Jaunimo psichinė sveikata: kaip suprasti, pastebėti ir nenurašyti?
Psichikos sveikata tampa vis aktualesne ir svarbesne tema, ypač – kalbant apie jaunimą. Dažnai susitelkiame ties fizine sveikata, pamiršdami, kad psichinė sveikata yra neatsiejama nuo mūsų bendros gerovės.
Druskininkų jaunimo užimtumo centro psichologai T. ir K. Šlapikai / JUC archyvo nuotraukos
Fizinės sveikatos problemas lengva matyti, tačiau psichinė sveikata gali būti nepastebima. Tai apima ne tik emocinę būklę, bet ir gebėjimą susidoroti su stresu, įveikti iššūkius ir palaikyti sveikus santykius. Psichikos sveikata yra kaip siūlas, jungiantis mintis, jausmus ir veiksmus.
Apie psichikos sveikatos aktualijas kalbėjomės su Druskininkų jaunimo užimtumo centro psichologais Tomu ir Kamile Šlapikais.
– Psichikos sveikata yra aktuali tema, ypač – tarp jaunimo. Kaip galime jauniems žmonėms paaiškinti, kas tai yra ir kodėl psichikos sveikata tokia svarbi?
– Žmogaus suvokimas apie sveikatą dažnai apibūdinimas fizine ir psichine sveikata. Psichinė sveikata tiek pat svarbi, kaip ir fizinė. Lūžus rankai, mes jaučiame fizinį skausmą, bet kartu galime pergyventi ir dėl staiga gyvenime atsiradusių pokyčių – gali būti sunku atlikti tam tikras veiklas, gali kiti nerimas ir baimė dėl to, kaip ranka sugis, galime jaustis nevisaverčiais. Taigi psichinė sveikata, nors ir sunkiau įvertinama, yra stipriai susijusi su fiziniais pojūčiais, mus supančia aplinka, įvykiais bei jų vertinimu.
– Kiek aktualu Druskininkų savivaldybės jaunimui palaikyti savo psichikos sveikatą?
– Palaikyti savo psichikos sveikatą aktualu ir Druskininkų savivaldybės, ir bet kurio pasaulio kampelio jaunimui. Vis dėlto, pirmiausia mes patys esame atsakingi už savo sveikatą. Ir tam, kad jaustumėmės darbingi, patenkinti gyvenimu bei pasitikintys savimi, turime savimi pasirūpinti.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria Druskininkų savivaldybės jaunimas, kalbant apie psichinę sveikatą?
– Kiekvieno jaunuolio problema – individuali, ir kartais net sunku ją įsprausti į kategoriją. Tačiau matome pasikartojančius sunkumus santykiuose su bendraamžiais, tėvais, mokyklos bendruomene. Neretai jaunuoliai atvyksta geriau suprasti savo vidinį pasaulį, ieško pagalbos, išgyvenant netektis ar išsiskyrimus, esant emociškai intensyviam laikotarpiui.
– Kaip mokytojai ir tėvai gali padėti jaunimui palaikyti psichikos sveikatą?
– Labai svarbu kurti santykį su jaunuoliu, leidžiant turėti savo nuomonę, išklausant ir bandant suprasti. Atpažinus, kad paauglio elgesys pakitęs, jis jaučiasi prastai, tikslinga jo pasiteirauti, ar viskas gerai, esant reikalui, nukreipti pas psichikos sveikatos specialistus.
Kitas svarbus, dažnai pražiūrimas aspektas – mūsų pačių rodomas pavyzdys. Kaip rūkantis tėvas sunkiai sukurtų jaunuolio nuostatą nerūkyti, taip ir tėvas ar mokytojas, nesirūpinantis savo psichine sveikata, tik kalbėdamas apie tai, neišmokys jaunuolio to daryti.
– Kokių patarimų galite duoti mokytojams ir tėvams, kurie stengiasi suprasti jaunimo psichinę sveikatą?
– Tam padeda psichologinių žinių gilinimas apie paauglio raidą ir jos iššūkius. Galima dalyvauti mokymuose, savipagalbos grupėse, kuriose suteikiama žinių ir palaikymo. Kartu verta jaunuoliui neįkyrėti, kamantinėjant apie tai, kaip jis jaučiasi. Geriau bandyti sukurti atvirą ir palaikančią aplinką dalintis savo patiriamais jausmais, taip normalizuojant ir rodant pavyzdį, kaip galima dalintis su kitais savo išgyvenimais. Verta sakyti, kad esate pasirengęs išklausyti ir padėti tuomet, kai to reikės. Ir tokiai akimirkai atėjus, iš tikrųjų klausyti, nepertraukinėti, neteisti, nebandyti iš karto spręsti problemos, o bandyti suprasti.
Taip pat yra Tėvų linija, į kurią paskambinus, gaunama profesionali pagalba rūpimais auklėjimo klausimais – https://pvc.lt/tevu-linija/apie-projekta/.
Kviestume nuoširdžiai paaugliui išsakyti ir savo abejones, jausmus ir baimes, jeigu jo nesuprantate. Kartu derėtų pakviesti jaunuolį bendradarbiauti ir ieškoti sprendimo kartu.
– Su kokias stereotipais dažniausiai susiduriate, kai kalba pasisuka apie psichinę sveikatą?
– Nepaisant to, kad šiuolaikinis jaunimas tikrai gerai apsišvietęs psichinės sveikatos klausimais, ir stereotipų pasitaiko retai, vieną iš jų pastebime – klaidingai siekiama tik pozityvaus mąstymo. Gyvenimo paveikslas tapomas įvairias atspalviais – išgyvename džiaugsmą, liūdesį, baimę, ir pasitaiko akimirkų, kai pozityviai mąstyti nepavyksta. Ir tai yra normalu. Svarbiausia, kad mes sugebame išbūti tose sudėtingose situacijose nesulūžę. Patirčių įvairovė mus padaro tik stipresniais.
Straipsnis parengtas, vykdant projektą „Breaking Taboos About Mental Health“ (2022-2-FR02-KA220-YOU-000096722). Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis
Parengė Druskininkų JUC direktorė Aušra Nedzinskienė