Vasario pabaigoje duris atvėrusi „Menų kalvė“ jau tampa nauju Druskininkų kultūros židiniu

Šiuolaikiškas ir modernus Amatų centras „Menų kalvė“ duris atvėrė vasario mėnesį. Šis objektas įrengtas, Druskininkų savivaldybei įgyvendinant projektą „Amatų centro „Menų kalvė“ Druskininkuose įkūrimas“. Vykdant šį projektą, rekonstruotas senas buvusios viešosios pirties pastatas ir pritaikytas kultūros bei edukacinei veiklai. Rekonstrukcijos metu įrengta parodų salė ir patalpos kūrybinėms dirbtuvėms, kuriose vaizduojamojo ir taikomojo meno kūrėjai bei amatininkai turi galimybę dirbti ir rengti pažintines edukacines programas.

Amatų centras – universali kūrybinė erdvė, kurioje po vienu stogu atvirose dirbtuvėse susibūrė ir profesionalūs dailininkai, ir tautodailininkai, o visi norintieji jų veiklą gali pamatyti iš arti. Amatų centre šiuo metu eksponuojama bendra druskininkiečių menininkų kūrybos darbų paroda, planuojami plenerai, kūrybinės stovyklos, meninės akcijos. Čia taip pat bus galima įsigyti ir rankų darbo gaminių bei autorinių meno kūrinių. „Tikiuosi, kad druskininkiečiams ir miesto svečiams Amatų centras taps puikia kūrybiško laisvalaikio užimtumo erdve. Manau, kad kūryba yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime, nes ji – lyg žmogiškojo bendravimo būdas. Kurti norisi, kai jaučiame daug galimybių ir norime jas parodyti kitiems. Ne veltui sakoma, kad žmogus be kūrybos – kaip medis be lapų…“, – sakė Amatų centro veiklos koordinatorė Ingrida Griniūtė.

Po Amatų centro „Menų kalvė“ stogu susibūrę kūrėjai taip pat džiaugiasi naujomis ten įkurtomis dirbtuvėlėmis, kuriose rado erdvės saviraiškai.

Po Amatų centro „Menų kalvė“ stogu susibūrę kūrėjai taip pat džiaugiasi naujomis ten įkurtomis dirbtuvėlėmis, kuriose rado erdvės saviraiškai/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Odininkė Viltė Gudzinskienė savo kelią į „Menų kalvę“ apibūdino trumpai – „Viskam savas laikas, arba svajok atsargiai“. Ji nuo vaikystės domėjosi mada, tiesiog kaip magnetas traukė kūrybiniai darbai. Tačiau, kaip daugeliui nutinka, pasirinko tą specialybę, kuri buvo „ant bangos”. „Bet kūrybingumas niekur neišnyko, dirbdama skolų išieškojimo srityje, vis ieškojau „savęs”. Fotografija, floristika, vizažo mokymai, dekupažas, vėriniai, siuvimas… Ko tik nebuvau išbandžiusi. Kai žmonės manęs paklausdavo, kokia yra mano svajonė, atsakydavau, jog tai – rankų darbo išskirtinių gaminių parduotuvėlė kurortiniame miestelyje, kuri būtų padalinta į dvi dalis: vienoje – parduotuvė, kitoje, atskirtoje tik stiklu, – mano dirbtuvės. Visada norėjau, kad žmonės galėtų susipažinti su darbo specifika ir matytų, jog tai – tikrai rankų darbo gaminiai, – prisiminė Viltė. – Kartą, geriant kavą ir vaikštant su sese Kauno senamiestyje, pamačiau antikvarinę rankinę. Ji buvo nepakartojama, nepaisant jos „pensinio amžiaus“ – kokybiška oda su amžiumi tik gražėja… Ir tą akimirką supratau – tai mano kelias. Nuo to momento visi žingsniai buvo sudėlioti taip, kad pasiekčiau savo tikslą.. Išėjau iš darbo biure, išvykau mokytis, po mažą žingsnelį pradėjau gaminti odinius gaminius.. Ir štai, aš čia, Druskininkų „Menų kalvėje”, kurioje viskas taip, kaip kažkada svajojau. Ir dirbtuvės, ir parduotuvėlė, net ir tas stiklas… Viskam ateina savas laikas ir svajonės pildosi…“

