M. K. Čiurlionio namai-muziejus uždaromas remontui

M. K. Čiurlionio namai-muziejus (iki 2019 m. M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus) yra seniausias muziejus Druskininkuose – veikia nuo 1963 m. birželio 16 dienos. Jis visą laiką išliko atviras lankytojams, o 2023-aisiais paminėjo 60-ties metų jubiliejų.

Spalio 5 d. M. K. Čiurlionio namai-muziejus yra uždaromas renovacijai ir trumpam atsisveikina su lankytojais / Roberto Kisieliaus nuotraukos

Šiandien muziejaus ekspozicijos yra pasenusios, nepritaikytos specialiųjų poreikių žmonėms, žmonėms su negalia. Taip pat nepritaikyti tualetai, takai, įėjimai į pastatus. Siekiant išsaugoti ateities kartoms senuosius Čiurlionių namelius, būtina sutvarkyti stogus, restauruoti langus, pakeisti šildymo sistemą.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus įgyvendina projektą Nr. 06-005-P-0003 „Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio namų-muziejaus Druskininkuose aktualizavimas ir pritaikymas šiuolaikinėms kultūros paslaugoms“. Projekto tikslas – M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje teikti kokybiškas ir prieinamas kultūros paslaugas, užtikrinančias visuomenės dalyvavimą kultūroje, patenkinančias įvairių visuomenės grupių poreikius.

Projekto metu planuojama atnaujinti M. K. Čiurlionio namų-muziejaus pastatus ir išnaudoti kultūros paveldo objekto potencialą įvairių kultūrinių veiklų vykdymui, kas užtikrins objekto lankomumą ir patenkins visuomenės poreikius, miestas vystys savo kūrybinį, bendruomenės telkimo, socialinį, kultūrinį ir švietimo potencialą. Projektas yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos (Europos regioninės plėtros fondo), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir nuosavomis lėšomis. Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – beveik pusantro milijono Eur.

2025-2027 m. M. K. Čiurlionio namų-muziejaus laukia rekonstrukcija, pakeisianti dviejų administracinių pastatų paskirtį, ekspozicijas ir net lauko aplinkos detales. Todėl jau 2025  spalio 5 d. M. K. Čiurlionio namai-muziejus yra uždaromas renovacijai ir trumpam atsisveikina su lankytojais.

Tačiau visus šiuos jubiliejinius metus M. K. Čiurlionio namų-muziejaus edukacinės veiklos ir toliau bus įgyvendinamos šalia muziejaus veikiančioje Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje. Ši galerija taip pat kviečia į patyriminę parodą „M. K. Čiurlionis: nuo Budos iki Rex“, kurioje galite apžiūrėti paties dailininko iliustruotus atvirlaiškius ir jo sukurtus vitražų diptiko eskizus „Rex“ (1904). Spalio 22 d. vyks edukaciniai užsiėmimai, skirti neregiams ir silpnaregiams, kurių metu liečiant taktilinius objektus, sukurtus Lietuvos menininkų pagal M. K. Čiurlionio paveikslus, bus galima pažinti jo kūrybą. Spalio 24 d. parodos kuratorė Regina Stankevičienė pakvies į paskaitą „Dievo sampratos genezė M. K. Čiurlionio dailėje“.

Taip pat buvo planuota dabartiniame kasos pastate įrengti potyrių erdvę, paremtą M. K. Čiurlionio kūrybos įkvėpimais Druskininkuose. M. K. Čiurlionio namų-muziejaus kolektyvas, bendradarbiaudamas su architektais parengė potyrių erdvės koncepciją. Deja, jos už projektui skirtus pinigus įgyvendinti nepavyks.

M. K. Čiurlionio namų -muziejus istorija

Šiuo metu veikiantys M. K. Čiurlionio namai-muziejus buvo pirmas ir vienintelis nuosavas Adelės ir Konstantino Čiurlionių būstas, tad visa šeima jį labai vertino. Nėra tiksliai žinoma, kada Čiurlioniai įsigijo sodybą. Lietuvos valstybės istorijos archyve sodybos pirkimo dokumentų nepavyko rasti. Remiantis Jadvygos Čiurlionytės prisiminimais, tėvai nutarę pirkti būstą apie 1896 metus. Prie šio sprendimo daug prisidėjo geras šeimos draugas, daktaras Józefas Markiewiczius. Jis prikalbino savo pusseserę Ireną Prosińską paskolinti Čiurlioniams pinigų palankiomis sąlygomis – būtų reikėję grąžinti kasmet po 100 rublių per 10 metų, nemokant jokių palūkanų. Už šiuos pinigus šeima įsigijo du namus, kurių pirmasis nuo gatvės buvo gerai išsilaikęs, o antrasis – apleistas, panašus į kluoną. Jį tėvas K. Čiurlionis ėmėsi perstatyti ir netrukus pavertė jaukiu šeimos namu, o prie gatvės esantį namelį pritaikė vasarotojams, kad už nuomą gautais pinigais galėtų apmokėti skolą ir žemės mokestį. Pasakojama, kad šiuose namuose gimė jauniausia Čiurlionių dukra – Jadvyga (patikslinta jos gimimo data yra 1898 m. balandžio 13 d.).

