Druskininkuose įsikūrusios Ukrainos karo pabėgėlės džiaugiasi kiekvienu išmoktu lietuvišku žodžiu

„Kai atvykome į Lietuvą, net nežinojome, ką reiškia „Laba diena“, dabar jau pradedame suprasti, ką tarpusavyje kalba lietuviai“, – atviravo lietuvių kalbos kursus lankančios ukrainietės, laikiną ramybę nuo karo suradusios Druskininkuose.

Daugiau nei šešios dešimtys ukrainiečių nuo kovo lanko Druskininkų švietimo centre organizuojamus lietuvių kalbos kursus, su pabėgėliais dirba šeši pedagogai. Nors kursų lankytojos pripažįsta, kad lietuvių kalbos gramatika yra kietas riešutėlis, tačiau džiaugiasi, jog po truputį pradeda šią kalbą suprasti.

Ukrainiečiai nuo kovo lanko Druskininkų švietimo centre organizuojamus lietuvių kalbos kursus / Laimos Rekevičienės nuotraukos

Ne tik kalbos, bet ir socializacijos kursai

Druskininkų švietimo centro direktorius Vytautas Gintutis savaitraščiui „Mano Druskininkai“ sakė, kad lietuvių kalbos kursus dabar lanko 64 žmonės, sudarytos šešios grupės, renkama septinta: „Ukrainiečiai labai aktyviai lanko pamokas, džiaugiasi, kad jiems pavyksta kai ką suprasti lietuviškai. Bendraudami su lietuviais, jie nori mažiau kalbėti rusiškai, stengiasi nors keletą frazių ištarti lietuviškai.“

V. Gintutis pasakojo, kad tiems kursų lankytojams, kurie dirba ir darbe bendrauja su lietuviais, lengviau sekasi įveikti mūsų kalbos „rifus“. Lietuvių kalbos kursus Švietimo centre lanko ir aukštąjį išsimokslinimą turintys ukrainiečiai, kurie stengiasi greičiau išmokti lietuvių kalbą, kad pas mus gautų jų kvalifikaciją atitinkančius darbus

„Visi nori namo. Žmonės tikisi, kad iki vasaros pabaigos jiems pavyks sugrįžti į Ukrainą ir išsivežti pačius gražiausius prisiminimus apie šiuos kursus. Manau, kad tai – ne tik lietuvių kalbos, bet ir socializacijos kursai. Žmonės bendrauja tarpusavyje, su mokytojais, čia gerai praleidžia laiką, o tuo pačiu, ko gero, kiek užsimiršta savo rūpesčius bei problemas. Mes manome, kad šie kursai – labai geras dalykas, kurį mes vieni iš pirmųjų pradėjome“, – sakė V. Gintutis.

Organizuoti lietuvių kalbos kursus Švietimo centras pasiūlė iškart, kai tik į Druskininkus atvyko pirmieji pabėgėliai iš Ukrainos, o Druskininkų savivaldybė šią idėją palaikė. Anot V. Gintučio, birželio viduryje pirmosios dvi grupės, kurios buvo suformuotos kovą, užbaigs pirmąjį mokymosi ciklą: „Tikimės, kad tie žmonės, kurių namai sugriauti ar teritorijos okupuotos, gali ilgesniam laikui likti Lietuvoje, čia susirasti nuolatinį darbą. Jiems rudenį ketiname organizuoti aukštesnės pakopos kursus.“

Džiaugiasi ukrainiečių nuoširdumu

Ukrainiečius lietuvių kalbos mokytojas Jonas Stočkus sakė, kad yra rytinės ir vakarinės besimokančiųjų lietuviškai grupės: vieni mokosi nuo 10 ryto, kiti – nuo 18 val., kai sugrįžta po darbų. Pedagogo žodžiais, ukrainietės labai noriai mokosi lietuvių kalbos, nes nežino, kiek laiko čia dar gyvens, jos supranta, kad, neturint lietuvių kalbos pradmenų, ilgiau čia pasilikti būtų sudėtinga.