Giedriaus Bociso, kuriančio autorinę juvelyriką, profesinė patirtis prasidėjo nuo 1993 metų. Įmonę įkūrė 2003 m. metais, norėdamas erdvės saviraiškai, įgyvendinti savo idėjas ir netradicinius sprendimus. „Mano tikslas yra kurti grožį ir juo dalintis. Noriu populiarinti šią meno sritį, o naujajame amatų centre „Menų kalvė“ kaip tik labai patogu tai įgyvendinti – čia esi matomas ir lengvai pasiekiamas. Kartu man tai yra iššūkis. Teks plačiai atsiverti, daug komunikuoti, mokyti ir dalintis patirtimi. Tikiuosi, tokia praktika pasiteisins ir čia būsiu naudingas“, – mintimis dalijosi „Menų kalvėje“ besikuriantis Giedrius.

Tapyba ant šilko užsiimanti Rūta Burbulė prisiminė, kad jos kelias į meno pasaulį prasidėjo labai seniai, kai ją, dar visai mažą, tėvai nuvedė į menų būrelį: „Taip visą gyvenimą ir likau prie to – viena dailės mokykla keitė kitą, visi diplominiai ir baigiamieji darbai buvo tapybos specialybės. O šilko tapyba atsirado, gimus dukrai, jau daugiau nei prieš dešimtmetį. Man ši sritis buvo ir yra labai įdomi. Neįtikėtinas jausmas, liejant spalvas ant šilko! Todėl labai daug gilinausi, baigiau įvairiausius kursus, mokymus ir daug dirbau. Viską išbandžiau praktiškai, nutapiau kelis tūkstančius šalikėlių. Įvertinus mano sukauptas žinias, buvau išrinkta Šilko tapybos asociacijos prezidente. O prieš pusę metų mano gyvenimas pasikeitė, persikrausčiau gyventi į Druskininkus. Įsirengiau dirbtuves Amatų centre „Menų kalvė“, jose bandysiu įgyvendinti naujus sumanymus. Kursiu suknelių kolekcijas, tapysiu paveikslus, šalikėlius, dalyvausiu ir didesniuose projektuose. Taip pat vesiu edukacinius užsiėmimus, visus norinčius supažindinsiu su savo sritimi, parodysiu, bei leisiu patiems išbandyti tapybą ant šilko. Manau, tapyti ant šilko gali kiekvienas, nuoširdžiai to norintis. Net ir neturint piešimo, kompozicijos ar spalvų maišymo pagrindų, galima nusilieti labai gražų šalikėlį, vien pasirinkus kelias spalvas ir leidžiant joms tekėti per šilką. O pabarsčius druska, susikuria labai gražūs raštai. Ir tam nereikia baigti jokių meninių mokslų. Į tai galima žiūrėti, kaip į atsipalaidavimo būdą, savirealizaciją. Todėl lauksiu visų, norinčių susipažinti su šiuo menu ar įsigyti mano sukurtų darbų.“