Verta pastebėti, kad Čiurlioniams įsigijus nuosavus namus, jų vyriausiajam sūnui Mikalojui Konstantinui buvo jau per dvidešimt. Tuomet jis mokėsi Varšuvos muzikos institute, tačiau visada sugrįždavo ilgų vasaros atostogų, kelias savaites ar ilgiau praleisdavo žiemomis bei Šv. Velykų laikotarpiu. Eruditas, kosmopolitas M. K. Čiurlionis giliai širdyje buvo kaimo vaikas, ilgėjęsis namiškių, Druskininkų gamtos, dzūkiškų dainų ir paprastų kaimo žmonių. Druskininkų apylinkėse praleista vaikystė ir ilgi sugrįžimai į tėviškę suvaidino lemiamą vaidmenį jo kūrybai, o supratingi tėvai namuose buvo įrengę ir pačią geriausią jo gyvenime turėtą dirbtuvę. Tai buvo vos dešimties kvadratinių metrų kambarėlis su nedideliu langu, tačiau jame sukurta ar pradėta daugelis garsių M. K. Čiurlionio paveikslų ir muzikos kūrinių.

Laimingas gyvenimas Čiurlionių sodyboje truko neilgai. Jau 1909 m. visus pribloškė M. K. Čiurlionio liga, o 1910 m. pavasarį jis, išvežtas į gydyklą Pustelnike (dabar – Markos), visiems laikams atsisveikino su mylimais namais. Kurį laiką Druskininkuose liko tik tėvai ir jauniausioji dukra Jadvyga. 1914 m. sunkiai susirgo ir tėvas Konstantinas. Kai tų metų vasarą Druskininkus pasiekė netikėta žinia apie artėjantį vokiečių frontą, šeimos galva jau gulėjo mirties patale. Miestelyje buvo įrengiami įtvirtinimai, kasami apkasai. Žmonės – kas vežimais, kas pėsti traukė pas gimines ar į Rusijos gilumą, tačiau tėvą slaugantys Čiurlioniai nutarė niekur nevažiuoti. K. Čiurlionis mirė 1914 m. rugsėjo 8 (21) dieną. Vos grįžusi po laidotuvių namo, šeimyna nusprendė susirinkti reikalingiausius daiktus ir keliauti į Vilnių. Dar nespėjus išvykti, vokiečiai pradėjo bombarduoti Druskininkus. Motinai Adelei ir ūgtelėjusiems vaikams Valerijai ir Jonui teko bėgti iš degančio miesto.

Nuo karo pasitraukusi Čiurlionių šeima į Druskininkus gyventi nebegrįžo. Sodyba, kurioje buvo daug šurmulio ir muzikos, kur Mikalojus Konstantinas praleido laimingiausias gyvenimo dienas ir tiek visko sukūrė, liko tuščia ir neprižiūrima.

Namai Čiurlioniams rūpėjo, bet, net pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, ten buvo neramu. 1920 m. rudenį, Lenkijai okupavus Vilnių bei jo kraštą, Druskininkai atiteko užpuolikams, todėl Čiurlioniai nebegalėjo aplankyti savo senųjų namų.

Apie 1923 m. tuščioje Čiurlionių sodyboje apsigyveno iš JAV sugrįžusi buvusi Povilo Čiurlionio žmona Rozalija su vaikais. 1942 m. jai mirus, kurį laiką čia dar gyveno jos duktė Elena Birutė Čiurlionytė, bet 1948 m. ji išvažiavo gyventi į Vilnių.

Druskininkų miesto vykdomasis komitetas perėmė be šeimininkų likusį apleistą turtą ir valdė iki pat 1954 m., net ketino likusius statinius parduoti žmonėms, kad juos nusigriautų malkoms, kadangi pastatai buvo labai sunykę.

Iš tiesų, niekas iš Čiurlionių šeimos po 1948 m. nebenorėjo sugrįžti gyventi į Druskininkus, bet buvo svajojančių atstatyti tėvų namelius ir ten įrengti muziejų. Ypač karštai to troško seserys Valerija ir Jadvyga. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direkcija tokiam planui pritarė, tačiau dar reikėjo įtikinti sovietų valdžią muziejaus reikalingumu. Tam reikėjo parengti kruopštų namelių atstatymo ir būsimo muziejaus ekspozicijų bei veiklos planą, surasti laikotarpiui būdingų baldų, panašių į Čiurlionių turėtuosius, sukaupti memorialinę, archyvinę foto medžiagą, literatūrą, kitus eksponatus ir dar pagrįsti tos medžiagos svarumą.

Jauniausios M. K. Čiurlionio seserys Valerija ir Jadvyga Čiurlionytės kone 10 metų beldėsi į įvairias valdžios institucijas, kol Čiurlionių sodyba buvo perduota Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Namai pradėti restauruoti, ir 1963 m. birželio 16 d. juose pagaliau atidarytas M. K. Čiurlionio namai-muziejus.