„Ukrainiečiai noriai mokosi, jie – labai nuoširdūs žmonės, man su jais labai malonu dirbti. Stengiasi išmokti lietuvių kalbos, nes supranta – dirbant, reikia mokėti mūsų kalbą. Ji svarbi ir dėl pačių patogumo – gera suprasti, ką kalba aplinkiniai. Tai – didžiausia motyvacija. Kartu mokomės ne tik šnekamosios kalbos, bet ir gramatikos, kad kursų dalyvės galėtų taisyklingai suformuluoti sakinį“, – pasakojo mokytojas J. Stočkus.

Išmokti lietuvių kalbą –-rimtas iššūkis

„Mano Druskininkai“ žurnalistai pakalbino ir iš Ukrainos atvykusias lietuvių kalbos kursų lankytojas.

Hana iš Kijevo: „Man yra daug tekę bendrauti su lietuviais, tačiau tarpusavyje kalbėjomės ukrainietiškai. Lietuvių kalbos mokslai man sekasi neblogai, lietuvių ir ukrainiečių kalbos yra iš tos pačios indoeuropiečių kalbų šeimos, todėl yra nemažai panašiai skambančių žodžių. Lietuvių kalbos gramatika yra sunki. Taip pat nelengva ir tai, kad, mokantis, reikia vartoti tris kalbas – ukrainiečių, rusų ir lietuvių. Iš esmės, jei kas lėtai kalba lietuviškai, daug ką galiu suprasti“.

Irina iš Kijevo: „Lietuvių kalbą išmokti – nemažas iššūkis. Kai atvažiavome kovą į Lietuvą, nežinojome net kaip pasisveikinti lietuviškai, nebuvome pasirengę mokytis šios kalbos. Jūsų kalbos gramatika tikrai sudėtinga, prieš tai mokiausi lenkų kalbos, buvo daug lengviau. Lietuviškai suprantu atskirus žodžius, man lengviau skaityti nei kalbėti. Mokytis kalbėti ir rašyti lietuviškai – sudėtinga, bet įdomu. Man labai patinka Druskininkuose, čia puiki gamta, gražus kurortas. Apie jūsų miestą anksčiau nieko nežinojome, dabar jis mums tapo maloniu atradimu. Čia gera, bet vis tiek tikimės kuo greičiau sugrįžti namo“.

Ina iš Irpynės: „Kai išmokstu naują lietuvišką žodį, labai džiaugiuosi. Kadangi dirbu Viečiūnų siuvimo ceche, tai mokytis lietuvių kalbos turiu nedaug laiko. Gerai, kad darbe dėl kalbos nekyla jokių problemų, mes su bendradarbiais vieni kitus suprantame“.

Ala iš Bučos: „Jau moku atskirus žodžius, pradedu suprasti ir kai kuriuos sakinius. Tai mane džiugina. Vaikams ir jaunimui lietuvių kalbą išmokti lengviau, mano sūnus per kelias savaites nemažai lietuviškai išmoko, jis su bendraamžiais iš Druskininkų susikalba – jie supranta rusiškai, o jis šiek tiek išmoko lietuviškai“.

Irina iš Odesos: „Kadangi prieš keturis dešimtmečius kurį laiką gyvenau Lietuvoje, lietuviškai beveik viską suprantu. Gyvendama Ukrainoje, buvau primiršusi lietuvių kalbą, tačiau dabar, kai vėl čia esu, pradedu įgūdžius atgaminti. Mano dukra ir žentas – kariškiai, jie liko Ukrainoje, negali palikti savo šalies. Ten liko ir dar du mano sūnūs. Dirbu vienoje iš Druskininkų degalinių, dėl kalbos nekyla problemų – suprantu lietuviškai, o tie, su kuriais bendrauju, moka rusiškai“.

Viktorija iš Dnipro: „Aš Lietuvoje nuo kovo 14 dienos, iki šiol dirbu Ukrainoje, nuotoliniu būdu. Man įdomu mokytis lietuvių kalbos – labai sudėtinga gramatika, žodžius įsiminti šiek tiek paprasčiau. Mano anūkui lietuvių kalba seksi daug lengviau, jis jau išmoko lietuviškų skaičių pavadinimus nuo 1 iki 20, taip pat nemažai lietuviškų žodžių“.

Parengta pagal Druskininkų švietimo centro informaciją