Keramikė Indrė Svirskaitė sako, kad „Menų kalvė“ mieste, kuriame yra tiek nuostabių menininkų, kūrėjų ir dailininkų, – tikrai išskirtinė vieta. Ir ne vien tik amatininkams, bet ir vietiniams žmonėms, miesto lankytojams: „Šitokia nuostabi ir didelė galerija! Ne kiekviename tokio dydžio mieste išvis tokią galima būtų rasti. Labai džiaugiuosi galimybe savo keramikos veiklą pradėti čia. Prieš aštuonerius metus, keliaudama po Norvegiją ir Švediją, viename mažo miestelio senamiestyje užklydau, kaip tuomet maniau, į parduotuvę. Tačiau, atidarius duris, nustebino vaizdas. Pamačiau, kad viduje esanti moteris nėra tik pardavėja. Pasirodo, užsukau į keramikės studiją, kur vienoje patalpos pusėje dailiai išrikiuoti puikavosi jos indų kolekcijos kūriniai, o likusi dalis buvo skirta edukacijoms bei jos kūrybai. Pati keramikė tuo metu, kai šnekučiavosi su mumis, neatsitraukdama nuo proceso toliau klijavo savo puodeliams ąseles. Tą vaizdą aš ilgai nešiojausi savyje, galvodama, kaip iš tikrųjų gražu stebėti kūrėją ir kaip per visus industrializacijos laikus mes atsisakėme matyti amatininką savo darbo erdvėje, o meno dirbinius apžiūrime tik dailiose, švariai nublizgintose parduotuvėse. Tą ryšį reikia mokytis susikurti iš naujo, nebesijausti nepatogiai, užsukant į atviras dirbtuves, nebijoti užeiti pakalbinti kuriančio žmogaus. O gal net prisėsti, pabandyti kažką pasidaryti ir savomis rankomis. Tad labai noriu, kad ši erdvė būtų vieta, kurioje žmonės galės dalintis savo žiniomis, idėjomis ir meile darbui.“

Akvarelės technika kurianti Ugnė Vitonytė piešti pradėjo, būdama dar visai maža. Galėdavo piešti valandų valandas, be pertraukos. Piešdavo darželyje vietoj pietų miego, mokykloje – per pamokas sąsiuvinio paraštėse. Paprastus daiktus norėdavo pagražinti, paversti juos išskirtiniais. Lankė dailės mokyklą, kurioje išmoko pagrindinių piešimo principų. Savarankiškai mokėsi siūti, megzti, velti, dekoruoti dekupažu ir įvairiausių kitokių rankdarbių. Baigusi mokyklą įstojo į Vilniaus dailės akademiją, pasirinko interjero dizaino studijas. Sėkmingai jas baigusi, grįžo į Druskininkus. „Įkvėpta namų, prisiminiau mylimą akvarelės techniką. Į kūrybą pasinėrėme kartu su mama. Anksčiau piešėme sau, tai buvo lyg meditacija ar hobis. Nedideli akvarelės piešinėliai kaupdavosi stalčiuose, kartais tapdavo jaukiu sveikinimo atviruku artimiems žmonėms. Tačiau, pastebėję, kad mūsų maži akvarelės lašeliai, nugulę ant popieriaus, kelia džiaugsmą ne tik mums, pradėjome savo kūrybos lašais dalintis su visais. Pasislėpėme po slapyvardžiu „Kapt“ ir savo sukurtas atvirutes, paveikslus bei kitas meniškas smulkmenas ėmėme pardavinėti mugėse. Sužinojusi apie naują amatų centrą „Menų kalvė“, supratau, kad tai puiki galimybė dar plačiau parodyti savo kūrybą, suteikti žmonėms galimybę ne tik pamatyti galutinį meno kūrinį, bet ir išvysti procesą ar netgi pačiam pajusti kūrybos džiaugsmą mano vedamoje edukacijoje“, – apie su „Menų kalve“ susijusius planus pasakojo Ugnė.

Amatų centre „Menų kalvė“ dirbtuvėlę įkūręs menininkas Deividas Sinkevičius džiaugiasi, kad nuo šiol jis dirbs ne vienas, o drauge su puikių menininkų kolektyvu: „Labai džiaugiuosi naujomis „Menų kalvės“ erdvėmis, kurios atveria puikias galimybes saviraiškai ir įvairioms veikloms. Nauja „Menų kalvės“ aplinka man suteikia dar daugiau motyvacijos kurti ir čia pat eksponuoti sukurtus darbus. Kai matai atsiveriančias galimybes, ta kūrybinė energija tarsi plūste užplūsta, „užsikuria“ dar galingesnis vidinis variklis. Juk kūrėjui daug reiškia aplinka, kurioje gali bendrauti ir su bendraminčiais, ir su lankytojais. Į „Menų kalvėje” veikiančias mano dirbtuvėles planuoju pakviesti lankytojus, su kuriais drauge improvizuosime, kursime meninius darbelius, panaudojant kartoną, rėmelį ir vienokią ar kitokią jiems patikusią detalę iš supančios aplinkos – kad ir paprasčiausią kankorėžį.“ Svarbus ir žmonių susidomėjimas, pagyrimas, paskatinimas. Tai ir irgi skatina judėti pirmyn.“

