rovenos Kvaraciejūtės dėka per tris metus išmokau tiek, kad galėjau perskaityti pranešimą ir išsakyti savo mintis.

– Kas labiausiai džiugina tokiuose kongresuose?

– Tikrai smagu būti tarp bendraminčių, jausti, kad mano patirtis ir žinios yra vertinamos. Dar smagiau, kai po kongreso žmonės nori atvažiuoti į Druskininkus. Štai prie lifto sutinki kolegą, Lenkijoje disertaciją apgynusį mokslininką iš Nigerijos, kuris, pasirodo, jau seniai laukia kvietimo į Druskininkus. Tikrai, manau, reikėtų tokio renginio mūsų kurorte – norinčiųjų čionai atvykti pasidalinti žiniomis ir pasisemti patirties iš mūsų tikrai daug!

Laima Rekevičienė