Atrandamos Čiurlionio kūrybos gelmės ir subtilus jų pateikimas

M. K. Čiurlionis kūrė ne vien dailę ir muziką. Literatūra buvo trečioji jo meninės saviraiškos sritis, dar reikalaujanti išsamių tyrinėjimų. Visą M. K. Čiurlionio publicistiką, o ypač laiškus, žymi laki vaizduotė, ryškus žodis ir talpus vaizdas, tekstuose apstu poetiškumo, ekspresijos, emocingas ir prakilnus jo stilius, įvairi sakinių struktūra ir ritmika. M. K. Čiurlionis – vienas iš pirmųjų lietuvių autorių, kuris pradėjo taikyti muzikos formos principus žodžio kūryboje.

Čiurlioniška lietuviškos muzikos vizija

Ne mažiau už vaizdinį meną kompozitoriui rūpėjo ir lietuvių muzika. Nuo jaunystės Druskininkų apylinkėse klausydavęs ir užrašinėdavęs liaudies dainas, ilgai improvizuodavo prie pianino, o iš garsų pilnumos vis išnirdavo ta pati graudi, plačių laukų giesmė. „Gerai jas (liaudies dainas) suprasti ir jausti tegali lietuvis, ir tai išgirdęs kur laukuose, kuomet dainininkas neprašytas, nelieptas, pats sau dainuoja“, – rašė M. K. Čiurlionis.

Pamatęs, kad lietuviškiems chorams trūksta gero tautiško repertuaro, pradėjo rašyti dainas, pritaikydamas populiarias dainas – „Šią naktelę“, „Sėjau rūtą“, „Šėriau žirgelį“. Talentingas menininkas išsiveržė iš tradicijos tėkmės ir pateikė visuomenei šiuolaikiškos, geriau suvokiamos ir sąmoningai puoselėjamos lietuviškos muzikos viziją. Vokalinę M. K. Čiurlionio muziką sudaro harmonizuotos lietuvių liaudies dainos chorui ir keletas bažnytinių kūrinių, išsiskiriantys dideliu meniškumu.

Naktiniai skaitymai, lydimi muzikos garsų

Rugpjūčio 28 d. (penktadienį) 20.30 val. išskirtinėje miesto erdvėje, alsuojančioje kūrėjo dvasia, – prie skulptoriaus V. Vildžiūno paminklo M. K. Čiurlioniui vyks M. K. Čiurlionio laiškų Sofijai ir kito literatūrinio palikimo naktiniai skaitymai. Vieta parinkta neatsitiktinai – V. Vildžiūnas, kaip kūrėjas, savo darbais irgi pralenkė laiką. 1975 m. po paminklo Čiurlioniui pastatymo vienas JAV lietuviškai rašantis laikraštis buvo parašęs: „Čiurlionio paminklas yra didelis kūrybinės drąsos darbas.”

Didingas, daugiau nei penkių metrų aukščio Čiurlionis, nukreipęs žvilgsnį į neaprėpiamus tolius, paniręs pasakiškame įvairiausių spalvų žaisme, prabils dviejų talentingų menininkų lūpomis: literatūrinius tekstus skaitys aktorius, dramaturgas ir režisierius Justas Tertelis ir teatro bei kino aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė.

„Labiausiai imponuojantis dalykas, skaitant Čiurlionio laiškus Sofijai, – dviejų menininkų, dviejų kūrėjų susitikimas laiškuose ir dominuojantys jautrūs tarpusavio santykiai, rūpestis, pagarba, kartais – lengva ironija, ypač ankstyvuosiuose laiškuose, – savo potyriais dalijasi J. Tertelis. – Tikriausiai lengviau buvo perprasti jų meilės didumą ir kartu trapumą („…nepyk, kad sakau nepyk…“) todėl, kad laiškus skaitome kartu su žmona Vesta. Mes irgi esame menininkai, mes irgi – kūrėjai.“

Profesionalių aktorių skaitymai bus lydimi chorinės muzikos ir fortepijoninių kompozitoriaus kūrinių: M. K. Čiurlionio namų choras (vadovas Mantvydas Drūlia) pakvies susipažinti su subtiliu ir melodikos savitumu išsiskiriančiu M. K. Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų chorui repertuaru.

Pasak choro vadovo, M. K. Čiurlionio muzika ir dainos nuo pat veiklos pradžios tapo choro repertuaro pagrindine ašimi. Nors šiandien ši muzika, rodos, tapo jau įprasta koncertuose, tačiau kaskart ji suskamba naujomis spalvomis. „Čiurlionis laikėsi vakarietiškų harmonizavimo principų, bet lietuvių liaudies dainoms juos sugebėjo pritaikyti kažkaip individualiai, – sako M. Drūlia. – Tai rodo platų kompozitoriaus mąstymą ir didelę meilę liaudies dainoms. Ta kaskart iš naujo atrandama Čiurlionio individuali harmonija mums stebina ir žavi.“

M. K. Čiurlionio gyvenimo keliu ves jo provaikaitis, daugiau kaip trisdešimt metų intensyviai užsiimantis menininko kūrybos studijomis ir sklaida visame pasaulyje, fortepijono burtininkas Rokas Zubovas, atskiras kelio dalis sujungdamas fortepijoninės muzikos kūriniais.

R. Zubovas teigia, kad pradžioje groti Čiurlionio muziką buvo lyg ir įsipareigojimas. Būdamas trisdešimties, peržengė būtinybės ribą ir suprato, kokia laimė yra groti jo kūrybą: „Čiurlionis yra nepaprastas kūrėjas tuo, kad jis kiekvienu savo gyvenimo momentu su tavim kalba vis kita kalba, vis kitais simboliais ir kitomis prasmėmis. Kas keli metai vis turiu progą naujai atrasti savo prosenelio kūrybą. Skirtingais gyvenimo etapais Čiurlionis visada išlieka plevenantis šiek tiek virš tavęs, aiškiai rodantis, kad yra aukštesnė, šviesesnė, kilnesnė, geresnė, teisingesnė, dvasingesnė būtis.“

Druskininkų kultūros centro  Informacija