Atliekos miškuose – gamtosaugininkų galvos skausmas

Pusė iš 61 tūkst. hektarų Druskininkų miškų urėdijos miškų yra privatūs. Likusiais rūpinasi patys urėdijos darbuotojai, kuriems kone kasdien tenka tvarkyti ir žmonių paliktus šiukšlynus, surinkti atliekas ir palaikyti bendrą tvarką. Už šiukšlinimą gresia baudos net iki 2400 eurų, tačiau sugauti pažeidėjus nėra labai lengva – miškininkai dažnai randa tik paliktas šiukšles. Kartais tenka atsigabenti ir nemenką priekabą, kad atliekos keliautų ten, kur turėjo būti išmestos iš pat pradžių – į stambiagabaričių atliekų aikštelę.

Užuot mėčius šiukšles miškuose, jas galima nemokamai atvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę/Agnės Baranauskaitės nuotrauka

Gyventojų patogumui – atliekų surinkimo aikštelės

Druskininkų savivaldybės teritorijoje veikia net 11 stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikštelių, į kurias gyventojai gali atvežti naudotas padangas, didžiąsias buities, elektros ir elektroninės įrangos ir kitas stambiąsias atliekas. „Įrengus šias aikšteles, gyventojams nebereikia vežti šio tipo atliekų toliau kaip 10 kilometrų, ir jie šiomis paslaugomis gali naudotis nemokamai. Minėtos atliekos surenkamos ir transportuojamos į regioninį sąvartyną arba į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles“, – apie naudą gyventojams pasakojo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Agnė Baranauskaitė.

Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės yra skirtos šalinti tik gyventojų buityje susidarančias stambiąsias ir kitas atliekas. Juridiniams asmenims šalinti atliekas minėtose aikštelėse yra kategoriškai draudžiama, jie privalo sudaryti sutartis su atliekų tvarkymo įmonėmis. „Tačiau ir fiziniai, ir juridiniai asmenys ne visada atliekas palieka tvarkingai, pagal taisykles. Deja, minėtose aikštelėse atliekant nuolatinę kokybės kontrolę, dažnai  randamos supiltos statybinės ir kitos pavojingos atliekos“, – teigė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė A. Baranauskaitė. Dėl šios priežasties, aikštelėse įrengtos kameros, budi sargas. Tačiau kartais vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės atveža šiukšles naktį, sumeta šalia konteinerių ir išvažiuoja, nepaisant to, kad atvežti šiukšles ir palikti jas aikštelėje yra legalu, tereikia išrūšiuoti ir sukrauti į tinkamus konteinerius.

Padangas vis dar ridena į mišką

Miškininkai pastebi, kad žmonės nudilusias padangas vis dar palieka miške. Tokiam žmonių elgesiui urėdijos darbuotojai neranda jokio pateisinimo. „Nelabai suprantame, kas dedasi žmonių galvose, kai miškuose dažnai vis dar randame išmestų padangų. Daug paprasčiau būtų jas išvežti į atliekų tvarkymo aikšteles. Kam rizikuoti tūkstantinėmis baudomis, jas vežant į mišką, jeigu galima nuvežti į aikštelę ir palikti legaliai ir dar nemokamai?“, – kalbėjo vyriausiasis Druskininkų miškų urėdijos miškininkas Saulius Adomavičius, nustebęs dėl lietuvių abejingumo gamtai, miškams ir vildamasis, kad požiūris pasikeis ir žmonės nebekenks aplinkai pavojingomis atliekomis.

Dažniausios šiukšlės miškuose – maisto pakuotės

Nors taromatų sistema labai sumažino išmestų butelių bei skardinių kiekį miškuose, žmonės ten vis dar palieka plastikines maisto pakuotes, maišelius, stiklainius. Tokių šiukšlių gausu prie laužaviečių, vandens telkinių, pasitaiko ir paliktų maišuose prie įvažiavimų į miškus ar poilsiavietes. Tokius paliktus maišus, jei miškininkai nespėja laiku pastebėti, suplėšo miško žvėrys, o maistu kvepiančios pakuotės tampa dažna gyvūnų mirties priežastimi. „Miško gyvūnus, ypač mėsėdžius, dažnai privilioja maisto, mėsos kvapas, jie randa kvepiantį maišelį, praryja, o jo juk nevirškina. Taip pat dažnai įkiša galvą į stiklainius, konservus ir nebegali ištraukti. Tai lėta ir kankinanti mirtis“, – apie žalą gamtai ir gyvūnams kalbėjo S. Adomavičius.

Vasarą miške palikti stikliniai buteliai gali tapti miško gaisro priežastimi. Numestas stiklas, saulės apšviestas tam tikru kampu, gali uždegti samanas. Pavojus ypač didelis dzūkiškuose spygliuočių miškuose, kurie yra ypatingai degūs sausros metu.

Žmonės iš namų suvežtomis šiukšlėmis užverčia ir miškuose įrengtas šiukšliadėžes. „Tada sulaukiame priekaištų, kad šiukšlių dėžės perpildytos. Dėl šios priežasties šiukšliadėžių daug kur tiesiog nebėra“, – teigė S. Adomavičius.

Taiko vakarietišką praktiką

Nesuprasdami žmonių abejingumo ir piktybinio šiukšlinimo, miškininkai bando paaiškinti poilsiautojams labai paprastą tiesą – išsinešti tuščią tarą yra kur kas lengviau nei atsinešti pilną. Skrajutės su tokiais raginimais klijuojamos prie stovyklaviečių, dalinamos renginiuose, patenka į pašto dėžutes, visais įmanomais būdais žmonės raginami būti supratingesni, rūpintis aplinka. Nacionaliniai parkai bei garsūs lankomi objektai Vakarų Europoje taiko labai paprastą praktiką – atsinešei pilną, išsinešk tuščią. Ten nėra jokių šiukšliadėžių, bet ir šiukšlių nėra – elementarus supratingumas, kurio mums dar trūksta.