Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai šiemet „persikėlė“ į virtualią erdvę

2020-ieji – vienareikšmiškai išskirtiniai metai. Pandemija pakeitė daugelio iš mūsų planus, todėl ir kasmetė, šiemet jau penktoji, Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokinių istorijos konferencija surengta kiek kitaip – virtualioje erdvėje.

Šiemet „Ryto“ gimnazijos mokinių istorijos konferencija surengta kiek kitaip – virtualioje erdvėje/Konferencijos ekrano nuotrauka

Nors šis renginys įprastai vykdavo gruodį, šį kartą, tikėdamiesi, kad galbūt turėsime galimybę naujų metų pradžioje į konferenciją susirinkti gyvai, renginiu pasirinkome paminėti Lietuvos gimtadienį – Vasario 16-ąją.

Ir nors gyvai konferencija neįvyko, kitoks renginio formatas pateisino visus lūkesčius. Kaip pajuokavo konferencijos organizatorė, istorijos mokytoja Ramunė Sadauskienė, penktąjį renginio gimtadienį – mažąjį jubiliejų – derėjo paminėti neįprastai…

Šiųmetės konferencijos tema – „UNESCO pasaulio paveldas Lietuvoje“ – pasirinkta neatsitiktinai: 2020-uosius metus LR Seimas buvo paskelbęs UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. 2020-aisiais net dvi UNESCO vertybės – Kuršių Nerija ir Struvės geodezinis lankas, o 2019 m. – Vilniaus senamiestis ir Kernavės archeologinė vietovė – minėjo gražias įtraukimo į šį sąrašą sukaktis.

Nors projektas „Tarpukario Lietuva“ šiemet surengtas virtualioje erdvėje, pagrindinis jo akcentas – galimybė persikūnyti į žymias to meto asmenybes – išliko, mokyklos bendruomenė atsiuntė daugybę nuotraukų, kuriose įmantriai pasipuošusius ponus, ponias, ponaičius ir paneles sunku ir beatpažinti/Asmeninio archyvo nuotraukos

Visos šios vertybės ir buvo pristatytos konferencijos pranešėjų. 3a klasės mokinė Gabija Januškaitė (mokytoja Eglė Aurylienė) pristatė UNESCO organizaciją, jos svarbą pasauliui ir UNESCO pasaulio paveldo sąrašo ypatybes. 2a klasės mokinė Eglė Sadauskaitė (mokytoja E. Aurylienė) įdomiai, su originaliomis nuotraukomis ir vaizdine medžiaga pristatė Vilniaus senamiestį – pirmąją į šį garsų sąrašą įtrauktą Lietuvos vertybę. Kita antrokė Agnė Streikutė (mokytoja Laima Streikuvienė) išsamiai papasakojo apie Kuršių Neriją, kurioje susipina kultūros ir gamtos paveldas, bei Struvės geodezinį lanką, kurio išskirtinumą lemia priklausymas net dešimčiai valstybių. Ketvirtokas Rytis Bozys (mokytojas Juozas Dailydė) pristatė istorikams puikiai pažįstamą ir itin saugomą Kernavės kultūrinį rezervatą, o kita abiturientė Gabija Žūkaitė (mokytoja R. Sadauskienė) pasakojo apie Nematerialiojo paveldo vertybes – kryždirbystę, dainų ir šokių šventes bei sutartines.

Konferenciją užbaigėme, pasidalindami nuomonėmis apie neįprastą renginio formatą, padėkomis idėjos iniciatoriams ir organizatoriams – istorijos mokytojams, geografijos mokytojai L. Streikuvienei, lietuvių kalbos mokytojai Linai Dudulienei ir technologijų mokytojui Jonui Duduliui, tikriems tautosakos žinovams, padėjusiems rengiant pristatymą apie nematerialųjį paveldą.

Kitas ilgas tradicijas turintis renginys, kuriuo gimnazijoje minime Vasario 16-ąją, – dešimtų klasių istorinis-pilietinis projektas „Tarpukario Lietuva“. Žinoma, ir jis šiemet vyko kitaip – įprastai į gimnazijos koridorius atpūsdavęs trečiojo ir ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečių dvasią, šiemet Ponas Tarpukaris „keliavo“ gerokai daugiau – apsilankė gimnazijos mokinių ir mokytojų namuose. Ir jam puikiai pavyko: pagrindinis renginio akcentas – galimybė persikūnyti į žymias to meto asmenybes – aukštuomenės, kariuomenės atstovus, kunigus, vienuoles ar valstiečius – išliko. Ne tik šio renginio organizatoriai – dešimtokai, bet ir visa mokyklos bendruomenė atsiuntė daugybę nuotraukų, kuriose įmantriai pasipuošusius ponus, ponias, ponaičius ir paneles sunku ir beatpažinti, o šiuolaikinės technologijos net ir suteikė šiokį tokį pranašumą. Keletas mokinių ir mokytojų nuotraukų redagavimo programomis iš tiesų perkėlė save į tarpukarį – fotografijos autentiškumu nenusileidžia originalioms to meto nuotraukoms. Visas jas filmuku pavertė 3b klasės mokinė Greta Jakubauskaitė, o šis filmukas, kuriame skamba ir tarpukario Lietuvos estrados dainininko Antano Šabaniausko dainos, paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“. Taigi dabar jis džiugina ne tik gimnazijos bendruomenės akis.

Vis dėlto, kad ir koks įdomus bebūtų virtualus abiejų renginių formatas, ir kitą konferenciją, ir Poną Tarpukarį tikimės pasitikti gyvai – juk nėra geresnės dovanos konferencijos dalyviams, kaip susidomėjusios publikos akys ir gyvi plojimai, o tarpukario dvasią labiau jaučiame jį pasitikdami kartu.

Gabija Januškaitė,
„Ryto“ gimnazija (3a klasė)