Senąjį lietuvių amatą – audimą – pasirinkusi Laima Griškevičienė „Menų kalvėje“ įkūrė Audimo dirbtuvėles. „Vyresnės kartos žmonės dar prisimena turbūt kiekvienuose namuose stovėjusias audimo stakles, prie kurių dienas ir vakarus leisdavo šeimos moterys. Gaila, tačiau pamažu blėso šimtmečius puoselėtos šio amato tradicijos. Išsaugoti senovinius lietuviškus amatus labai svarbu, nes čia mūsų šaknys, mūsų praeitis. Siekiu atgaivinti anų laikų lietuvių liaudies tradicijas bei populiarinti jas tarp įvairaus amžiaus žmonių. Tuo tikslu amatų centre „Menų kalvė“ audimo dirbtuvėje vyks dvi edukacinės programos „Vienas bumbulas – daugybė pritaikymų“ ir „ Ateitis iš praeities“. Pirmosios programos metu aptarsime įvairias bumbulų pritaikymo galimybes ir pasigaminsime bumbulą iš siūlų. Vykstant antrai edukacinei programai, pažinsime senąjį amatą – audimą – gyvai, turėsime galimybę patys austi grindų taką. Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie audimo amato atgimimo tradicijų puoselėjimo. Mielai kviečiu visus užsukti į audimo dirbtuves, pabendrauti, pasidalinti gerąja patirtimi, išbandyti amatą ir gerai praleisti laiką“, – išmėginti „Menų kalvėje“ rengiamas edukacines programas kviečia Laima.

Lankytojų laukia atviros menininkų dirbtuvės Amatų centras „Menų kalvė“ kviečia druskininkiečius ir miesto svečius į atviras dirbtuves. Atviros dirbtuvės – tai puiki galimybė susipažinti su kurorte kuriančiais menininkais, iš arti pamatyti kūrybos procesą, pažinti skirtingus vaizduojamojo, taikomojo meno bei dailiųjų amatų raiškos būdus, priemones, technikas ir technologijas. Amatų centre kuriantys menininkai rengia ir edukacinius užsiėmimus, kurių metu lankytojai gali daugiau sužinoti apie konkretų amatą, išmokti patys pasigaminti mažesnį ar didesnį dirbinį. Lankytojai laukiami šiose dirbtuvėse: Keramikos (edukacinių užsiėmimų registracija tel. 8 686 15814) II, III – 11.00-18.00 val. IV –11.00-17.00 val. Tapybos ant šilko (edukacinių užsiėmimų registracija tel. 8 601 93513) II, IV – 12.00-18.00 val. V – 15.00-19.00 val. VII – 12.00 -16.00 val. Akvarelės liejimo ir grafikos (edukacinių užsiėmimų registracija tel. 8 696 03580) II, III – 12.00-19.00 val. IV – 12.00-18.00 val. Tapybos (edukacinių užsiėmimų registracija tel. 8 699 89857) II, III, IV, V – 13.00-17.00 val. VI – 11.00-15.00 val. Natūralios odos gaminių (edukacinių užsiėmimų registracija tel. 8 640 36899) II – 14.00-18.30 val. III, IV – 12.30-18.00 val. V – 11.00-15.30 val. Audimo (edukacinių užsiėmimų registracija tel. 8 620 39561) III, IV – 11.00-19.00 val. VI – 15.00-19.00 val. Juvelyrikos (edukacinių užsiėmimų registracija tel. 8 699 67354) II,III,IV,V – 13.00-18.00 val. Projektas įgyvendintas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVAR-903 priemonę „Pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų vystymas. II. Bendra projekto vertė – 904 000 Eur, iš jų Europos regioninės plėtros fondo lėšos – 283 504 Eur, Valstybės biudžeto lėšos – 25 015 Eur.

Užsakymo Nr.: MDR-197-001